Sidė | Apie kurortą
Sidė – tai gyvybingas ir nuostabus miestelis, įsikūręs netoli vienos seniausių Turkijos gyvenviečių Sidos ir 75 km atstumu nutolęs nuo Antalijos. Antikinės Romos palikimas – štai koks pagrindinis šio miestuko išskirtinumas.
Artėdami prie Sidės pirmiausia pamatysite akvedukus, miesto sienos likučius ir nimfėją (dekoratyvinį fontaną). Toliau prieš Jus atsivers didžiuliai Sidės teatro likučiai, o didingumu nustebins II a. Apolono ir Atėnės šventyklos likučiai.
Sidės centre viešbučių nėra, jie išsidėstę priemiesčiuose. Kumkoy įlanka – arčiausiai Sidės įsikūrusi kurortinė zona, labiausiai pamėgta poilsiautojų su vaikais dėl švelnaus smėlio paplūdimio ir nuožulnaus įbridimo į jūrą. Į vakarus, apie 14 km nuo Sidės įsikūrusi Colakli kurortinė zona. Čia prie molingo smėlio paplūdimių driekiasi didelių ir solidžių 4-5 žvaigždžių viešbučių eilė. Į rytus nuo Sidės driekiasi Sorgun kurortinė zona. Ją poilsiautojai pamėgo dėl nepakartojamo pušyno grožio, kuris supa populiarius klubinius viešbučius su didelėmis teritorijomis. 7 km į rytus nuo miesto įsikūrusi gyvenvietė Titreyengol. Joje vyksta didžiulis vietinis turgus, kur mielai lankosi ir apsiperka poilsiautojai.
Didžiuliai šiuolaikiniai viešbučiai, iš kurių iki paplūdimių poilsiautojus veža autobusai, įsikūrę tiek ant jūros kranto, tiek tolėliau nuo jo. Kyzylagac gyvenvietė garsėja švariu smėlio paplūdimiu bei ją supančiu spygliuočių mišku. Čia įsikūrę populiarūs klubiniai viešbučiai su gražiomis didelėmis teritorijomis.
Kiti Turkijos regionai:
Orai Sidėje. Kada keliauti?
Sidėje šilčiausias mėnuo yra liepa, kai vidutinė temperatūra siekia 28 °C laipsnius. Šalčiausias mėnuo yra sausis, kai temperatūra svyruoja nuo 11 iki 13 laipsnių šilumos.
Ką pamatyti Sidės regione?
Apolono ir Atėnės šventyklos. 1000 m. pr. Kr. Sidėje pasirodė pirmieji gyventojai. 7 a. pr Kr. ar 6 a. pr Kr. graikai čia įkūrė koloniją ir pastatė uostą, tad miestas suklestėjo. Romėnų laikais tai buvo svarbus prekybos centras ir miestas buvo apleistas tik kai uoste atsirado daug dumblo sąnašų. ( tarp 7a. ir 9 a.). Sidės pusiasalio viršūnėje yra dviejų pagrindinių miesto šventyklų, skirtų Atėnei ir Apolonui, griuvėsiai. Jie vaizdingoje Viduržemio jūros vietovėje ir ypač gražūs vakare, kai įjungtas apšvietimas.
Sidės teatras buvo didžiausias senovės Pamfilijoje ir savo 49 eilėse vietų galėjo sutalpinti 15 000 žmonių. Nors kelios atraminės arkos sugriuvo taip nugriaudamos ir dalį pastato, tai vis dar ryškus išlikusios romėnų architektūros meistrystės pavyzdys. Pažvelgus į scenos sienas galima pamatyti vis dar nepaliestus reljefus, vaizduojančius veidus ir figūras. Vos už teatro yra Agora, kuri savo laikais būtų apsupta kolonadų su parduotuvėmis. Šalia Agoros – Tichės (laimės deivės) šventyklos griuvėsiai.
Sidės muziejus naudojasi senosios romėnų pirties patalpomis. Nors muziejus gan mažas, išvaizdūs helenizmo ir romėnų statulų eksponatai atvežti iš Sidės ir jos vietovių yra verti būti apžiūrėti.
Rytinis paplūdimys. Šiandieną Sidė žinoma daugiau dėl saulės ir smėlio nei senovės istorijos. Vasarą Europiečiai užplūsta miestą, kad išsitiestų ant daugelio iš aplinkinių paplūdimių smėlio. Visa pakrantė nubarstyta viliojančiomis smėlio juostomis, bet arčiausias, populiariausias paplūdimys miesto ribose yra Rytinis paplūdimys. Čia rasite gausų vandens sporto pasirinkimą, skėčius nuo saulės, restoranus ir viską ko reikia norint praleisti visą dieną paplūdimyje.
Valstybinė agora yra įspūdingas Romėnų kompleksas. Manoma, kad jo rytinėje pusėje esantis pastatas funkcionavo kaip biblioteka. Kolonų apsuptoje nišoje vis dar galima pamatyti Nemesės, likimo deivės, figūrą.
Bizantijos bažnyčios. Tarp valstybinės agoros ir rytinių senamiesčio sienų galima pamatyti plačius Bizantijos vyskupo rūmų, pagrindinio pastato ir baptisterijos griuvėsius. Šie ankstyvosios krikščionybės pastatai datuojami laikotarpiu tarp 5a. Ir 10 a.
Seleukija. Smulkūs Seleukijos griuvėsiai plyti aukščiau Bucak Seyler kaimelio (pasiekiamas iš Sidės per Manavagat krioklius). Mažai žinoma apie Seleukijos istoriją. Kasinėjimai 1970 metais čia atidengė didelį pirčių kompleksą, gerai išsilaikiusią agorą su išlikusiais sandėliais, kolonomis ir parduotuvių eilėmis, Bizantijos bažnyčia ir odeonu su Orfėjaus mozaika.
Manavgat Kriokliai yra Manavgat upėje, kuri išteka iš Seytan kalnyno. Vietovė tobulai tinka piknikams. Galima užlipti iki krioklio laiptelių tinklu. Įspūdingai skamba griausmingas vandens riaumojimas.
Selgė. Aukštai Taurus kalnuose, apie 60km. į šiaurę nuo Aspendos yra Altınkaya Köyü kaimelis ir Selgės griuvėsiai. Sakoma, kad miestą įkūrę aklas žynys Kalchas iš Trojos karo (kartu sus savo armija). Iki romėnų laikmečio nuošali gyvenvietės vieta saugojo miestą nuo svetimšalių valdžios, o dėl gerų santykių su Pamfilijos miestais klestėjo prekyba. Pagrindiniai plačių griuvėsių traukos taškai yra romėnų teatras talpinantis 10 000 žiūrovių ir šalia esantis stadionas. Šiek tiek kelio į pietvakarius yra Dzeuso ir Artemidės šventyklos. O dar toliau į rytus išbarstyti agoros griuvėsiai.
Cevizle. Netoli Cevizlio miesto yra Düdencik Magarası olos. Tai giliausias olų tinklas Turkijoje siekiantis 330 m į žemės gelmes. Viena iš požeminių upių čia iškyla kaip karstinė srovė šalia Pamukluk Köprüsü.
Köprülü kanjonas. Apie 7 km. į rytus nuo Aspendos virš Körülü upės iškyla ilgas Sljuko tiltas su romėnų pamatais. Toliau į šiaurę, už Alabalik kaimelio upė susiaurėja pažymėdama tašką kur prasideda kalnuotas įspūdingas Köprülü kanjono nacionalinis parkas. Vietovėje galima leistis į žygį pėsčiomis arba plaukioti plaustu.
Akseki. Šalia Akseki kaimelio yra Düdensuyu Magarası olų kompleksas. Lankytojai gali keliauti po požeminius ežerus su vietiniu gidu. Geriausias būdas pasiekti olas yra su lygumų automobiliu vaizdingu maršrutu nuo Manavgat.
