Pažintis su Indijos šiaure: nuo šurmuliuojančių didmiesčių iki ramybės oazių kalnuose

Indija – tai pasaulio kampelis, kuris, keliautojams, atvykusiems iš Vakarų, atrodo be galo egzotiškas. Tokį įspūdį suteikia didžiuliai kontrastai: atrodytų, vos kelių metrų atstumu vienas nuo kito įsikūrę kvartalai čia gali skirtis kaip diena ir naktis. Vienas – prabangus ir elegantiškas, kitas – kupinas skurdo ir chaoso. Ypatingai šie kontrastai atsiskleidžia prie šventosios Gango upės, kurios vanduo naudojamas tiek įvairiausiems religiniams ritualams, tiek buičiai, pavyzdžiui, skalbimui.

Šį kartą norime papasakoti apie įdomius Indijos lankytinus objektus, esančius šiaurinėse šalies valstijose. Čia, kaip ir visoje Indijoje, gausu kontrastų ir paslapčių. Ir tai dar ne viskas – Indijos šiaurė gali pasigirti išties pasakiško grožio gamta: Himalajų viršukalnėmis, žaliuojančiais slėniais, kalnų upėmis.

Delis

Pažintį su šiaurės Indija pradėkime nuo šalies sostinės – Delio. Tai didžiulis, labai gyvybingas miestas, kuriame gyvena maždaug 19 milijonų žmonių. Tad visai nenuostabu, jog gyvenimas Delyje tiesiog verda.

Indijos sostinė skirstoma į daugybė rajonų ir sričių, tarp keliautojų dvi populiariausios yra Senasis ir Naujasis Delis. Senasis Delis gali pasigirti žemais, kiek chaotiškais išsibarsčiusiais pastatais, siaurutėmis gatvelėmis, šimtametėmis šventykloms, spalvingomis turgavietėmis ir visur aplink zujančiais rikšomis. Šioje miesto dalyje netrūksta ir istorinių monumentų. Vienas iš jų – Raudonasis fortas, XVII a. pastatyta Mogolų dinastijos tvirtovė. Dėl savo istorinės svarbos ir unikalios architektūros šis fortas – saugomas UNESCO. Šalia veikia įvairūs amatų turgeliai, kurie vilioja turistus.

Naujajame Delyje įsikūrusios pagrindinės šalies valdymo institucijos: Prezidentūra, Vyriausybė. Čia gausu įvairiausių pastatų: tiek paprastų daugiabučių, buvusių valdovų vilų ar subtilių šventyklų.

Amritsaras

Sikhizmas – tai monoteistinė religija, kuri susiformavo XV a. pabaigoje dabartinėse Pakistano ir šiaurės vakarų Indijos teritorijoje. Amritsaro miestas – tai pagrindinis šios religijos centras, į kurį kasmet atvyksta daug piligrimų, o taip pat ir smalsių turistų. Kodėl? Čia stūkso įspūdinga Aukso šventykla.

Šventykla, Amritsaro mieste, pradėta statyti 1585 m., tačiau statybos kiek užtruko, todėl ji savo duris atvėrė tik 1604 m. Auksu lietas pastatas – atviras keliautojams, čia priimami visų religinių atstovai. Net jei ir nesate tikintis, pamatyti čia šventyklą tikrai verta: šalia prabangaus auksu žibančio pastato tyvuliuoja ežeras, kurio žydrame vandenyje atsispindi šventykla – atviruko vertas reginys.

Pagrindinis Amritsaro traukos objektas, žinoma, – Aukso šventykla. Vis dėlto, šis miestas sužavės ir tuos keliautojus, kurie, atvykę į svečią šalį, nori paragauti kuo daugiau įdomių patiekalų. Amritsaras garsėja kaip tikra gatvės maisto meka. Čia gausu įvairiausių kioskelių, siūlančių už labai nedidelę kainą paragauti kulchos, tradicinės šiaurės Indijos duonelės, įvairiausių troškinių, mėsos patiekalų.

Tadž Mahalas

Indijos šiaurėje stūkso ir vienas iš septynių naujųjų pasaulio stebuklų – Tadž Mahalas. XVII a. gyvenęs imperatorius Džahanšachas šį, didybe spinduliuojantį kompleksą, nusprendė pastatyti savo žmonai – kaip meilės ir atsidavimo simbolį. Prie Tadž Mahalo statybos prisidėjo daugiau nei 20 tūkst. žmonių. Baltas marmuras čia susipina su persų ir turkų architektūrai būdingais elementais, kurie suteikia pastatui elegancijos ir egzotikos prieskonį.

Keliautojus žavi ne tik tviskantis pastatas, tačiau ir nepriekaištingai prižiūrėta jo teritorija: parkai, fontanai. Išskirtinai gražiai Tadž Mahalas atrodo saulei leidžiantis, kai baltas marmuras tarytum sugeria į save paskutiniuosius rožinės spalvos spindulius.

Ladakas

Straipsnio įžangoje minėjome, jog Šiaurės Indija gali pasigirti išties nepaprasto grožio gamta. Norite tuo įsitikinti patys? Jei taip, rekomenduojame aplankyti Ladaką, dar žinoma kaip „mažasis Tibetas“.

Ladakas – tai istorinis kultūrinio Tibeto regionas, kurį šiuo metu dalinasi dvi valstybės: Indija ir Kinija. Dantytos kalnų viršūnės, sraunios upės, spalvą keičiantys ežerai, o taip pat ir lygumos, smėlio kopos, kuriose galima sutikti dvikuprius kupranugarius – šis kraštovaizdis lyg magnetas traukia žygių išsiilgusius keliautojus, kurie nori pabėgti nuo civilizacijos ir įžengti į žmogaus rankų beveik nepaliestus plotus.

Himalajai savyje talpina galybę paslapčių. Čia, viduryje slėnių, galima aptikti senas budistų šventyklas, vienuolynus, kuriuose seni vienuoliai noriai dalinasi savo išmintimi. Kalnuose įsikūrę ir kaimeliai, kuriuose vis dar gaji senoji Tibeto kultūra.

Varanasis

Pabuvoję ramybe spinduliuojančioje Ladako gamtoje, vėl grįžkime į didmiestį. Varanasis –tai šiaurinėje Indijos dalyje stūksantis miestas, kurį, pasak legendos, įkūrė asketiškasis dievas Šiva. Garsus keliautojas Markas Tvenas apie Varanasį sakė taip: „Senesnis nei istorija, senesnis nei tradicija, senesnis nei legenda“. Paprasčiau tariant, tai be galo svarbus Indijos kultūros, istorijos ir religijos centras, induistų laikomas švenčiausia planetos vieta.

Varanasis – chaotiškas, gana netvarkingas miestas, dažnam vakariečiui keliantis nuostabą, tačiau tuo pačiu ir susižavėjimą. Būtent pro Varanasį teka straipsnio įžangoje minėta Gangos upė. Ją vietiniai gyventojai naudoja įvairiausioms reikmėms: maudynėms, gyvulių girdymui, skalbimui, netgi maisto gamybai. Na, o vakarais čia vyksta vakarinis ritualas skirtas pagarbinti upę Gangą: smilkomi smilkalai, skambinama varpais, giedama, meldžiamasi. Tokias apeigas labai įdomu išvysti savo akimis.

Udaipuras

Priešingai nei Varanasis, Udaipuro miestas, sudaro ne chaoso ir sumaišties, o tvarkos įspūdį. Čia gausu prižiūrėtų parkų, prabangių rezidencijų, viešbučių. Udaipuras apsuptas kalvų ir net penkių ežerų – tai Indijos kampelis, kuriame vyrauja harmonija tarp gamtos ir miesto. Ne veltui Udaipuras dažnai įvardijamas kaip romantiškiausia Indijos vieta.

Viešint Udaipure neįmanoma iš rankų paleisti fotoaparato – gražių vaizdų tiek daug, jog norisi juos visus užfiksuoti! Neišdildomą įspūdį palieka miesto simboliu tapę rūmai, stūksantys ant Pičolos ežero kranto. Šie rūmai buvo pastatyti XVI a. Jie pasižymi dekoratyvumu.

Rišikešas

Šiaurės vakarų Indijoje, Himalajų kalnų papėdėje esantis Rišikešo miestas dažnai tituluojamas kaip pasaulio jogos sostinė. Toks skambus titulas Rišikešui suteikiamas tikrai ne be reikalo – čia įsikūręs labai daug jogos centrų ir mokyklų. O taip pat ir įvairių poilsio namų, sanatorijų. Todėl tai vieta, į kurią vyksta keliautojai, norintys išsivaduoti nuo rūpesčių ir atrasti save.

Rišikešo miestas apsuptas nepaprasto grožio gamtos – žaliuojančių miškų, kalvų. Pačiame mieste stūkso Šivai skirta šventykla, o taip pat – nemažai ašramų. Tai vietos, kuriose kadaise meditavo hinduizmo pasaulyje garsūs mokytojai, guru. Visame mieste tvyro kiek mistiška aura, o ją tik sustiprina vakarais skambantys šventyklų varpai, kurie, lyg kokie šaukliai, kviečia piligrimus į naktines Gango garbinimo apeigas.

Khadžurahas

Khadžurahas – tai turistinis kaimelis, esantis Madhja Pradešo valstijos šiaurėje. Ši vieta tikrai sužavės tuos keliautojus, kurie domisi istorija, senosiomis kultūromis, religijomis. Mat Khadžurahe stūkso net gi du šventyklų kompleksas.

Kadaise šioje vietovėje buvo 85 šventyklos. Šiandien jų išlikę tik ketvirtadalis. Visos jos mena X-XI a. Šventyklos pasižymi delikačiu architektūriniu stiliumi, gausiai dekoruotais bareljefais, kuriuose vaizduojami dievai, o taip pat ir žmonės, dirbantys įvairius darbus. Kai kurie bareljefai stebina ir erotiniais motyvais.