Dvasių nameliai Tailande – tarp lietuviško koplytstulpio ir azijietiškos šventyklos
Ankstyvas rytas Tailande. Neaukšto ūgio, tamsaus gymio, tačiau nepaprastai giedro veido namo šeimininkas Chanarong (tailandietiškai šis vardas reiškia „patyręs karys“), jau senokai atsikėlęs ir apsirengęs. Štai, kaip ir kiekvieną rytą jo žmona įeina pro duris rankose nešdama padėklą ant kurio tvarkingai išdėlioti nedideli indeliai su ką tik jos išvirtais ryžiais, vandeniu ir šviežiais vaisiais. Šalia – kelios žvakės, smilkalų lazdelės ir gėlių girlianda iš jazminų.
Dabar Chanarong savo stipriomis rankomis atidžiai neša padėklą į kiemą, kuriame žvilgsnis iš karto krypsta ant nedidelės pakylos stovinčio visai mažo medinio namuko, kuris neretai turistui primena miniatiūrinę šventyklą. Tai – dvasių namukai, tailandietiškai vadinami san phra phum.
Kad dvasios būtų laimingos, joms būtina pavalgyti ir atsigerti
Tailande pamatysite, jog dvasioms nešamas ne tik vanduo, bet ir alus (itin populiaru joms padėti įvairius gaiviuosius gėrimus, raudoną ar oranžinį „Fantos“ buteliuką). Jei pirmą kartą atvykote į Tailandą, nenustebkite, mat tokius vadinamuosius dvasių namukus išvysite bene prie kiekvieno namo, net biuro ar valstybinės įstaigos. Pačių įvairiausių formų, dydžių ir spalvų dvasių namukai prikausto dažno turisto žvilgsnį, smalsu tyrinėti, kas šalia jų padėta, išgauti įspūdingas nuotraukas ar netikėtai išvysti, kaip vyksta aukojimas dvasioms.
Tai – unikali galimybė prisiliesti prie autentiškos Tailando kultūros, prie pačios seniausios jų religijos vadinamos animismu (nors šiuo metu virš 90 procentų tailandiečių išpažįsta budizmą, tačiau prieš tai buvusios religijos – animismo – artefaktų vis dar yra išlikę).
Jeigu dvasių namelis raudonas – gimei sekmadienį
Chanarong kaip ir kiekvieną rytą tyliai paprašo, kad dvasios ir toliau globotų jų namus bei neštų saugumą, laimę ir klestėjimą. Dvasių namelio spalva priklauso nuo to, kurią savaitės dieną gimė namo šeimininkas, nors dabar šios tradicijos jau ne visuomet paisoma. Chanarong kieme esantis dvasių namelis raudonas, nes vyras gimė sekmadienį. Paaiškinama, kad reikia atidžiai rinktis, kurioje pusėje geriausia statyti tokį namuką, mat dvasioms nepatiks, jei ant jų kris šešėlis.
Chanarong skuba, mat netrukus jis jau turi pradėti darbą kaučiukmedžio laukuose. Atsisveikinę paliekame Chanarong namus su šypsenomis veiduose (žmonės ten spinduliuoja keistą ramybę ir beveik visuomet šypsosi).
Kad laimės būtų kuo daugiau!
Priešaky – dar daug suplanuotų dalykų, kuriuos ketiname nuveikti egzotiškame Tailande (džiunglės, kelionės vandens transportu ir fantastiški paplūdimiai!), tačiau džiūgaujame, kad pavyko bent šiek tiek artimiau pažinti autentišką ir įdomią Tailando kultūrą, jos tradicijas.
Pravažiuodami vingiuotus posūkius ar vietas, kuriose įvyko viena ar kelios eismo nelaimės, taip pat matome pastatytus dvasių namukus. Sutartinai paprašome, kad dvasios ir toliau būtų laimingos, saugotų ir globotų keliaujančius šiuo keliu. Diena Tailande įsibėgėja, pranašaudama šilumą ir nuotykius.
