Spalvingoji Indija: ką privalote aplankyti?
Tai milžiniška ir didinga šalis su unikalia istorija ir architektūra, tad keliaudami po ją negalėsite nuleisti žvilgsnio nė minutei. Susipažinkite su ryškiojo rojaus vietomis, kurias privalote aplankyti.
1. Kamasutra šventyklos garbinančios aistrą ir erotiką
Indijos miestelio Kadžuracho miškuose slepiasi seksualiausios pasaulio šventyklos, šlovinančios dvasinį ir kūnišką moters grožį. Tai didžiausia visame pasaulyje erotinių skulptūrų galerija.
Atvirumą ir aistrą propaguojantys statiniai iškilo dar X-XII a., juos pastatė Radžpurtų dinastija, tuo metu valdžiusi šalį. Tačiau yra ir kita istorija, pasakojama vietinių gyventojų: kaip jauna mergelė sužavėjusi dievą ir susilaukusi nuo jo sūnaus, buvo atstumta ir gyveno miškuose, tačiau pirmagimiui užaugus ir tapus teisėtu Indijos valdovu, šis išpildė vienišos motinos prašymą ir sukūrė Kama Sutros šventyklas.
Nors jų fasadus puošia ir gyvūnų bei kovų vaizdai, daugiausia sekso scenų stebinančių net visko mačiusį XXI a. keliautoją. Kadaise tokių šventovių buvo 85, tačiau šiandien jų išliko tik 22. Įdomu tai, kad erotiką spinduliuojantys kūriniai yra tik išorinėje pastato pusėje, o viduje nerasite nė vienos figūros.
2. Didysis Indijos pasididžiavimas
Tadž Mahalas, įsikūręs Agros mieste, tikrų tikriausias Indijos pasididžiavimas, kuris iškilo dar XVII a., o prie jo prakaitą liejo net 20 tūkst. darbininkų. Kaip ir daugeliui pasaulio stebuklų, taip ir šiam tinka posakis – šeršėliafam (vert. ieškok moters). Mat meno kūrinį pastatyti sumanė mongolų imperatorius Shan Jahan, mirus jo mylimai žmonai. Įspūdingame architektūros šedevre susipynę skirtingi persų, indų, turkų ir islamo kultūrų elementai.
O pastatas stebina ne tik savo neapsakomu detalumu, bet ir besikeičiančiomis spalvomis. Mėnesienoje atrodo, kad Tadž Mahalas šviečia, o besileidžiant saulei jis įgauna rožinį, auksinį bei žydrą atspalvius. Manoma, jog būtent tai simbolizuoja besikeičiančias moters nuotaikas. Įžymųjį mauzoliejų gaubia legendos. Sakoma, kad baigus statybos darbus, valdovas liepė visiems amatininkams nukapoti rankas, jog niekas neišdrįstų atkartoti statinio.
3. Parkas, kuriame gyvena raudonieji vilkai
Nieko keisto, kad didelė dalis Indijos dievų vaizduojami kaip gyvūnai, šalies biologinė įvairovė nustebintų ir daug mačiusį gamtos mylėtoją. Vienas nuostabiausių Azijos draustinių – Kanhos nacionalinis parkas įsikūręs vidurio Indijoje, Madhja Pradešo valstijoje.
Keliaudami per įspūdingą rezervatą, kuris pradėtas saugoti dar XIX a., turėsite galimybę ne tik išvysti nuostabią aplinką: bambuko ir sausuosius, lapus metančius miškus, milžiniškas pievas ir jose plytinčias daubas bei gigantiškus kalnus, bet ir labai retus gyvūnus: bengalinius tigrus, ilgalūpius lokius, raudonuosius vilkus, mėlynąsias antilopes ir net 300 skirtingų paukščių rūšių. Draustinis sutraukia minias keliautojų ir smalsuolių iš viso pasaulio, stebindamas juos neįprastai spalvingais gamtos peizažais.
4. Tūkstančius skirtingų dievų sauganti šventovė
Minakši šventykla, tai dar vienas įspūdingas kūrinys dedikuotas moteriai, esantis Madurajaus mieste. Šventovė buvo pastatyta dar 1310 m., tačiau nepaisant įvairiausių istorinių laikotarpių, tiek gerų, tiek blogų, stebina turistus ir šiandien.
Mauzoliejus ypatingas tuo, kad jo fasadai išpuošti tūkstančiais skirtingų dievus, išgalvotus gyvūnus arba paprasčiausius vyrus ir moteris vaizduojančiomis statulėlėmis. Skulptūrų skaičius vien pietinėje pastato pusėje siekia 730 spalvingų figūrų, o kas dvylika metų visos jos būna restauruojamos. Pastato struktūra ypatingai tvirta – jį laiko net 958 kolonos.
O pavadinimas „Minakšti“ reiškia „Žuvies akis“, įdomiausia tai, kad išsprogusios ir šiek tiek siauros akys senovėje buvo laikomos grožio etalonu.
5. Vis dar augantys ir tvirtėjantys tiltai
Gyvieji tiltai tai unikalus žmogaus ir gamtos projektas, besidriekiantis per daugybę upių Meghalaya valstijoje. Juos sukūrė ir pastatė Khasi genties žmonės, kurie ręsdami vieną lieptą užtrukdavo 15 metų. Sudėtingas gamybos procesas reikalavo ne tik laiko, bet ir jėgų.
Reikėjo tempti išorėje augančias šaknis, perkišant jas per palmėse išgręžtas skyles, kad galiausiai jos suaugtų su kitu medžiu. Nors statinių amžius siekia net iki 500 metų, visi jie lyg nauji, nereikalaujantys remonto. Mat kasmet tiltai tampa dar tvirtesni ir gali vienu metu išlaikyti 50 suaugusių žmonių. O daugelis drąsuolių nori pereiti įtemptomis ilgametėmis šaknimis, kad įsitikintų kiek daug kartu gali žmogus ir gamta.
