Patarimai keliaujantiems į Japoniją

Japonija – tai salų valstybė Rytų Azijoje, kurios archipelagą sudaro 6852 salos, daugiausia skalaujamos Ramiojo vandenyno. Pagrindinės keturios salos – Honšiū, Kyjušū, Šikoku ir Hokaidō – sudaro 97% bendro Japonijos ploto. Daugumos salų paviršius kalnuotas, šalyje yra apie 200 ugnikalnių. Japonija – viena labiausiai pasaulyje apgyvendintų šalių. Jos sostinę Tokiją ir kaimynystėje esančią Jokohamą galima pavadinti tikru žmonių skruzdėlynu. Čia gyvena kas dešimtas Japonijos gyventojas. Mieste labai ankšta, bet japonai prie to įpratę. Dažnam europiečiui Japonija tėra tolima Azijos valstybė, gaminanti patikimus automobilius, televizorius ir dažnai kenčianti nuo žemės drebėjimų. Tačiau Tekančios saulės šalis turi daug daugiau, ne tik išvystytą pramonę. Japonija žinoma kaip tobuliausių technologijų, didžiausio pragyvenimo lygio ir aukščiausių kainų šalis. Plačiai žinoma ir kitokia Japonija – savitos, per daugybę metų išsaugotos kultūros šalis. Ją įvardija kiti žodžiai: karate, bushidō, samurajai, kamikadzės...

BENDRIEJI DUOMENYS APIE ŠALĮ

Plotas – 377,915 kv.km

Gyventojai – 126, 5 milijono (2018 m. duomenimis). Japonai savo šalyje sudaro daugumą (apie 98%). Užsieniečių – korėjiečių, kinų, filipiniečių, brazilų ir kt. bendruomenės sudaro labai nedidelę gyventojų dalį.

Sostinė – Tokijas (apie 13,35 mln. gyventojų).

Šalies valdymas. Japonija – unitarinė valstybė, konstitucinė monarchija (parlamentinė sistema), valdoma imperatoriaus (šiuo metu – Akihito). Imperatoriaus valdžia labai ribota. Jis – valstybės ir tautos vienybės simbolis, svarbiausias asmuo ceremonijų metu, atstovaujantis šalį diplomatiniuose santykiuose. Svarbiausia politinė figūra – vyriausybės vadovas – ministras pirmininkas.

Kalba. Oficiali kalba – japonų. Ja kalba apie 99% šalies gyventojų. Populiariausia užsienio kalba – anglų.

Valiuta. Japonijos piniginis vienetas – Japonijos jena. Cirkuliuoja 1, 5, 10, 50, 100 ir 500 jenų monetos (naujos emisijos monetos yra aukso, o senesnės –sidabro spalvos) bei 1000, 2000, 5000 ir 10000 jenų vertės banknotai.

Religija. Daugiausia Japonijoje budistų ir šintoistų (apie 90%). Japonų tikėjime ir papročiuose taip pat jaučiama ir taoizmo bei konfucianizmo įtaka. Krikščionių religiją išpažįsta apie 0,7% gyventojų. Japonų religija – kelių tikėjimų ir filosofijų junginys. Šeimoje gali būti laikomasi šintoistų ritualų, universitetuose – meldžiamasi prieš egzaminus, tuokiamasi krikščioniškoje bažnyčioje, o laidojimo ceremonija vykdoma budistų šventykloje.

Telefonas, internetas. Japonijos telefono kodas +81. Japonijoje paskambinti galima iš viešų telefonų automatų (taksofonų). Mobiliojo ryšio sistema Japonijoje kitokia nei daugelyje kitų užsienio šalių. Japonijoje nėra GSM tinklo, todėl veiks tik tie telefonų aparatų modeliai, kurie pritaikyti veikti 3G ir 4G tinkle. Internetas veikia visuose viešbučiuose.

Elektros įtampa yra 100V (50/60 Hz). Reikalingas srovės suderintuvas – keitiklis (adapteris „tarpininkas“). Kištukai dvišakiai, šakutės plokščios.

VIZOS

Atvykstant į Japoniją būtina turėti pasą. Rekomenduojama, kad jis galiotų mažiausiai 6 mėnesius po planuojamo Jūsų išvykimo iš šalies. LR piliečiams, vykstantiems į Japoniją turizmo tikslais 90 dienų ar trumpesniam laikotarpiui, Japonijos vizos nereikia.

KLIMATAS

Labai įvairus: nuo karšto ir drėgno subtropinio iki sauso ir šalto. Pažintinei kelionei tinkamiausias metas yra nuo spalio iki gegužės mėnesio, esant mažiausiai lietingam laikotarpiui. Geriausias laikas keliauti, norint pamatyti žydinčias sakuras – kovo pabaiga – balandžio pradžia, o norint pasigrožėti klevų raudonavimu, tinkamiausia yra spalio pabaiga – lapkričio pradžia.

LANKYTINOS VIETOS

Fudžijamos kalnas – elegantiško kūgio pavidalo aukščiausias Japonijos kalnas, jis yra toks pat Japonijos simbolis kaip ir Tekanti saulė. Šis milžiniškas kūgis, didžiąją metų dalį apklotas sniego, vienišas grakščiai iškyla iš žemų lygumų.

Tokijas – Japonijos sostinė ir vienas didžiausių pasaulio miestų. Jame yra įsikūrę Japonijos vyriausybė ir imperatoriškieji rūmai. Tai dinamiškas ir modernus miestas. Čia tvyro tobula harmonija tarp seno ir naujo – šalia modernių dangoraižių rymo senosios šventyklos. Tokijas turi vieną didžiausių žuvies turgų pasaulyje. Jis vadinamas “Tsukidži”. Japonijos žvejai kasdien sugauna daugiau kaip 2000 tonų žuvies.

Kamakura – senoji Japonijos sostinė. Garsi Kotoku-in šventykla su monumentaliausia šalyje bronzine Didžiojo Budos statula po atviru dangumi, prekybine Komachi gatve, atskleidžiančia modernųjį Kamakuros veidą. Tai istorinis miestas-tvirtovė, apsuptas kalnų ir vandenyno, XXI a. tapęs banglentininkų rojumi.

Kiotas – daugiau kaip 1000 metų klestėjusi imperatoriškoji sostinė bei dabartinis japonų meno, kultūros, religijos ir išminties centras, kurio grožį apdainavo viduramžių poetai. Joks kitas miestas neturi tiek daug meno kūrinių kolekcijų, rūmų, puošnių vartų, šintoistų ir budistų šventyklų, Zen parkų. Čia galite sutikti ir geišų, kurias, lankant Japoniją, tiesiog privaloma pamatyti iš arti. Kyoto garsėja šventyklomis ir japoniškais sodais, kurie apjungia religiją, meną ir pagarbų požiūrį į gamtą.

Niko – stulbinamo grožio šventyklų kompleksas, spindintis nebūdingu japonų architektūrai turtingumu. Ne vien tik šventyklų turtai, bet ir nuostabi gamta ištisus metus į Niko pritraukia daugybę turistų. Savo grožiu stebina Chuzenji ežeras, kurį suformavo išsiveržęs ugnikalnis ir iš 100 metrų aukščio krentantis grakštusis Kegono krioklys.

Osaka – trečias pagal dydį miestas Japonijoje. Tai didelis uostas, vadinamas Japonijos „komercijos centru“ – daugybė įmonių, bankų, mokslo įstaigų, muziejų. Viešint šiame mieste, rekomenduojama apsilankyti Osakos pilyje ir apžvelgti Jamatos upę nuo įspūdingų šiuolaikinių dangoraižių stogų.

Hakonė – kalnų kurortas, kur rekomenduojame išmėginti maudynes karštosiose versmėse „onsen“ ir paplaukioti vaizdingu Ashi ežeru. Hakonės miestas žymus ir Ovakudanio velniais bei gausiais garuojančiais dūmais garsėjančiu slėniu, kur, tikima, suvalgius čia pat karštame trykštančiame vandenyje virtų juodųjų kiaušinių, galima gyvenimą prasiilginti 7-eriais ar net 14 metų – svarbu suvalgyti atitinkamą šio unikalaus gurmaniško šedevro kiekį!

Hirošima. Branduolinio sprogimo vietovė, iki šiol traukianti būrius turistų. Čia kadaise pirmąkart pasaulyje buvo panaudotas atominis ginklas virš gyvenamosios vietovės, nusinešęs šimtus tūkstančių gyvybių. Sukrečianti patirtis, deklaruojanti žmogaus gyvybės trapumą. Gamtos pavyzdžiais bei žaliu, jaunatvišku miestu japonai siekia įrodyti tek aplinkos, tiek tautos sugebėjimą prisikelti – tarsi feniksui iš pelenų; tai nenumaldomas noras gyventi.

Visai netoli Hirošimos yra japonų šventa laikoma Mijadžima sala, kurioje išsidėsčiusi beveik tūkstantmetį skaičiuojanti viena didingiausių Japonijos šventyklų – Icukušima: tai nedidelis rojaus plotelis žemėje. Nuostabus kalnų parkas, visur vaikštinėjantys Budos pasiuntiniai elniukai bei čia pat jūros potvynių ir atoslūgių plaunami Tori šintoistiniai vartai – keliautojams atsigauna širdis.

MAISTAS IR GĖRIMAI

Kaip ir kitose Azijos šalyse, ryžiai yra pagrindinis japonų valgis. Antras labiausiai vartojamas vietinis produktas – žuvis, kurią japonai valgo žalią arba keptą. Mėsa yra labai brangi ir sudaro nežymią mitybos raciono dalį. Japoniški valgiai užgeriami alumi, sake arba žalia arbata.
Ko gero, daugeliui teko girdėti apie arbatos gėrimo ceremoniją. Japonijoje rengiami specialūs kelių dienų kursai, kaip vesti šią ceremoniją. Ir juos lankiusieji, ir juos vedantys į tai žiūri labai skeptiškai: neįmanoma per kelias dienas išmokti to, ko mokomasi kelerius ar net keliasdešimt metų. 
Arbatos gėrimo ceremonijos rengiamos dažniausiai tam tikra proga. Svečiai per japonišką sodą ateina į specialų namelį arbatos gėrimo ceremonijai. Kambaryje, kuriame nėra ryškios ir aiškios šviesos (kad netrukdytų susikaupti ceremonijos metu), stovi ikebana (puokštė). Pasigrožėję ikebana, priderinta prie metų laiko, ir perskaitę eilėraštį, kabantį ant sienos, svečiai privalo visa tai įvertinti ir tik tuomet susėda ant žemės. Pagal tradiciją japonai ir miega, ir sėdi ant žemės. Ir ikebana, ir eilėraštis primena tuos pačius Heian laikus, kai po meilės nakties mylimieji vienas kitam siųsdavo eilėraštį su augalo šakele.

TRANSPORTAS

Keliaujant Japonijoje ir norint pasigrožėti vaizdais, siūloma rinktis greituosius traukinius „shinkansen“, kurie išvysto net iki 320 kilometrų greitį per valandą. Alternatyva traukiniams yra kelionė autobusu, kuri yra visada komfortabili. Visi autobusai itin patogūs, pritaikyti tolimoms kelionėms. Tarpmiestiniai autobusai dešimties minučių poilsio stoja kas valandą. Šalyje taip pat galima keliauti lėktuvais ir laivais.

SVEIKATA IR SAUGUMAS

Japonija laikoma viena saugiausių šalių pasaulyje. Policijos telefonas Japonijoje – 110, greitosios pagalbos ir gaisrinės – 119. 
Privalomų skiepų, vykstant į Japoniją, nėra. Dėl papildomos informacijos ir rekomenduojamų skiepų kreipkitės į savo gydytoją arba „Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą“.

SUVENYRAI

Populiariausios lauktuvės iš Japonijos yra Kabuki kaukės, vėduoklės, lėlės, saldumynai su matcha arbatos milteliais, arbata, Sake, kimono, pagaliukai valgymui, porcelianas, vėjo varpeliai, origami popierius, antspaudai, grožio puoselėjimo produktai, elektronika.