Japonija | Apie Japoniją

Bendra informacija apie Japoniją, Japonijos miestai ir kurortai, valiuta, darbo laikai, šventės, Japonijos klimatas, skiepai, vizos, ekskursijos Japonijoje.

Japonija - Rytų Azijos šalis, esanti salyne tarp Ramiojo vandenyno ir Japonijos jūros, Korėjos pusiasalio rytų. Į vakarus nuo šalies įsikūrusios Kinija, Korėja ir Rusija. Japonijos archipelagą sudaro 6852 salos. Didžiausios salos, Hokaidas, Honšiū, Šikoku ir Kiūšiū, ir sudaro 97 % visos žemyninės Japonijos teritorijos. Daugumos salų paviršius kalnuotas, nemaža dalis turi ugnikalnių. Aukščiausia Japonijos viršūnė, Fudzijamos kalnas, yra ugnikalnis.

 

BENDRIEJI DUOMENYS APIE ŠALĮ

 

Plotas - 377 873 kv. km.
Gyventojai - 126 045 211 gyventojų (2017 m.)
Šalies sostinė – Tokijas 13 182 509 gyv. (2012 m.) su apylinkėmis tai pats didžiausias miestas pasaulyje.
Oficiali kalba – japonų.
Religija – 95 proc. budistų ir šintoistų.
Valiuta – jena.

 

VIZA

 

Lietuvos Respublikos piliečiai šalyje be vizų gali būti ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.

 

KLIMATAS

 

Labai įvairus: nuo karšto ir drėgno subtropinio iki sauso ir šalto. Pažintinei kelionei tinkamiausias metas yra nuo spalio iki kovo mėnesio, esant mažiausiai lietingam laikotarpiui.

 

SVEIKATA

 

Vykstant į Japoniją, privalomų skiepų keliautojams nėra.

 

SAUGUMAS

 

Šalis yra saugi turistams. Privaloma gerbti šalies papročius bei taisykles, taip pat visiems įvežamiems vaistams geriau turėti receptą. Rekomenduojama nevykti į miestus ir rajonus apie Fukushima Daiichi atominę elektrinę, kurie Japonijos institucijų yra žymimi kaip uždraustos zonos. Yra nuolatinis žemės drebėjimų ir cunamių pavojus, audrų sezonas – nuo birželio iki gruodžio mėnesio, jo metu dažni taifūnai. Prieš vykstant į Japoniją, rekomenduojama susipažinti su Japonijos meteorologijos agentūros (anglų k.) teikiama naujausia informacija ir atsižvelgti į perspėjimus dėl galimų gamtos stichijų.

 

VERTA PAMATYTI

 

Fudzijama – elegantiško kūgio pavidalo aukščiausias Japonijos kalnas. Fudzijamos kalnas yra toks pat Japonijos simbolis kaip ir tekanti saulė. Šis milžiniškas kūgis, didžiąją metų dalį apklotas sniego, vienišas grakščiai iškyla iš žemų lygumų už Honsiu Ramiojo vandenyno pakrantėje.
Tokijas – Japonijos sostinė ir vienas didžiausių pasaulio miestų. Jame yra įsikūrę Japonijos vyriausybė ir imperatoriškieji rūmai. Tai dinamiškas, modernus miestas. Čia tvyro tobula harmonija tarp seno ir naujo – šalia modernių dangoraižių rymo senosios šventyklos.
Kamakura – senoji Japonijos sostinė. Garsi Kotoku-in šventykla su didžiausia šalyje bronzine Didžiojo Budos statula po atviru dangumi, prekybine Komachi gatve, atskleidžiančia modernųjį Kamakuros veidą. Tai miestas tvirtovė, apsupta kalnų ir vandenynų.
Kiotas – daugiau kaip 1000 metų klestėjusi imperatoriškoji sostinė bei dabartinis japonų meno, kultūros, religijos ir išminties centras, kurio grožį apdainavo viduramžių poetai. Joks kitas miestas neturi tiek daug meno kūrinių kolekcijų, rūmų, puošnių vartų, šintoistų ir budistų šventyklų, Zen parkų.
Niko – stulbinamo grožio šventyklų kompleksas, spindintis nebūdingu japonų architektūrai turtingumu. Ne vien tik šventyklų turtai, bet ir nuostabi gamta ištisus metus į Niko pritraukia daugybę turistų. Savo grožiu stebina Chuzenji ežeras, kurį suformavo išsiveržęs ugnikalnis ir iš 100 metrų aukščio krentantis grakštusis Kegono krioklys.
Osaka - trečias pagal dydį miestas Japonijoje. Tai didelis uostas. Šis miestas vadinamas kaip Japonijos prekybos centras – daugybė bendrovių, bankų keli universitetai. Šiame mieste daug muziejų. Viešint šiame mieste rekomenduojama apsilankyti budistų, šintoistų šventyklose bei Osakos pilyje.
Japoniški sodai - japoniškas sodas yra labai svarbi japonų kultūros dalis. Ji apjungia religiją, meną ir pagarbų požiūrį į gamtą. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose japoniškas sodas minimas VIII amžiuje. Populiariausia japoniškųjų sodų sudedamoji dalis – amžinai žaliuojantys medžiai: pušys, bambukai. Kiti augalai – vyšnios, magnolijos, rododendrai, kamelijos, japoniški klevai – parenkami atsižvelgiant į žydėjimo laiką ir spalvas.
Hirošima. Branduolinio sprogimo vietovė, iki šiol traukianti būrius turistų.
Tolaidži. Vieną didžiausią svarbą istorijoje turinti šventykla Japonijoje. Sakoma, kad atvykus čia aplanko ypatinga ramybė.

 

VIRTUVĖ

 

Viena Japonų virtuvės specifikų, lyginant su kitomis regiono virtuvėmis, yra tai, kad čia vartojama palyginti mažai mėsos. Šalyje gyvulininkystė nebuvo paplitusi, o dėl budistinių priesaikų apie 300 metų (Edo laikotarpiu) mėsa praktiškai buvo uždrausta. Vietoj to, Japonijoje yra labai didelis jūros produktų suvartojimas. Žuvis ir kitos jūrų gėrybės gali būti valgoma žalia, kepta, virta, virta riebaluose, džiovinta (himono). Netgi džiovintas žuvų mailius yra naudojamas maistui kaip prieskonis ar ryžių pagardas (chirimen). Be to yra ir gausus jūržolių pasirinkimas. Tarp populiariausių dumblių yra: wakame, kombu, nori, hijiki ir kt. Jie yra džiovinami arba sūdomi, ir dedami į daugybes patiekalų kaip daržovė arba kaip prieskonis.
Žuvis labai svarbi ir pagrindiniame daugumos patiekalų ingrediente – sultinyje. Japoniškas sultinys dashi, skirtingai negu kitose Tolimųjų Rytų šalyse, gaminamas ne iš paukštienos, o iš žuvies. Dažniausiai jam pagaminti naudojamos jūržolės (ypač kombu), džiovinta žuvis (niboshi), arba džiovintos pelamidės drožlės (katsuo-bushi).
Išsiskiria Japoniška virtuvė iš kitų Tolimųjų Rytų ir savo prieskoniais. Be įprastinių visam regionui sojų padažo (jap. shoyu), sojų pastos (jap. miso) bei ryžių acto (jap.su), japonai gausiai naudoja sake, saldų padažą mirin. Būdingas japonų virtuvei yra ir krienas wasabi. Tačiau apskritai šiai virtuvei yra būdingas saldokas skonis, o aštrūs prieskoniai čia beveik nevartojami. Patiekalai dažnai yra prėskoki, mat labai paplitęs terminis apdorojimas – virimas, todėl jie skaninami jau valgant – mirkomi į tam skirtą padažą.

 

TRADICIJOS

 

Tradicinis japonų kambario apstatymas: ant grindų — jokių baldų, tik pinti dembliai ir pagalvėlės. Ant jų sėdima ir gulima. Daugiau kaip 500 metų garsiausių talentų puoselėjamo sodo grožį gali įvertinti tik labai gerai su Japonijos kultūra susipažinęs žmogus. Japonų sodai ir parkai yra minimalistinio stiliaus. Ten dažnai tebūna keletas akmenų, medžių ir pora bonsų. O bonsams, mažutėliams medeliams vazonuose, dažnai būna keli šimtai metų.

 

KURORTAI

 

Pagrindinis Japonijos pajūrio kurortas - Okinava. Salos klimatas yra subtropinis, o paplūdimio sezonas trunka 8 mėnesius. Turistus traukia spalvingi koralai, turtingas povandeninis pasaulis, daugybė nardymo vietų, o svarbiausia - unikalus juodasis perlas, kuris išgaunamas tik čia.
Japonija garsėja terapiniais kurortais, kurių pagrindu yra terminiai šaltiniai. Pirmieji kurortai Japonijoje dėl karštų šaltinių yra žinomi jau nuo VIII amžiaus. Jie vadinami onsenu. Beveik visi terminiai baseinai Japonijoje yra panašūs vienas į kitą pagal mineralų ir dujų sudėtį ir turi gydomąsias savybes.

 

TRANSPORTAS

 

Keliaujant Japonijoje ir norint pasigrožėti vaizdais, siūloma rinktis greituosius traukinius „shinkansen“. Tačiau norintieji sutaupyti, kelionei tarp miestų turėtų rinktis ne traukinius, bet autobusus. Kelionė jais maždaug penkis kartus pigesnė nei traukiniais, tačiau ir gerokai ilgesnė. Visi autobusai itin patogūs, pritaikyti tolimoms kelionėms. Tarpmiestiniai autobusai dešimties minučių poilsio stoja kas valandą. Išleisdami keleivius per radiją praneša, kada stos, kiek stovės, kada išvažiuoja – ši informacija būna parašyta ant lentelės prie durų.
Šalyje taip pat galima keliauti lėktuvais ir laivais. Be to, galima išsinuomoti lengvąjį automobilį, tačiau, pasak apsilankiusių Japonijoje, tai nėra būtina. Viešasis transportas čia puikiai išplėtotas.

 

LAUKTUVĖS

 

Populiariausios lauktuvės iš Japonijos: vietiniai saldumynai, vėduoklės – vienos iš tradicinių lauktuvių iš Japonijos. Taip pat puiki idėja lauktuvėms – Yukata, tai tradicinis japonų apdaras.

pasitarkite...
Konsultantas 8 5 2430636 Kaune 8 37 240114 Klaipėdoje 8 46 420902 Darbo laikas:
I-V nuo 9 iki 19 val.
VI nuo 10 iki 16 val.
 
UP