Viešnagė Tbilisyje: senamiesčio elegancija, puiki virtuvė ir nedidelė dalelė Lietuvos

Pastaraisiais metais Sakartvelo kraštas privilioja vis daugiau keliautojų. Kaukazo kalnų didybė, žaliuojantys slėniai, didžiuliai vynuogynų plotai, galybė šimtmečius menančių vienuolynų ir bažnyčių, Juodosios jūros kurortai, mineralinių vandenų versmės – pasigėrėti čia tikrai yra kuo. Šį kartą siūlome susipažinti su Tbilisiu – Sakartvelo sostine. Tai įdomus, senovinis ir labai elegantiškas miestas, išsidėstęs kalnų slėnyje, abipus Kuros upės. Jame tikrai verta praleisti bent kelias dienas. O ką gi įdomaus galima nuveikti, rasite šiame straipsnyje.

Pasivaikščiokite senamiesčio gatvelėmis

Vienas iš būdų pažinti miestą – iš anksto pasidomėti, kokie lankytini objektai yra verti dėmesio ir, susidarius planą, juos aplankyti. Kelis tokius Tbilisio objektus būtinai aptarsime straipsnio eigoje. Tačiau iš pradžių norime pasiūlyti kiek kitokį pažinties su miestu būdą: paklaidžioti miesto gatvelėmis neturint konkretaus plano.

„Kur akys nuves“ – šitaip pasivaikščioti verta Tbilisio senamiestyje. Siaurų gatvelių labirintai, spalvotai išdažyti nameliai su mediniais raižytais balkonais, didingi, dvarus primenantys pastatai, kurie tarytum sustingę laike, jaukūs cerkvių kiemeliai, nedideli skverai, kuriuose auga didžiuliai medžiai, sukuriantys puikius pavėsius – Tbilisio senoji miesto dalis kupina paslapčių. Vaikštinėjant po senamiestį verta kiek nuklysti nuo turistinių maršrutų – jei tik pavyksta, užsukite į vidinius namų kiemelius, pažvelkite į vietinių kasdienybę. Beje, būtent Tbilisio senamiestyje slepiasi vietiniai menininkai ir jų studijos, dizainerių parduotuvėlės, jaukios vyninės, nedidelės šeimų užeigos ir viešbutukai.

Aplankykite Tbilisio Švč. Trejybės katedrą

Pasivaikščiojus po senamiestį ir pajutus senojo Tbilisio dvasią, verta aplankyti ir miesto simboliu vadinamą Švč. Trejybės katedrą dar žinomą Samebos cerkvės (Sameba) vardu. Šis didingas pastatas matomas kone iš visų Tbilisio kampelių.

Įdomu tai, jog cerkvė – nėra sena. Ji pradėta statyti XX a. pabaigoje ir baigta prieš kiek daugiau nei dešimtmetį – 2004 m. Tai – trečia pagal aukštį rytų ortodoksų katedra visame pasaulyje. Pastatą jungia tradicinių stilių, dominavusių Sakartvelo bažnyčių architektūroje įvairiais istorijos etapais, sintezė. Dėl šios priežasties pastato projektas kurį laiką buvo aptariamas kontraversiškai, tačiau ilgainiui Švc. Trejybės katedra tapo neatsiejama Tbilisio dalimi. Užeiti į katedros vidų galima dienos metu.

Atsipalaiduokite sieros voniose

Jeigu pasinaudosite mūsų patarimu paklaidžioti po Tbilisio senamiesčio labirintus, neišvengiamai užsuksite ir į seniausią miesto rajoną – Abanotubani. Čia stūkso ne vieną šimtmetį menantys Tbilisio pastatai.

Tačiau labiausiai rajoną garsina islamiško stiliaus sieros pirtys/vonios. Juk net rajono pavadinimas, Abanotubani, išvertus iš gruzinų kalbos, reiškia „vonių rajonas“. Pirtims – daugiau nei 700 metų. Jose naudojamas natūralių šaltinių vanduo, kuris prisotintas sieros. Šio vandens temperatūra svyruoja nuo 37 iki 60 °C. Įėjimas į pirtis, žinoma, kainuoja, tačiau potyriai tikrai nepamirštami. Beje, kaina priklauso nuo to, kokio lygio paslaugos norite: ar jums tinka viešoji pirtis (tokiu atveju sumokėsite tikrai nedaug), ar trokštate privataus kambario. Papildomai galima užsisakyti ir kūno masažą ar šveitimą. Dauguma pirčių veikia visą parą.

Praleiskite išskirtinį laiką Mtatsmindos parke

Kaip minėjome straipsnio įžangoje, Tbilisis – miestas, išsidėstęs slėnyje tarp kalnų. Tad nenuostabu, jog gražiausios Tbilisio panoramos fiksuojamos nuo miestą supančių viršukalnių. Išskirtinai gražiai Tbilisis atrodo saulei leidžiantis, kai paskutinieji spinduliai suteikia pastatams rausvai oranžinį atspalvį. Ir naktį – kai mieste sužimba tūkstančiai lempučių. Tikrai verta nepatingėti ir užkopti į vieną iš Tbilisio viršukalnių. Prisiminimai liks visam gyvenimui.

Aukščiausias Tbilisio taškas – Mtatsmindos kalnas (Mtatsminda), kurio pavadinimas, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia Šventąjį kalną. Mtatsmindos aukštis – 770 m. Na, o ant kalno viršūnės įkurtas nedidelis pramogų parkas – Mtatsmindos parkas. Apžvalgos ratas, amerikietiški kalneliai, karuselės, kavinukės ir restoranai – nors parkas nėra didelis, pramogų jame tikrai nestinga. Ne veltui šią vietą mėgsta tiek šeimos, tiek draugų kompanijos ar įsimylėjėlių porelės.

Vieni gali mėgautis atrakcionais, kiti – malonia kompanija ir skaniais patiekalais restoranuose, treti – nuostabiais Tbilisio vaizdais sukantis apžvalgos ratu. Į Mtatsmindos parką galima užsikelti funikulieriumi. Čia taip pat veža ir miesto viešasis transportas.

Paragaukite tradicinių patiekalų

Tbilisyje gausu įvairiausių restoranų. Nuo mažučių, priklausančių vietinėms šeimoms, iki prabangių, įsikūrusių didinguose pastatuose ir siūlančių vakarienę, prilygstančią kulinarei kelionei. Kiekvienam pagal poreikius ir kišenę. Visgi, viešint Sakartvele būtų nuodėmė neparagauti tradicinių šalies patiekalų – tradicinio maisto restoranėlių Tbilisyje tikrai nestinga.

Bene labiausiai šalį garsinantis patiekalas – chačapuriai. Tai gruziniška duonelė/pyragas, gaminamas su sūriu, varške, kartais kiaušiniu, prieskoniais. Įdomu tai, jog skirtinguose Sakartvelo regionuose, chačapuriai skiriasi. Vienur jie sluoksniuoti, kitur – ragelio ar laivelio formos. Šiek tiek skiriasi ir receptūros. Tbilisis – šalies sostinė, todėl čia gausu įvairiausių tradicinių restoranų, siūlančių skirtingų Sakartvelo regionų maistą. Užsukite bent į keletą ir paragaukite skirtingų chačapurių.

Dar vienas tradicinis gruzinų patiekalas – chinkaliai. Tai – koldūnai, kilę iš Pšavijos (Pshavi), Mtiuretijos (Mtiuleti) bei Chevsuretijos (Khevsureti) regionų, vėliau išplitę po visą Kaukazo regioną. Dažniausiai chinkalių įdarui naudojama kiauliena ar jautiena, kartais avienos faršas. Įdaras gardinamas kalendra, svogūnais, česnakais. Kartais mėsą keičia ir grybų, bulvių ar sūrio įdaras. Chinkaliai įprastai gardinama pipirais, valgomi vieni – be padažų. Šie koldūnai – įdomios formos, viršuje susukama tarytum tešlos uodegėlė. Nepatyrę valgytojai dažniausiai pradeda nuo jos, tačiau ši tešlos uodegėlė – sausa ir beskonė. Dauguma vietinių jos nevalgo.

Esate smaližius? Jei taip, viešėdamas Tbilisyje nepatingėkite užsukti į vietinį turgų ar suvenyrų parduotuvėlę. Čia galėsite įsigyti churchkhela skanėsto. Tai – gruziniškas saldumynas, kuris, dėl savo išvaizdos, turistų dažnai sumaišomas su... Dešromis! Ilgos, nelygios, grublėtos ir spalvingos virvelės būna sukabintos viena šalia kitos ir iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti gana keistai. Tačiau tegul išvaizda jūsų neapgauna: churchkhela – skanėstas, gaminamas iš riešutų, džiovintų vaisių, o taip pat miltų ir vynuogių sulčių. Riešutai ir džiovinti vaisiai suveriami ant virvelių, o tada merkiami į sulčių bei miltų mišinį ir džiovinami. Dažniausiai šiuose saldumynuose nėra jokio pridėtinio cukraus, todėl tai gana sveikas skanėstas. Vietiniai jį dažnai vadina gruziniška „snickers“ versija.

Atraskite dalelę Lietuvos

Nors mūsų šalį ir Gruziją skiria daugiau nei 2 tūkst. kilometrų atstumas, santykiai – broliški. Šį, gražų dviejų valstybių ryšį, vainikuoja ir skverai, kuriais šalys apsikeitė prieš kelerius metus. Vilniuje, Žvėryno mikrorajone, puikuojasi Tbilisio skveras, na, o viešint Tbilisyje galima aptikti ir Vilniui skirtą skverelį.

Vilniaus skvere įkurtas fontanas, suoliukai, žaidimų aikštelė. Taip pat yra siena, kurioje įmūryti nedideli, su Lietuva susiję meno kūriniai: Gedimino pilies segtukas, gruzinų kalba parašyta Užupio konstitucija, stilizuotas geležinis vilkas ir kt. Taigi, viešint Tbilisyje galima atrasti ir dalelę Lietuvos!