Brazilija: spindinčių dangoraižių pašonėje įsikūrusios laukinės gentys
Brazilija užima šeštąją vietą tarp sparčiausiai besivystančių pasaulio šalių. Nors tarsi grybai po lietaus dygstantys stikliniai dangoraižiai keičia Pietų Amerikos galiūnės kraštovaizdį, Amazonės žiotyse žaliuojantys tropiniai miškai vis dar nukelia į laukinį pasaulį: atokiau nuo milijonus gyventojų talpinančių miestų esančiose džiunglėse glaudžiasi protėvių gyvenimo būdą išsaugojusios indėnų gentys.
Amazonės miškuose – nuo lėktuvų strėlėmis besiginantys indėnai
Nors ir atrodo, jog šiuolaikinis žmogus jau įžengė net ir į sunkiausiai prieinamus planetos kampelius, Brazilijos džiunglės vis dar pateikia staigmenų. 2008-aisiais pasaulį gerokai nustebino žinia, jog pasienyje su Peru atrasta gentis, lig šiol neturėjusi jokio išorinio kontakto. Išplatintose nuotraukose matyti 15 ryškiomis spalvomis išsidažiusių žmonių, į lėktuvą nukreipusių strėlėmis užtaisytus lankus. Tačiau tokia gentis – ne vienintelė. Didžiausios Pietų Amerikos šalies teritorijoje jų priskaičiuojama beveik 240.
Miškų tankumyne įsikūrę indėnai stebina ne tik veidus nusagsčiusiais didžiuliais auskarais ar karnavalo kostiumus primenančiais ritualiniais rūbais, bet ir savo gyvenimo būdu: čia pasitaiko kanibalizmo atvejų, kuomet suvalgomas miręs gentainis. Tačiau šiuolaikiniai, į rutiną įsisukę žmonės turėtų pasimokyti optimistiško požiūrio į gyvenimą. Pirahã gentį, įsikūrusią Amazonės džiunglėse, tyrinėjęs ir jų kalbą perpratęs mokslininkas tvirtina, jog jie – laimingiausi žmonės pasaulyje. Spinduliuodami meile artimui ir tarpusavio supratimu, indėnai, ištikus bėdai, neieško priežasčių ar kaltųjų, o ramiai ištaria „taip jau įvyko“. O kad Pirahã nariai gyvena vien tik šia diena įrodo ir kalbos ypatybės – jie nevartoja jokių gramatinių konstrukcijų, apibūdinančių praeitį ar ateitį.
Genčių kasdienybė – narkotikų platintojų išpuoliai ir garsenybių vizitai
Paradoksalu, tačiau pavojingais plėšrūnais knibždančių džiunglių gyventojams didžiausią grėsmę kelia žmogus. Tankiuose miškuose besislapstantys narkotikų platintojai be gailesčio puola ir išžudo ištisas gentis, o per stebuklą likę gyvi artimieji priverčiami palikti savo buveinę. Situaciją smarkiai apsunkina ir besivystanti pramonė – kartu su masiškai kertamais Amazonės miškais naikinami ir indėnų namai. Vietinių bandymai priešintis dažniausiai būna bergždi – statant naują Belo Monte užtvanką sukilo aplinkinės gentys, tačiau laukinėje gamtoje įsikūrusių indėnų protestas baigėsi paskirtomis didžiulėmis piniginėmis baudomis! Nenorintiems palikti gimtosios žemės pasiūlomos dvi išeitys – dirbti teritorijoje įkurtose plantacijose arba prisiglausti nedideliame rezervate.
Vis dažniau spaudoje viešinami nusikaltimai pamažu gerina padėtį. Raginimo ištiesti pagalbos ranką vis dažniau imasi pramogų pasaulio žvaigždės. Žymus anglų aktorius Colinas Firthas pasyviai į genčių problemas reaguojančiai Brazilijos valdžiai pateikė akibrokštą: surengtos kampanijos metu buvo surinkta ir atsakingiems asmenims perduota daugiau nei 10 tūkst. protesto laiškų.
O buvusi Anglijos futbolo žvaigždė Davidas Beckhamas nutarė reklamines fotosesijas iškeisti į ekstremalius pojūčius Amazonės platybėse. Lankantis Yanonami gentyje, kurioje kažkada svečiavosi ir žymus atlikėjas Stingas, sportininkui teko neįprasta užduotis – pirmą kartą gyvenime aiškinti, kas yra futbolas ir kuo toks žymus pats Beckhamas. Žymiojo futbolininko kurta dokumentika iškart apskriejo pasaulį ir atkreipė dėmesį į sparčiai nykstančių indėnų problemas.
Modernių didmiesčių pašonėje – kartoninių namų lūšnynai
Brazilija neapsiriboja laukinėmis gentimis bei kavos plantacijomis. Didžiausia Pietų Amerikos valstybė turi ir kitą, modernųjį, veidą. Didžiuliai megapoliai, garsėjantys tviskančiais biurais ir milžiniškomis gamyklomis talpina milijonus žmonių. Tiesa, čia pat išryškėja ir Brazilijai būdingi kontrastai – kiek tolėliau nuo prabanga dvelkiančių rajonų ketvirtadalis šalies gyventojų kartoninius namus statosi favelomis vadinamuose lūšnynuose. San Paulo miesto, laikomo ekonominiu Lotynų Amerikos milžinės centru, moderni architektūra greičiau primena Čikagą nei valstybę, kurioje didžiąją dalį ploto užima tropiniai miškai.
Šiandien šalyje vis daugiau dėmesio skiriama mokslo naujovėms. Įsivaizduokite, kaip palengvėtų kasdienis gyvenimas, jeigu stovint prie bankomato nereiktų sukti galvos bandant prisiminti vieną iš daugybės PIN kodų. Tam išeitį surado tarptautinė įmonė „Fujitsu“, 2013-aisiais Brazilijoje pristačiusi delno skaitytuvą, skirtą sustiprinti bankomatų apsaugą. Infraraudonaisiais spinduliais prietaisas rankos linijas nuskanuoja tiksliau nei bet koks chiromantas. Užregistravus duomenis sistemoje ir kitą kartą prireikus grynųjų nebereiks spaudinėti painių skaičių kombinacijų – užteks pridėti delną!
Brazilijos priešingybes būtų galima vardinti be galo: kol didelė dalis brazilų priversti gyventi lūšnynuose, šalis milijardierių skaičiumi lenkia daugumą Vakarų Europos valstybių. Pietų Amerikos milžinės ekonomikos augimas – vienas sparčiausių pasaulyje, tačiau nemažėja žmonių neraštingumas. Ir nors valdininkai pasitinka šūkiu „tvarka ir pažanga“, viešasis transportas retai pasirodys nustatytu laiku... Būtent tokia kontrastinga Brazilija ir žavi – šalis, kur laukinės gamtos fone puikiai dera plieniniai dangoraižiai.
