Langkavio sala – meilės prisipažinimai krokodilų ir įstabaus grožio gamtos pašonėje
Valtį supantys krokodilai, šokantys delfinai ir šikšnosparnių urvai
Langkavio geoparkas apima didžiulę dalį salos teritorijos – jame aptinkamos ir plačios lagūnos, ir didžiuliai kriokliai. Tačiau pirmiausia verta aplankyti milijonus metų menančias klintines uolas. Jų viršūnes okupavusiuose miškuose slepiasi rečiausios paukščių rūšys – tai viena tų nedaugelio vietų, kur vis dar galima išvysti ir ekskursijos metu pamaitinti baltapilvį jūrinį erelį. O greičiausias būdas apžiūrėti salą – kelionė Kilim upe, kurios metu šalia jaukaus turistinio katerio gali praplaukti ne tik krokodilas, bet ir saulėlydžio šokį dovanojantys delfinai.
Viena ekstremaliausių geoparko stotelių net drąsiausius gali priversti tvirčiau suspausti mylimojo ranką. Taip, tai šikšnosparnių urvas. Vaikštinėti lengvai apšviestu mediniu tiltu, kuomet tave smalsiai stebi šimtai virš galvos tupinčių naktinių gyvių – jausmas, mažų mažiausiai, neįprastas. Tačiau pagrindinis kelionės į šią olą tikslas – įspūdingų formų ir dydžių stalagmitai.
Pulau Anak Tikus salelę galima laikyti gyvu paleontologijos paminklu – uolose įsispaudusių fosilijų amžius siekia net 480 milijonų metų. Čia esantis pėsčiųjų tiltas atveria ne tik puikų Langkawi salos kraštovaizdį, bet ir veda uolos viršūnėn, kurioje gyvūnų ir augalų atspaudai matyti aiškiau nei žymiausiuose pasaulio muziejuose.
Saulės vonios, naminius gyvūnus primenančių beždžionių apsuptyje
Datai paplūdimys laikomas vienu gražiausių visame pasaulyje. Nors ir apsupta netoliese įsikūrusių prabangių viešbučių, pati pakrantė vis dar nepaliesta civilizacijos. Čia didybę sukuria gamtos kontrastai – vos už keliolikos metrų nuo ramybe dvelkiančios jūros stūkso džiunglės. Tiesa, šie miškai pateikia egzotiškų staigmenų – iš ten atsliūkinančios beždžionės tik perliukai. Vietiniai tikina, kad jos visai nepavojingos, nes per ilgą laiką spėjo priprasti prie žmonių draugijos.
Paplūdimys leidžia visiškai atsikvėpti nuo kasdienių rūpesčių: čia smėlis baltas tarsi iš reklaminio atviruko, o vanduo toks skaidrus, jog maudantis galima matyti aplink kojas besisukiojančias įvairiaspalves žuvis. Ši vieta ypač vertinama Amūro strėlių pašautų jaunuolių – Datai niekada neteks susidurti su turistų keliamu šurmuliu, tad ramybė džiugins ne tik mėgaujantis saulės voniomis, bet ir romantiškai palydint saulę.
Milžiniško erelio sparnų saugoma sala
Nors Langkavio saloje netrūksta puikių barų ir restoranų, bent vieną vakarą vertėtų skirti pasivaikščiojimui po salos sostinę Kuahą. Pažintis su miesto architektūros stebuklais dvelkia romantika ir daugeliui tampa puikiu fonu improvizuotai fotosesijai. Vienas įspūdingiausių pastatų – Al-Hana mečetė, savo grožiu nesusileidžianti net pačiam Tadž-Mahalui. Nors ir būdama turistų gausiai lankomu objektu, šventykla vis dar atlieka religines apeigas. Tiesa, nutarus joje apsilankyti, rekomenduojame iš anksto pasidomėti vietinėmis taisyklėmis. Norint neįžeisti besimeldžiančiųjų, ekskursijos metu teks patylėti ir atsargiau spragsėti fotoaparatų blykstėmis. Moterims diktuojamas gana griežtas aprangos kodas – jokio apnuoginto kūno ir būtinai pridengta galva! Jei nesinori taikytis prie tokios tvarkos, mečetę geriau apžiūrėti ir iš lauko. Auksiniais kupolais akį traukianti šventykla saugo ne tik vietinių malajiečių, bet ir Uzbekistano kultūros simbolius.
Datarn Lang – tikrų tikriausia vizitinė salos kortelė. Žvaigždės formos aikštėje lankytojus pasitinka didingai sparnus išskleidęs erelis – statulos aukštis siekia net 12 metrų. Šis paukštis – pagrindinis salos simbolis ir globėjas. Net verčiant pažodžiui, „Langkavi“ reiškia rausvai rudą erelį. Ir net jeigu nesiryšite įsiamžinti šio milžino pašonėje, Datarn Lang tiks jaukiems pokalbiams ir jaudinantiems meilės prisipažinimams.
Jokie pasakojimai ar nuotraukos negali perteikti tikrojo Langkavio salos grožio ir nuostabios atmosferos. Tad porelėms, norinčios tiesiog pabėgti nuo smalsių akių, mažytis rojus Andamanų jūroje tiks tobulai.
