Patarimai keliaujantiems į Bosniją ir Hercegoviną
ŠALIES SPECIFIKA
Balkanų pusiasalio valstybė, buvusi Jugoslavijos dalis. Dešimtajame dešimtmetyje stipriai nukentėjo nuo karo. Apie 90 proc. šalies teritorijos užima kalnai. Aukščiausia vieta - 2396 m. Magličio kalnas, pasienyje su Serbija. Iš šiaurės rytų į pietryčius driekiasi Dinarų kalnynas. Šalis gali pasigirti nuostabia gamta, istoriniu palikimu ir gardžiais vietiniais patiekalais.
PIRKINIAI
Dirbiniai iš panaudotų kulkų (po Balkanų karo visur liko karo amunicijos, iš kurios žmonės pradėjo gaminti išskirtinius suvenyrus, daugiausia rašiklius, pakabukus)
Variniai indai (nuo Osmanų laikų likusi tradicija indus gaminti iš vario)
Hercegovinos vynas – aukštos kokybės vynas, gaminamas iš tame regione augančių vynuogių.
Tradiciniai rūbai ir šlepetės.
TRANSPORTAS
Oro transportas. Bosnijoje ir Hercegovinoje veikia 25 oro uostai, iš kurių tik trečdalis turi asfaltuotus pakilimo takus. 4 tarptautiniai oro uostai, iš kurių didžiausias ir daugiausiai keleivių aptarnaujantis (apie 1 mln. per metus) yra Sarajevo tarptautinis oro uostas (SJJ).
Žemės transportas. Šalyje kelių būklė nėra gera. Asfaltuota tik šiek tiek daugiau nei pusė visų kelių, daugiausia greitkelių. Vykdomi tarptautiniai autobusų maršrutai į daugumą Vakarų Europos ir Balkanų šalių. Šalyje neblogai išvystytas geležinkelių tinklas, nutiesta daugiau nei 1000 km vėžių. Traukiniais galima nuvykti į kaimyninę Kroatiją ir Serbiją.
Vandens transportas. Kadangi Bosnija ir Hercegovina turi tik keletos kilometrų pajūrio ruožą, tai jūrų uostui vietos nepakanka. Teoriškai laivuojama gali būti Savos upė šalies šiaurėje, bet jos panaudojimas labai limituotas.
SVEIKATA
Potencialiu grėsmės šaltiniu išlieka 1992 – 1995 m. kare nesprogusios sausumos minos, ypač izoliuotose kalnų ir kaimo vietovėse. Todėl keliautojams nerekomenduojama nukrypti nuo asfaltuotų kelių ir grįstų teritorijų, vengti apleistų kaimo vietovių, sugriautų ar tuščių pastatų, miškingų teritorijų.
