Rodo sala. Apie Rodo salos regioną

Informacija apie Rodo salos regioną, trumpas aprašymas apie Rodo salą

Kaip byloja legenda, tą dieną, kai dievai dalijosi pasaulį, saulės dievas Helijas turėjo apšviesti žemę, tad užsiėmęs šiuo rimtu darbu pražiopsojo dalybas - jam nieko neliko. Tada jis iš jūros iškėlė salą ir pavadino ją savo žmonos Rodės vardu. Todėl nuo seno visi Rodo salos gyventojai yra laikomi saulės dievo Helijo vaikais.

Rodo sala, kadaise buvusi svarbiu Graikijos ekonominiu ir kultūriniu centru, yra beveik prie pat Turkijos krantų. Ją skalauja Viduržemio jūra. Ši trečia pagal dydį Graikijos sala (po Kretos ir Eubojos) yra beveik 1400 kv. km dydžio, jos ilgis - 78 km. Turistus čia traukia poilsiui palankus klimatas, pramogų gausa, gražūs paplūdimiai. Rodo saloje vasaros šiltos, o žiemos švelnios. Per metus čia būna ne mažiau kaip 300 saulėtų dienų, todėl sala padengta vešlia augmenija.

Šiais laikais turistus į salą vilioja puikiai derantis įvairių laikotarpių ir kultūrų palikimas: antika, viduramžiai ir dabartis. Saloje, kuri turi reikšmingą istorinę praeitį, ir dabar gausu senovės pėdsakų, praeities įvykių liudininkų. Poilsis nuo pažinimo čia, kaip ir visoje Graikijoje, tiesiog neatsiejamas.

Šią nuo seno visiems žinomą ir vieno iš septynių pasaulio stebuklų išgarsintą salą ne kartą norėjo užkariauti svetimšaliai: romėnai, bizantiečiai, kryžiuočiai, turkai.

Poilsinės kelionės Rodo saloje su Teztour nuo 194 EUR:mygtukas

Poilsinės kelionės Rodo saloje su Novaturu nuo 269 EUR: mygtukas

Kiti Graikijos regionai:

Orai Rodo saloje. Kada keliauti?

Salos klimatas švelnus, su šiek tiek lietaus, kuris maitina gausią augmeniją. Realiai saloje yra tik du sezonai: pavasaris ir vasara. Po lapkričio, kada nulyja pirmasis lietus, žemė pasidengia žaliu kilimu ir iki vasario Rodas tampa vienu dideliu žydinčiu sodu. Gegužė pažymi vasaros pradžią, kada žemė palaipsniui pasidengia auksine spalva, iki lapkričio, kada ciklas prasideda iš naujo. Vidutiniškai, Rodas turi 300 saulėtų dienų per metus, kada tarp balandžio ir spalio nepertraukiamos saulėkaitos šansai yra beveik šimtas procentų. Tuo metu temperatūra viršija 25 C. vasaros karšti kompensuoja vėsinantis, kartais stiprus jūros vėjas.

Ką pamatyti Rodo saloje?

Didžiųjų meistrų rūmai yra Rodo senamiestyje Riterių gatvės gale. Pastatyti ant Saulės dievo Helijo šventyklos pamatų rūmai viduramžiais tapo valdytojo rezidencija ir administraciniu centru. Pastatyti 14 a. Švento Jono riterių rūmai išsiskiria sferiškais bokštais ir arkiniais vartais. Rūmai turėjo 158 kambarius. Šiandien lankytojams atviri tik 24. Kambariuose 16 a. ir 17a. baldai, rinktinės skulptūros, kilimai ir rytietiškos vazos. Ypatingai svarbios P. Gaudenzi ir F. Vellan freskos. Interjere daug graikų ir romėnų laikų statulų. Deja šis pastatas buvo apgriautas 1856 m. sprogmenų paslėptų Šv. Jono bažnyčios rūsyje. 20 a. pr. rūmai atstatyti italų užėmusių Dodekaneso salas. Buvo laikas, kai rūmai tarnavo kaip Italijos karaliaus Viktoro Emanuelio III ir Benito Musolinio atostogų rezidencija. Šiandien rūmai priklauso Graikijos valstybei. Viduje yra įdomus muziejus. Taip pat rūmų kambariuose rengiamos parodos ir pasirodymai.

 

Lindos akropolis. Senovinis Lindos miestas esantis 45 km. į pietus nuo Rodo miesto buvo įkurtas dorėnų 10 a. pr. Kr. 8 a. pr. Kr. jis buvo pagrindinis prekybos centras dėl savo geografinės padėties. 5 a. pr. Kr., po to, kai buvo įkurtas Rodas Lindos miestas pradėjo nykti. Archeologinės liekanos rastos viduje ir aplink Lindos akropolį rodo šio miesto didybę. Tarp vertų aplankyti paminklų - 4 a. pr. Kr. Athena Lindia šventykla. Įėjimas į šventovę susideda iš laiptų ir penkių durų angų. Laiptų papėdėje galima pamatyti karo laivo triremos reljefą. Taip pat čia yra romėnų šventykla dedikuota imperatoriui Diokletianui ir helenistinė siena supanti akropolį. Šios vietos saugomos pilies pastatytos 14 a. pr. Šv. Jono riterių. Du pilies bokštai išlikę iki šių dienų. Už pilies buvo senovinis teatras. Šiandiena liko tik kelios sėdėjimo vietų eilės. Manoma, kad teatre galėjo tilpti 1800 žiūrovų. Lindos kasinėjimai prasidėjo 20 a. pr. Italai užėmę Rodo salą 1912-1945 m. bandė atgaivinti senovinius radinius, bet iš tiesų tik pakenkė jiems. Šiandieną vietovė priklauso Graikijos kultūros ministerijai. Tam, kad būtų apsaugotas šis paminklas daug darbo įdėjo tiek graikų, tiek užsienio archeologai.

Filerimos vienuolynas yra ant kalvos virš Ialyssos, apie 10 km. nuo Rodo miesto. Šio vienuolyno architektūra visiškai kitokia nei panašaus pobūdžio statinių Graikijoje. Jis buvo pastatytas iš akmens gotikiniu stiliumi ant seno Bizantijos vienuolyno. Vienuolynas pastatytas 15 a. Šv. Jono riterių užėmusių salą. Viduje buvo šventa Mergelės Marijos ikona, kurią riteriai greičiausiai parsivežė iš Jeruzalės. Kai 1523 m. salą užkariavo osmanai, riteriai išvyko ir pasiėmė ikoną su savimi. Šiandieną ikona saugoma Nacionaliniame Montenegro muziejuje. Aplink vienuolyną yra kryžiaus formos krikštyklos, senovinės Ialyssos ir požeminės Šv. Jurgio bažnyčios datuojamos 14 a. pr. Kr. griuvėsiai. Taip pat nuo Filerimos vienuolyno prasideda takas į Kalvarijos kalną.

 

Rodo akropolis praeityje žvelgė į vakarinę miesto dalį. Ne taip kai daugelis senovinių akropolių šis turėjo įtvirtinimus. Akropolio teritorijoje – šventovės, didžiulės šventyklų patalpos ir viešieji pastatai. Pastatai pastatyti ant stačių terasų sumaniai sutvirtintų neįveikiamomis sienomis. Rodo akropolis yra vienas puikiausių graikiško architektūros stiliaus, kuris harmoningai susiliejo su aplinka pavyzdžių. Kasinėjimas akropolyje 1912-1945 m. buvo patikėtas garsiai Italijos archeologinei mokyklai. Nuo 1946 m. darbą perėmė Graikijos archeologinė tarnyba ir pateikė žavių akropolio istorijos ir topografijos įžvalgų. Tarp atrastų vertingų paminklų – Atėnės ir Dzeuso šventykla, nimfų šventykla, odeonas, Apolono šventykla, stoa pastatas.

Rodo akvariumas įsikūręs Hidrobiologinėje stotyje. Pastatas pastatytas 1934-36 m. italų okupacijos metais buvo skirtas Biologinių tyrimų institutui. Po Dodekanesės salų išlaisvinimo institutas pervadintas į Graikijos Hidrobiologinį institutą ir turėjo akvariumą bei muziejų. Pagrindinis akvariumo tikslas – pristatyti ir saugoti Viduržemio jūros rūšis. Jis sudarytas iš apvalios erdvės su 13 didelių ir 15 mažesnių talpų. Žuvys ir įvairūs organizmai čia pristatomi žiūrovams. Talpyklos pagamintos iš cemento, o jų dugnas padengtas smėliu, skiedromis ir koralais. Viduje daugiausia filtruotas jūros vanduo. Tarp saugomų rūšių – vėžliai, delfinai, rykliai, ruoniai, moliuskai, dygiaodžiai, krabai ir daugybė žuvų. Be talpyklų čia yra didelė požeminė erdvė skirta naujų rūšių talpinimui arba jūros gyvūnams reikalaujantiems specialios priežiūros. Čia nuolatos gydomi jūrų vėžliai ir ruoniai. Muziejuje eksponuojami balzamuoti gyvūnai, kaip kad delfinai, jūrų vėžliai ir rykliai.

Archeologinis muziejus yra Rodo senamiestyje. Jis įsikūręs viduramžių pastate Riterių ligoninėje Didžiųjų meistrų rūmuose. Šio pastato statyba prasidėjo 1440 m. ir buvo pabaigta 1948 m. Pastatas renovuotas 20 a. pr. italų, kaip ir visas viduramžių miestas Rodas. Šiandiena Archeologiniame muziejuje yra radinių iš visos salos ir mažų Dodekanesės salelių. Galima pamatyti vazų, statulėlių kolekciją. Taip pat čia yra mozaikinės helenistinių laikų grindys ir riterių laidojimo plokštės.

 

Drugelių slėnis yra vakarinėje Rodo salos dalyje, apie 27 km. nuo Rodo miesto ir 5 km. iki pietrytinės Theologos kaimelio dalies. Tai unikalus draustinis. Kaip galima suprasti iš pavadinimo, ši vieta – tai sodrus žalias slėnis pavasarį ir rudenį pilnas Panaxia genties, Quadripinctaria Poda rūšies drugelių. Per liūčių sezoną drugelių vikšrai būna pasklidę įvairiose vietose aplink Viduržemio jūrą. Pavasarį, pavirtę drugiais jie skrenda į didelio drėgnumo vietas poruotis. Štai kodėl jų tiek daug šiame slėnyje. Kiekvienais metais nuo gegužės iki rugsėjo pamatyti šių drugelių ir pasivaikščioti siaurais takais atvyksta tūkstančiai lankytojų. Ši vieta dėl savi vėsumo, tekančio vandens ir medžių pavėsio ideali poilsiui. Maži mediniai tilteliai kerta upę, o kalvų takas veda iki Panagia Kalopetra vienuolyno. Deja turizmas daro neigiamą įtaką drugelių populiacijai, tad jokiais būdais negalima drugelių trukdyti. Juos galima tik stebėti.

 

Panagia Tsambika vienuolynas įsikūręs apie 25 km. į pietus nuo Rodo miesto tarp Kolymbia ir Archangelos. Senasis Tsambika vienuolynas yra ant kalvos viršūnės su nuostabiu vaizdu į jūrą ir apylinkes, o naujasis vienuolynas dirbantis šiandien yra kelyje jungiančiame Archengelos ir Rodos miestus. Kada įkurtas senasis vienuolynas nežinoma, tačiau jis buvo rekonstruotas 1770 m. Kai kurie šaltiniai teigia, kad šioje vietoje stovėjo altorius deivei Artemidei ir būdavo aukojami gyvūnai. Šventyklos ir kiemelio grindys padengtos akmenukais ir kriauklelėmis. Kai kurios ikonos datuojamos 19a., o ikonostazas dar senesnis. Vienuolyno pavadinimas kilęs nuo žodžio „tsamba“ reiškiančio kibirkštį. Pasak pasakojimų vietinis aviganis rado Mergelės Marijos ikoną ant uolos viršūnės. Panagia Tsambika ikona laikoma stebuklinga.

 

Senovinis Kamiros miestas yra Rodo salos šiaurės vakarų krante arti Agios Minas kyšulio. Tai trečias iš senovinių salos miestų. Kamiros buvo vienas iš trijų Dorėnų miestų, kuris susijungė su Ialyssos ir Lindos 5 a. pr. kr., tam, kad sukurtų Rodo miestą. Nors įkurtas Dorėnų, panašu, kad pirmieji vietovės gyventojai buvo achajai. Kamiros buvo žemės ūkio visuomenė gaminusi aliejų, vyną, auginusi figas. Miesto aukso amžiaus laiku 6 a. pr. Kr. tai buvo pirmais Rodo miestas kalęs monetas.

Norėdami įsigyti kelionę žiūrėkite čia:

Poilsinės kelionės Rodo saloje su Teztour nuo 194 EUR:mygtukas

Poilsinės kelionės Rodo saloje su Novaturu nuo 269 EUR: mygtukas

pasitarkite...
Konsultantas 8 5 2430636 Kaune 8 37 240114 Klaipėdoje 8 46 420902 Darbo laikas:
I-V nuo 9 iki 19 val.
VI nuo 10 iki 16 val.
 
UP