Gran Kanarijos regionas | Apie Gran Kanarijos regioną

Trumpai apie Gran Kanarijos regioną:

Gran Kanarija dažnai vadinama „mažuoju kontinentu“. Nedideliame 1533 kv. km plote telpa smėlio paplūdimiai ir dykumą primenančios kopos, tropiniai miškai ir pušynai, lygumos, kanjonai ir kalnai. Per patį vidurį Gran Kanariją perpus dalija El Cumbre kalnų grandinė (aukščiausia viršūnė – Pico de Las Nieves, iškilusi 1949 m virš jūros lygio). Itin garsus yra Roque Noblo ( „rūko uola“) – plokštikalnis su pakraštyje esančiu ištisiniu vieninteliu lavos monolitu. Iš šios vietos matosi visa sala ir įspūdingai atrodantis Teidės ugnikalnis, esantis už 111 km Tenerifės saloje.

Sakoma, kad Gran Kanarijoje visada amžinas pavasaris, nes žiemą oro temperatūra nenusileidžia žemiau 20°C, vasarą retai viršija 30°C. Vandens temperatūra svyruoja tarp 18°C žiemą ir 22°C vasarą. Gran Kanarijoje daug žalumos, egzotinių augalų ir kaktusų. Visa pietinė pakrantė yra apaugusi kaktusais bei sausą klimatą mėgstančiais augalais, šiaurinėje dalyje vyrauja tropikų augalija.

Centrinė dalis – senų užgesusių ugnikalnių krateriai ir pušynų miškai. Vakarinėje salos dalyje – neįveikiamos uolos ir mažai apgyvendinta teritorija. Palijus – labai daug įspūdingai atrodančių krioklių, kai uolos nusidažo įvairiomis spalvomis. Visa sala – tai nesibaigiantys didesni ar mažesni tarpekliai. Šiaurinis greitkelis turi aukštus ir vingiuotus tiltus, nutiestus per tarpeklius. Šiaurėje – urbanizuota teritorija.

Kiti Kanarų salų regionai:

Tenerifė – egzotiškas, svetimą planetą primenantis salos peizažas mirga smengančiais į vandenyną juodais vulkaniniais krantais ir smėlio paplūdimiais, kuriuose gimsta pats gražiausias įdegis.

Fuerteventūra – seniausia Kanarų salyno sala, priklausanti Ispanijai, esanti Atlanto vandenyne.Paplūdimiai čia fantastiško grožio – nuo akmenėtųjų pakrančių iki biraus smėliuko ir žydro vandens mišinio. Kaip ir visos salos ji siūlo daug atrakcijų – vienas ispūdingiausių dalykų – vandens kelionė aplink sala su valtimi, kurios metu išvysite akinančio grožio salos subtilybes.

Lanzarotė – tai labiausiai į rytus nutolusioje ir ketvirtoje pagal dydį Kanarų saloje Lanzarotėje beveik nėra medžių, o dalis vandens išgaunama nudruskinimo įrenginiais. Tačiau daugelis keliautojų ją laiko gražiausia sala. Sala garsėja savo unikaliu vulkaniniu kraštovaizdžiu ir yra žinoma ir kaip 100 – o ugnikalnių sala.

 Orai Gran Kanarijoje. Kada keliauti?

Sala yra toje pačioje geografinėje platumoje kaip ir Florida (JAV) bei Meksikas (Meksika), todėl temperatūra čia retai nukrenta žemiau 18 °C arba pakyla aukščiau 24 °C. Žiemą aukščiausia temperatūra būna 21 °C, žemiausia 15 °C. Vasarą temperatūra aukščiausiai pakyla iki 27 °C, žemiausiai nukrenta iki 20 °C. Per metus kritulių iškrenta apie 150 mm, daugiausiai jų pasitaiko žiemą. Saloje pastebimas reiškinys vadinamas „Calima fenomenu“. Tuomet oro temperatūra pakyla dešimčia laipsnių, oras būna drėgnas, vėjas neša smėlį, kartais skėrius, todėl pablobėja matomumas.

 Ką pamatyti Gran Kanarijoje?

Rūko uola (Roque Nublo) – tai vulkaninė 80 m. aukščio uola. Tai žymus salos objektas saugomas UNESCO, kaip gamtos paminklas. Jis yra Tejedos (Tejeda) savivaldybėje, netoli miesto centro. Uola atsirado po ugnikalnio išsiveržimo prieš maždaug 4,5 mln. m. Debesų uola populiariausia vieta Gran Kanarijoje tarp mėgstančių žygius. Nuo čia atsiveria nuostabūs Tejedos kalno vaizdai. Paprastai žygis iki uolos prasideda Degollada de la Goleta vietovėje, kuri pasiekiama transportu. Nuo čia žygeiviai gali sekti aiškiai pažymėtu taku.

Maspalomas – tai antras pagal dydį paplūdimys Gran Kanarijoje. Jis žinomas dėl didžiulių kopų, kurios dažnai puošia kelionių Kanarų salose katalogus. Kopos labai trapios, tad lankantis jose reikia būti rūpestingiems. Smalsiems lankytojams įkurti takai su kelrodžiais, o informacijos punkte Anglų paplūdimyje (Playa del Ingles) galima rasti informacijos apie paplūdimį ir jo kopas. Apsilankymo akcentas – galimybė dykumoje pajodinėti kupranugariu ir stabtelėti prie lagūnos su krištolinio skaidrumo vandeniu.

Viera y Clavijo botanikos sodas (Jardin Botanico Canario Viera y Clavijo) įkurtas Gran Kanarijos šiaurės rytuose Tafiroje Altoje (Tafira Alta). Botanikos sode galima išvysti salos endeminių augalų ir importuotos augalijos. Ispanų botaniko Viera y Clavijo, kurio mintis buvo įkurti botanikos sodą Kanarų salose, biustas išdidžiai pasitinka visus lankytojus. Sode yra apie 500 augalų rūšių endeminių Kanarų salose ir kitose Makaronezijos salose. Taip pat čia yra kaktusų ir įvairių sukulentinių augalų. Sodas savo tiriamaisiais darbais daug prisideda prie rūšių išsaugojimo. Tarp botanikos pastatų – biblioteka ir laboratorija. Taip pat jis leidžia žurnalą “Botanica Macaronesica”.

Pueblo Kanarija (Pueblo Canario) – tai tradicinio Kanarų kaimelio interpretacija esanti Gran Kanarijos Las Palmas mieste (Las Palmas de Gran Canaria). Pueblo Kanarija įkurta pietinėje Doramas parko (Parque Doramas) dalyje. Tai žavi vieta, kurioje galima apsilankyti su šeima ir sužinoti daugiau apie Ispanijos kultūrą stebint gyvus Kanarų laiudies muzikos pasirodymus, kurie vyksta kiekvieną ketvirtadienį ir šeštadienį. Kai kurie kūriniai – instrumentiniai, o per kitus dainuojama gyvai. Visi atlikėjai dėvi tradicinius kostiumus. Pueblo Kanarijoje yra Nestor muziejus (Museo Nestor) – viena iš pagrindinių miesto meno galerijų.

Puerto Moganas (Puerto Mogan) – tai pakrantės kaimelis esantis pietinėje salos dalyje priešingoje pusėje nei Gran Kanarijos Las Palmas. Tai žavingas mažas kaimelis, kuriame niekad nėra per daug triukšmo, ir kurio mažas paplūdimys – puikus prieglobstis norint pailsėti ir atgauti jėgas. Puerto Moganas alsuoja prašmatnumu ir romantika dėl baltų pastatų, gražių gėlynų ir mažų tiltelių.

Vegueta – tai senovinis 15 a. Gran Kanarijos Las Palmas rajonas pilnas tradicinės ispaniškos architektūros, akmeninių gatvelių ir senovinių namų. Veguetos pastatuose susipina įvairūs architektūriniai stiliai – nuo vėlyvojo gotikinio iki renesanso. Einant Šv. Anos aikšte (Plaza de Santa Ana) galima pamatyti pagrindinį miesto akcentą – Šv. Anos katedrą (Catedral de Santa Ana). Taip pat čia yra įdomių meno galerijų, tarp kurių – San Martino šiuolaikinės kultūros centras (Centro de Cultura Contemporanea San Martin) ir Kolumbo namai (Casa de Colon) dedikuoti Kristupo Kolumbo gyvenimui.

Sijų miestas (Sioux city) – tai Vesterno stiliaus teminis parkas esantis Tirojanos Šv. Baltramiejuje (San Bartolome de Tirajana), netoli Šv. Augustino (San Augustin). Sijų miestas įkurtas unikalioje gamtoje – pilname kaktusų kanjone. Visi objektai ir meno pasirodymai – tiksli Amerikos laukinių vakarų kopija. Sijų miestas siūlo įvairių linksmybių, jaudinančių vesterno tematikos pasirodymų su indėnais ir kaubojais, dvikovų ir gaudynių, kurios sužavės vaikus ir suaugusiuosius.

Cuava Pintada muziejus ir archeologinis draustinis (El Museo y Parque Arqueológico Cueva Pintada) įkurtas aplink archeologinių kasinėjimų vietovę. Cueva Pintada – tai aborigenų kaimelis atrastas 1987 m. Jį sudarė 50 namų. Ant urvų sienų matomi piešiniai nupiešti anksčiausių salos gyventojų. Tai pat urvuose yra objektų datuojamų nuo 6 a. ki 16 a. Įkurti takai vedantys per rekonstruotus namus. Čia galima pažiūrėti, kaip gyveno priešistoriniai žmonės.

Bandamos krateris (Caldera de Bandama) – tai 200 m. gylio 1000 m. skersmens vulkaninis krateris. Jis susidarė po galingo ugnikalnio išsiveržimo prieš maždaug 1970 m. Ant jo krašto padaryta apžvalgos platforma, nuo kurios galima apžiūrėti kraterį. Taip pat galim nusileisti į kraterio vidų. Pakeliui pamatysite driežų, kaktusų, eukaliptų ir apelsinmedžių.

Palmitos parkas (Palmitos Park)– tai botanikos ir zoologijo stebuklų šalis. Čia yra 200 skirtingų paukščių rūšių, drugelių namas, akvariumas, orchidėjų namai ir dideli kaktusų sodai. Taip pat ir Primatų sala, kur gyvena baltarankių gibonų bendruomenė bei surikatos.

Krokodilų parke (Parque Cocodrilos) gyvena didžiausia krokodilų įvairovė Europoje – parkas yra virš 300 roplių namai. Visi čia gyvenantys krokodilai buvo išgelbėti iš nelegalių prekeivių ar netinkamo laikymo, kaip naminių gyvūnėlių. Taip pat čia yra tigras, daug paukščių, beždžionių ir tropinių žuvų.

Las Canteras papūdimys (Playa de las Canteras) yra Las Palmas mieste. Tai auksinio smėlio paplūdimys, šalia kurio daugybė barų, restoranų ir parduotuvių. Tai populiariausia pietų vieta miesto darbuotojams ir žaidimų aikštelė banglentininkams ir saulės mėgėjams. Las Canteras - tai centrinis miesto taškas ir vienintelis miesto paplūdimys Kanaruose.

Sniego uostas (Puerto de Las Nieves) – tai vaizdingas žvejų kaimelis šiauriniame Gran Kanarijos krante. Čia yra Paseo de los Poetas promenada, kurioje daugybė jūros gėrybių restoranų, rankdarbių parduotuvėlių ir galerijų. Saulėlydžio metu čia atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai su Tenerifės Teidės kalnu tolumoje. Turtinga kaimelio istorija atsispindi mažytėje pagrindinės aikštės koplyčioje vadinamoje Ermita de las Nieves. Joje saugomas tikras lobis – 16 a. triptikas vaizduojantis Mergelę Mariją su kūdikiu nutapytas flamandų meniniko Joss van Cleve. Pietinėje kaimelio pabaigoje galima pamatyti Dievo pirštą (Dedo de Dios). Tai yra 30 m. laiba bazalto uolos viršūnė iškylanti iš vandenyno tiesiai prieš įspūdingus skardžius. Ant jų auga plati pušų giria (Pinar de Tamadaba).

Teroras (Teror) – tai svarbus religijos ir piligrimystės centras. Šis miestas yra šiaurinėje salos dalyje. Pamaldieji iš visų Kanarų salų atkeliauja čia pagarbinti vyskupijos globėjos Pušų mergelės ( Virgen del Pino). Jos statula laikoma Teroro bazilikoje. Rugsėjo 7 d. Mergelės garbei švenčiamas festivalis. Čia daug religinės paskirties pastatų ir senovinių namų.

Guayadeque dauba (Barranco de Guayadeque) – tai vienas reikšmingiausių salos slėnių. Ant stačių jos šlaitų auga kaktusai, agavos, aguonos, palmės, Kanarų salos pušys ir migdolai,taip pat daugiau nei 80 endeminių rūšių. Priešistoriniais laikais šis slėnis buvo gausiausiai apgyvendintas visoje saloje. Čia yra svarbiausia priešistorinė laidojimo vieta, kurioje mirusieji buvo laidojami neprieinamose olose. Kanarų aborigenai vėliau šias olas naudojo gyvenimui, maisto laikymui ir vaisingumo ritualams. 19 a., kai vietiniai pradėjo plėšti kapus ir pardavinėti radinius muziejams, ši vietovė tapo gamtos draustiniu. Taip pat slėnis – didžiausių driežų rūšių pasaulyje namai.