Madeiros regionas | Apie Madeiros regioną
Trumpai apie Madeiros regioną:
Madeira – Atlanto vandenyno perlas, kur ištisus metus žydi sodai, o ore plevena levandų kvapas, mat dėl Golfo srovės įtakos čia vyrauja švelnus klimatas. Dėl vulkaninės kilmės saloje nėra smėlio paplūdimių, išsimaudyti vandenyne galima nusileidus specialiai įrengtais laipteliais. Po buvusius ugnikalnius, apaugusius miškais ir pasipuošusiais kriokliais, galima pasivaikščioti turistams pritaikytais takais. Madeiros pietuose auga UNESCO saugomas miškas, išlaikęs pirmykštį, kelių milijonų metų senumo, būvį. Taip pat čia išvysite vieną iš aukščiausių pasaulio skardžių (589 m).
Kiti Portugalijos regionai:
Lisabonos pakrantė – Lisabona, Cascais ir Sesimbra – nusėta romaninės, gotikinės, baroko, moderniosios ir postmoderniosios architektūros statiniais, sudarančiais organišką visumą. Portugalijos sostinė Lisabona turistus pasitinka romantiškomis siauromis senamiesčio gatvelėmis, parkų tyla ir vėsumu, kavinių ir restoranų jaukumu.
Algarvė - Įsivaizduokite vasarą ir pačias nerūpestingiausias atostogas, ramią jūrą ir smėlio paplūdimį, burnoje tirpstančią vakarienę ir įdegusius turistus. Kur užmesi akį, ten pamatysi uolas ir jūrą. Viskas tokių ryškių spalvų, kad net norisi prisimerkti: smaragdo spalvos vandenynas, balti paplūdimiai.
Orai Madeiroje. Kada keliauti?
Madeiros salos geografinė padėtis ir Golfo srovės rūpinasi švelniu klimatu. Retai kada oro temperatūra dieną nukrenta iki 16 °C. Madeiros saloje visus metus vyrauja švelnus klimatas, neretai palyja, todėl čia labai vešlus ir įvairus augmenijos pasaulis. Nebūna labai karšta vasarą (su kelių dienų išskirtimi kai pučia „Leste“ vadinamas vėjas nuo Afrikos dykumų), o žiemą maloniai šilta. Nėra temperatūrų svyravimų, visada panašios temperatūros. Gali netgi pasirinkti orą: salos pietinėje dalyje oras šiltesnis ir sausesnis, o vakarinėje dalyje drėgnesnis ir vėsesnis. Visgi geriausiu sezonu vadinami mėnesiai nuo birželio iki spalio, kada sala atsiskleidžia visu žavumu ir žiedais.
Ką pamatyti Medeiroje?
Funšalis (Funchal) – tai Madeiros salos sostinė, vienas gražiausų Portugalijos miestų. Jo vardas kilo nuo daugybės pankolių (funcho) augančių saloje. Funšalio senamiestis su savo uostu, promenada, žaviomis siauromis vingiuojančiomis gatvelėmis, parduotuvėmis, kavinėmis, barais ir restoranais – tobula vieta idiliškam pasivaikščiojimui. Čia galima praleisti visą dieną be alkio ir nuobodulio. Tarp įdomių vietų – katedra, teatras, rotušė ir krantinė. Taip pat verta apsilankyti Madeiros istorijos centre ir išbandyti kelionę funikulieriumi į Monte kalną. Mieste vyksta žymusis Gėlių festivalis ir Naujųjų metų fejerverkai.
Madeiros gėlių festivalis vyksta kiekvieną pavasarį per patį gėlių žydėjimo įkarštį. Kiekvienais metais Funšalio gatvėmis žygiuoja procesija, kurios dalyviai žygiuoja ir šokia pasipuošę įspūdingais kostiumais, kuriama “Vilties siena” iš vaikų suneštų gėlių ir vienas iš pagrindinių Funšalio šaligatvių pavirsta gėlių kilimu.
Funšalio turgus yra pačioje Funšalio senamiesčio širdyje. “Mercaso dos Lavradores” (Ūkininkų turgus) – tai spalvų, aromatų, garsų ir tradicijų vieta. Turgus įkurtas 1940 m. Jis užima 9600 kv. m. Pagrindinis įėjimas papuoštas mozaikomis vaizduojančiomis regionines temas. Taip pat prie pagrindinio įėjimo galima rasti moterų apsirengusių tradiciniais Madeiros kostiumais ir pardavinėjančių gėles. Pirmame aukšte – švieži egzotiniai vaisiai, daržovės, prieskoniai ir žolelės, oda ir vytelės. Einant gilyn į turgų – šviežia mėsa ir žuvis.
Funkulierius – vienas geriausių būdų pasigroėti Funšalio vaizdais. 3700 m. ilgio trasa 560 m. aukštyje įveikiama per 15 min. Ji prasideda Campo Almirante Reis Funšalio senamiestyje ir baigiasi prie Montės Botanikos sodo arba Montės rūmų tropinių sodų. 39 kabinos sutalpina po 8 keleivius.
Levados – tai Madeiros salos drėkinimo sistema sukurta tarp 1461 m . ir 1966 m., kad vanduo iš kalnų pasiektų ūkininkų žemes. Tai žmogaus sukurti betoniniai kanalai ant kalno šlaito 700 -900 m. aukštyje. Šalia jų įrengti pasivaikščiojimo takai. Jais galima vaikščioti valandų valandas ir taip susipažinti su Madeiros sala.
Montės taboganai (Carro de Cesto) naudojamai kaip transportas skirtas nusileisti nuo Montės kalno nuo 1850 m. Jie pagaminti iš pintos vytelių sofutės ir dviejų medinių bėgių. Roges vairuoja du vyrai (cerreiros) apsirengę baltai, su šiaudinėmis skrybėlėmis ir juodais guminiais batais naudojamais kaip stabdžiais. Trasa prasideda nuo Nossa Senhora do Monte bažnyčios, o užsibaigia Funšalio priemiestyje Livramento. Ji tęsiasi 2 km. stačiais vingiuotais keliais. Toks transportas buvo išrastas anglo ieškojusio greito būdo nusigauti iš savo vilos į biurą.
Botanikos sodas įsikūręs 5 km. Nuo Funšalio centro. Jis įkurtas 1960 m. Čia galima pamatyti virš 2 tūkst. egzotinių augalų, tarp kurių – orchidėjos, magnolijos, azalijos, palmės, paparčiai ir kaktusai. Pažymėti augalų moksliniai ir bendriniai pavadinimai ir kilmės vietos. Šalia botanikos sodo – nedidelis gamtos istorijos muziejus, kuriame eksponuojamos paukščių, fosilijų, uolienų, mineralų, gyvūnų, bestuburių kolekcijos, Louro paukščių parkas, kur galima pamatyti pačias egzotiškiausias ir rečiausias paukščių rūšis iš viso pasaulio, amfiteatras, kavinė ir apžvalgos aikštelė.
Montės rūmų tropiniai sodai – viena iš populiariausių Madeiros atrakcijų. Jie įkurti aukštai virš Funšalio. Sodus įkūrė Jose Berardo 1990 m. pr. Juose tūkstančiai egzotinių augalų ir daugybė gyvūnijos – nuo japoninių karpių iki povų. Čia yra rytietiška šventykla, kriokliai ir ornamentuotos skulptūros. Iki čia galima atkeliauti funikulieriumi iš Funšalio, o nusileisti žemyn nuo kalvos taboganu
Natūralūs jūros vandens baseinai yra Porto Monež (Porto Moniz) kaimelyje vakarinėje salos dalyje. Baseinai apsupti vulkaninių uolų, susidariusių iš lavos.
Kabo Žirao (Cabo Girao) – viena populiariausių Madeiros atrakcijų kasdien sulaukianti 1800 lankytojų. Kabo Žirao – aukščiausias Europos skardis esantis 589 m. virš jūros lygio ir antras pagal aukštį pasaulyje ( Po 1450 m. aukščio Didžiojo kanjono). 2012 m. čia buvo sukonstruota apžvalgos aikštelė stiklinėmis grindimis, nuo kurios galima pasižvalgyti žemyn į jūrą.
Madeiros akvariume galima pasinerti į 500 000 litrų jūros vandens ir plaukioti kartu su rykliais, rajomis, morenomis ir šimtais kitų žuvų. Prieš pasineriant į akvariumą patyręs instruktorius pamoko, kaip naudotis nardymo įranga ir kvėpuoti po vandeniu. Šeima ir draugai nedalyvaujantys nardyme gali viską stebėti ir fotografuoti pro stiklines akvariumo sienas.
Šv. Vinsento (Sao Vicente) olos susiformavo prieš 890 m. po ugnikalnio išsiveržimo. Jos atrastos 1885 m. ir atvertos lankytojams 1996 m. Tai didžiausia olų sistema Madeiroje, kur galima pasivaikščioti aštuoniais vulkaniniais tuneliais. Juose – gražiai apšviesti krištolo tyrumo maži ežerėliai ir stalaktitai. Fone groja muzika. Taip pat čia įsikūręs Vulkanizmo centras – mažas muziejus, kuriame audiovizualinės demonstracijos supažindina kaip susiformavo Madeiros sala.
Pico do Arieiro – tai trečia pagal dydį viršukalnė Madeiroje. Ji 1818 m. aukščio. Prie viršukalnės galima privažiuoti automobiliu arba autobusu. Nuo jos atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai. Galima nukeliauti ant šalia esančios Pico Ruivo (pati aukščiausia Madeiros viršukalnė, 1861 m. ). Jei geras oras, nuo jos galima matyti Porto Sano salą esančią už 30 km. Į šiaurę.
Santanos teminiame parke kiekvienas ras kažką sau. Jis yra šiaurinėje Madeiros salos dalyje Santanos mieste. Čia daugybė pramogų, kuriose dalyvaujant galima susipažinti su salos istorija ir tradicijomis. Tarp parko atrakcijų – keturi multimedijos paviljonai, Montės traukinio kopija, malūnas, daugybė tradicinių namukų šiaudiniais stogais, labirintas ir ežeras. Snatanos teminiame parke galima susipažinti su vietiniais amatais, kaip kad audimas, keramika, dailidės amatas.
Porto Sano sala pasiekiama keltu arba lėktuvu. Ji tikra Madeiros priešingybė. Madeiroje daugybė kalnų ir augalijos, bet jokių paplūdimių, o Porto Sano saloje vos kelios vulkaninės kalvos ir 7 km. ilgio geltono smėlio juosta.
Sao Lourenso pusiasalis (Ponta de Sao Lourenco) – labiausiai į rytus nutolusi Madeiros dalis. Tai nacionalinis rezervatas, kuriame iš vandenyno iškilusi didžiulė siaurų uolų grandinė. Ji sudaryta daugiausiai iš bazalto, nors galima rasti ir smiltainio. Dėl raudonos uolienų spalvos ši vieta vietinių vadinama Marsu. Čia galima pamatyti daug jūros paukščių kolonijų. Tarp jų – kragai, juodieji audrapaukščiai, mormonai ir žuvėdros.
Laurų miškas (Laurisilva) paskelbta UNESCO pasaulinio paveldo vieta. Tai viena iš gražiausių vietų Madeiroje. Tai didžiausia žinoma laurų giria išlikusi nuo priešistorinių laikų. Čia unikali gamta ir gyvūnija. Laurų miške gyvena ilgapirštis balandis ir retas madeirinis nykštukas.
Kamare de Lobos (Camara de Lobos) – pietiniame Madeiros krante. Čia gyvena apie 35 000 žmonių. Pagrinde jie verčiasi žvejyba. Taip pat aplink Kamara de Lobos veši didžiausios Madeiros salos bananų plantacijos.1950 m. čia apsilankė ir miestelio kraštovaizdį tapė žymus anglų politikas Vinstonas Čerčilis.
Vienuolių slėnis (Curral das Freiras) – tai mažas kaimelis izoliuotas tarp beveik statmenų kalnų. Slėnis tokį pavadinimą gavo 1566 m., kai Šv. Klaros vienuolyno vienuolės čia pabėgo nuo piratų puolusių Funšalį. Iki apžvalgos aikštelės, nuo kurios matosi visas slėnis, vykstama siauriu vingiuotu keliu. Šiandieną Vienuolių slėnyje kiekvienais metais švenčiamas Kaštonų festivalis. Kaštonai naudojami sriuboms, pyragams, pudingui ir likeriui gaminti. Paprastai festivalis vyksta lapkričio pradžioje.
