Algarvės regionas | Apie Algarvės regioną

Trumpai apie Algarvės regioną:

 Įsivaizduokite vasarą ir pačias nerūpestingiausias atostogas, ramią jūrą ir smėlio paplūdimį, burnoje tirpstančią vakarienę ir įdegusius turistus. Kur užmesi akį, ten pamatysi uolas ir jūrą. Viskas tokių ryškių spalvų, kad net norisi prisimerkti: smaragdo spalvos vandenynas, balti paplūdimiai, ryškiai žalia žolė, skaidrus žydras dangus ir akinantis pastatų baltumas. Tai - Algarvė. Nenuostabu, kad pačiuose Portugalijos pietuose esantis regionas yra taip pamėgtas įvairių šalių poilsiautojų: kasmet čia apsilanko apie 5 milijonai turistų.

Keliaujant į Algarvės gilumą atsiskleis krašto kontrastai. Smėlio ir uolų paplūdimius pakeis derlingos lygumos, kuriose stiebiasi vaismedžių sodai ir giraitės migdolų, kiekvieną pavasarį pražįstančių baltais žiedais. Dar toliau stūkso kamščiamedžiais apaugusios kalvos ir kalnai, užimantys pusę Algarvės krašto teritorijos.

Nėra vieno geriausio būdo pažinti Algarvės kraštą ir Portugaliją. Tai gali būti lėti pasivaikščiojimai po siaurų viduramžių gatvių, skersgatvių ir alėjų labirintą. Neskubūs pietūs ir vakarienė puikiame restorane. Naujos pažintys šurmuliuojančiame naktiniame klube. Pasivaikščiojimas po mišką, golfo partija, pirmasis bandymas išsilaikyti ant banglentės. Lepinimasis jūros bangomis ir saulės spinduliais aukštų uolų supamoje įlankoje. Iš Algarvės žmonės išvyksta šventai įsitikinę, kad pabuvojo Europos rojuje.

 Kiti Portugalijos regionai:

 Lisabonos pakrantė – Lisabona, Cascais ir Sesimbra – nusėta romaninės, gotikinės, baroko, moderniosios ir postmoderniosios architektūros statiniais, sudarančiais organišką visumą. Portugalijos sostinė Lisabona turistus pasitinka romantiškomis siauromis senamiesčio gatvelėmis, parkų tyla ir vėsumu, kavinių ir restoranų jaukumu.

 Madeira – Atlanto vandenyno perlas, kur ištisus metus žydi sodai, o ore plevena levandų kvapas, mat dėl Golfo srovės įtakos čia vyrauja švelnus klimatas. Po buvusius ugnikalnius, apaugusius miškais ir pasipuošusiais kriokliais, galima pasivaikščioti turistams pritaikytais takais.

 Orai Algarvėje. Kada keliauti?

 Algarvė gali pasigirti vienu stabiliausiu klimatu, o jos malonų šiltą orą labiausiai įtakoja Atlanto vandenynas ir Viduržemio jūra, taip pat kartais jaučiami Afrikos žemyno šiltieji vėjai.

Aukščiausia temperatūra vasaros sezonu nuo gegužės iki rugpjūčio, kada dienomis šiluma dažnai įkopia iki 30°C, tačiau karštį palengvina nuo vandenyno ir jūros pučiantis vėjelis. Ankstyvi pavasario mėnesiai bei ruduo Algarvėje malonūs, ne per šilti – vidutinė temperatūra apie 17°C - 19°C, dienos šiais mėnesiais dažniausiai saulėtos. Žiema nuo gruodžio iki vasario išlieka maloni – apie 15°C. Taigi jei norite tiesiog pakeliauti, pasigerėti gamtos ir miestų grožiu Algarvę galite aplankyti bet kuriuo metų laiku, o siekiantys ramesnio poilsio mėgaujantis saule ir vandeniu turėtų rinktis šiltąjį sezoną.

 Ką pamatyti Algarvėje? 

 Faras – tai Algarvės sostinė, didžiausias regiono miestas. Jis yra Ria Farmosos nacionalinio parko pakraštyje. Verta aplankyti senamiestį, kurį juosia romėnų statyta gynybinė siena. Mieste daugiau istorinių paminklų ir pastatų nei kituose Algarvės miestuose. Tarp jų – Faro katedra ir Arco da Vila. Fare daugybė kavinių, restoranų ir barų, kurių daugelis skirti portugalams, tad juose galima rasti tradicinio portugalų maisto.

Zoomarine yra Albufeiros miestelyje. Tai teminis jūsų parkas užimantis 8 ha. Čia vyksta delfinų, jūrų liūtų, tropinių ir plėšriųjų paukščių pasirodymai, yra 4D kinas, akvariumas, baseinai, atrakcionai, kavinės ir parduotuvės. 

Silves – tai žavingas miestelis ant Aradės upės kranto pilnas apelsinmedžių ir citrinmedžių. Silves maurų valdymo laikais (700m. - 1200 m.) buvo regiono sostinė. Jis buvo svarbus uostas ir administracinis centras. Tų laikų įrodymas – raudonų plytų Silves pilis. Tai geriausiai Algarvėje išsilaikiusi pilis. Nuo pilies viršaus atsiveria įspūdingi vaizdai. Pilis turėjo vienuolika bokštų ir 12 000 m² teritoriją apjuosusią sieną. Šalia pilies esanti katedra – vienas iš kelių išlikusių gotikinių Algarvės paminklų. Dar vienas įspūdingas reginys – Portugalijos kryžius. Tai 3m. Aukščio kalkakmenio kryžius datuojamas 15 a. ar 16 a.

Alvor takas – tai medinių lentelių takas esantis šalia paplūdimio. Jis apjungia visus pagrindinius Alvor traukos centrus – barus, jūros gerybių užkandines ir restoranus. 

Šv. Vincento iškyšulys – toliausiai į vakarus nutolęs iškyšulys Europoje. Iki pat 14a. Ši vieta buvo laikoma pasaulio pakraščiu.Dantyti skardžiai iškilę 60 m. nuo jūros paviršiaus, o jų viršuje – vienas šviesiausių švyturių Europoje matomas už 97 km.

Sagresas yra vakariausiame Algarvės taške. Vos už miesto – Šv. Vincento iškyšulys.Verta apsilankyti tvirtovėje vadinamoje Fortaleza de Sagres – viename iš svarbiausių Portugalijos statinių datuojamų 15 a. Už įėjimo - didžiausia šalyje vėjų rožė. Jos skersmuo – 43 m. Taip pat Sagrese yra neįprastas natūralus darinys – Ponta Sagres. Šis akmens darinys atrodo tarsi rodantis į jūrą pirštas.

Lagosas yra vakarinėje Algarvės dalyje. 2000 m. pr. Kr. jis buvo žinomas kaip Lacobriga. Lagose 15 a. buvo pradėtos „Atradimų kelionės“ inicijuotos Henrio Jūrininko, kai prekyba tarp Afrikos ir Portugalijos smarkiai prisidėjo prie Portugalijos gerovės. Senesnė Lagoso dalis vis dar apsupta gynybinėmis sienomis pastatytomis 16 a. Lagose yra svarbių religinių vietų, kaip kad Igreja de S. Antonio bažnyčia. Taip pat čia yra keletas įdomių muziejų, vaizdinga viduramžių pilis ir vienuolynas – Convento de Sao Jose.

Loule maisto turgus – vienas didžiausių turgų Algarvėje. Jis įsikūręs įspūdingame raudonai baltame pastate. Čia didelė vaisių ir daržovių įvairovė, mėsa, sūriai ir gurmaniški delikatesai, didelis įvairių jūros gėrybių pasirinkimas. Verta apsilankyti šeštadienio rytą – į miestą atvyksta vietiniai ūkininkai ir pasistato prekystalius už turgaus pastato.

Milreu griuvėsiai yra į šiaurę nuo Faro vos už Estoi kaimelio. Šie romėnų vilos griuvėsiai tokie dideli, kad buvo manyta, jog čia būta miesto. Vila buvo gyvenama 1 a. Jai būdinga peristilio forma – kolonų eilės aplink vidinį kiemelį. Akcetnai – šventykla, žuvų mozaikos ir centrinis baseinas. 6 a. šventykla buvo paversta į bažnyčią ir buvo pristatytas mažas mauzoliejus. 8 a. ji buvo paversta mečete. 10 a. sugriuvo, greičiausiai dėl žemės drebėjimo, ir vieta buvo apleista. 15 a. čia buvo pastatyta ferma, kuri daug kartų rekonstruota stovi iki šiol. Prie vietovės įėjimo yra mažas muziejus, kuriame galima pamatyti egzistavusios šventyklos maketą.

Ponta da Piedade kyšulys – tai įspūdingas olų, grotų ir arkų darinys. Geriausiai Ponta de Piedade grožėtis iš jūros. Galima prisijungti prie organizuojamų turų valtelėmis. Jomis galima plaukti aplink uolų kolonas, natūraliai susidariusiais tuneliais ir į grotas. Čia vanduo neįtikėtinai skaidrus. Saulės šviesai atsispindint nuo vandens paviršiaus sukuriami įspūdingi efektai. Kiekvienas uolinis darinys turi savo vardą – Kupranugaris, Besibučiuojanti porelė, Sfinksas. Norint likti ant žemės uolas galima apžiūrėti nusileidus nuo skardžio viršūnės, kur yra švyturys – net 182 pakopomis.

Aljezuro pilis yra Aljezuro miestelyje 30 km. į šiaurę nuo Lagoso. Pastatyta iš akmens 10 a. maurų. Archeologiniai kasinėjimai parodė, kad vietovė buvo apgyvendinta jau geležies amžiuje. Iš pilies matosi gražūs apylinkių vaizdai.

Penos uola mėgstama alpinizmo entuziastų. Ji yra 30 km į šiaurę nuo Loule miestelio. Čia kopti į uolą gali ir pradedantieji. Penos uola iš smiltainio. Jos ketera atsisukusi į pietus, tad visą žiemą čia galima kopti šiltoje saulės šviesoje. Vasarą kopiama tik anksti ryte arba vakare vietose, ant kurių krenta šešėlis.

Holistinis jodinėjimo centras yra Monte Velho, viduryje Vincentin pakrantės gamtos parko, netoli Carrapateira žvejų kaimelio, nepaliestos gamtos kampelyje, kuris yra įvairių gyvūnų ir augalų namai. Netoliese- Bordeira ir Amado paplūdimiai. Čia siūlomos individualios jodinėjimo pamokos, stovyklos vaikams, jodinėjimas naktį ar leidžiantis saulei, įvairūs holistiniais kursai.

Cerro da Vila yra Vilamouroje. 2 a. pab. Algarvė buvo kontroliuojama romėnų imperijos valdomos Gajaus Julijau Cezario Augusto. Dabartinės Vilamouros žemė buvo naudojama žemės ūkui. Čia išlikę didelio vilos komplekso griuvėsiai. Čia yra pirtys, druskos rezervuarai, laidojimo bokštas ir baltai-juodos ornamentuotos mozaikos. Cerra de Vila muziejuje eksponuojami artefaktai iš šios romėnų gyvenvietės, taip pat vestgotų ir maurų kolonijų relikvijos.

Norėdami įsigyti kelionę žiūrėkite čia: