Mongolija | Apie Mongoliją

BENDRIEJI DUOMENYS APIE ŠALĮ:

Plotas - 1 564 116 km² 

Gyventojų skaičius - 3 051 900 (2017 m.)

Sostinė - Ulan Batoras

Kalba - valstybinė kalba mongolų.

Valiuta - tugrikas.

Religija - Tibeto budistai 50 proc. ir netikintys 40 proc.

Telefono kodas +976

Elektros srovė - 220-240 voltų. Mongolijoje yra europietiško tipo rozetės ir elektros kištukai.

VIZA

Mongolijos vizą Lietuvos Respublikos piliečiai gali gauti šalies sienos kirtimo punktuose. Pasas turi galioti bent 6 mėn. nuo atvykimo į šalį datos.

KLIMATAS

Mongolijoje stipriai pasireiškia žemyninis klimatas.Vasaros ir žiemos oro temperatūros ryškiai skiriasi. Žiemą šiauriniuose regionuose atšąla iki -40 laipsnių šalčio, o vasarą dykumose dienos metu įkaista iki +40 laipsnių karščio.Vidutinė oro temperatūra Ulan Batore pagal mėnesius:Kritulių per metus iškrenta labai nedaug, mažiausiai – Gobio dykumoje, vidutiniškai tik 111 mm per metus. Geriausias laikas keliauti į Mongoliją yra vasaros mėnesiais, nuo birželio iki rugpjūčio. Nors dieną oras įkaista ir būna maloniai šiltas, tačiau vis tiek reikėtų pasiimti šiltų drabužių, nes temperatūra net vasaros metu naktį nukrenta žemai. 

LANKYTINOS VIETOS

Ulan Batoras – Mongolijos sostinė ir didžiausias miestas, kuriame galima aplankyti net keletą vienuolynų ir muziejų.

Gobio dykuma – tai antra pagal dydį dykuma pasaulyje po Sacharos dykumos. Joje įkurtas nacionalinis parkas, kuriame saugomos nykstančios kupranugarių rūšys bei vienintelės dykumose gyvenančios meškos.

Mongolijos Altajus – tai Altajaus kalnų sistemos dalis, nusidriekusi per šiaurės vakarų Mongoliją. Kalnų aukštis daugiau nei 4000 m. Pačios įspūdingiausios Altajaus kalnų sritys yra įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.Bayanzag miestelis ir „liepsnojančios uolos“ - miestelis garsėja tuo, kad ten vis dar randamos dinozaurų fosilijos.

Bayanzag taip pat įžymus aukštomis raudonomis kalvomis, kurias suformavo vėjo ir vandens erozija. Kadangi aplink vien pilka dykynė, tai iš tolo šios uolos atrodo tarsi liepsnotų.

Khovsgol ežero nacionalinis parkas – jo įžimybė yra Mongolijos mėlynuoju perlu vadinamas didžiausias šalies ir antras pagal dydį visoje Azijoje gėlavandenis ežeras – Khovsgol. Ežeras yra 1645 m aukštyje virš jūros lygio. Krantai daugiausia aukšti, skardingi, ežere yra keletas salų, kursuoja kateriai ir laivai. Šis ežeras vietiniams atstoja jūrą ir yra laikoma viena gražiausių Mongolijos vietų, kurią noriai lanko turistai.

MAISTAS IR GĖRIMAI

Patiekalai iš mėsos Mongolijoje sudaro pagrindinį meniu. Vietiniai patys augina avis, ožkas ir galvijus. Jų mėsa ir atsiduria ant pietų stalo. Khorkhog – mongolų tradicinis patiekalas. Tai ant atviros ugnies puode kepta ėriena su bulvėmis, morkomis ir svogūnais.

Mongolai valgo ypač daug patiekalų, pagamintų iš riebios avienos, todėl, kad riebus maistas būtinas žiemą, kai temperatūra nukrenta net iki - 40 laipsnių. Tradiciniai šios šalies gyventojų patiekalai yra buuz, khuushuur ir bansh, kurie savo išore panašūs į kibinus. Dažniausiai jie būna įdaryti įvairia malta mėsa, kuri gardinama česnakais bei svogūnais. Produktai iš pieno – antras pagal populiarumą skanėstas. Be mums įprasto karvių pieno, jie pasigamina neblogų produktų iš kupranugarių, avių, kumelių ar ožkų pieno. Taigi, ant tradicinio mongolo stalo visada galima rasti kumyso, pasukų, varškės, minkštų sūrių, kitų pieniškų valgių, patiekiamų su medumi.

Mongolai labai mėgsta arbatą. Populiari yra kinietiška, rusiška ir gruziniška. Pastaroji labai pigi, gana prastos kokybės, todėl mongolai ją geria pagardinę pienu bei sviestu. Dar vienas įdomus arbatos paruošimo būdas – į ją įpilama pieno, dedama druskos, sviesto ir kartais pakeptų miltų arba lengvai paskrudintų lašinių. Tai tikras mongoliškas receptas – suutei tei. Populiarūs sodos vandens bei citrinų gėrimai.

TRANSPORTAS

Oro transportas. Čingischano tarptautinis oro uostas (ULN) – tai svarbiausias ir vienintelis tarptautinis oro uostas Mongolijoje, įsikūręs šalia sostinės Ulan Batoro. Iš čia galima pasiekti pagrindinius Azijos didmiesčius.

Žemės transportas. Dauguma kelių Mongolijoje yra neasfaltuoti. Tačiau kelių infrastruktūra aktyviai plečiama. Kasmet išasfaltuojama apie kelis šimtus kilometrų kelių. Autobusų parkas Mongolijoje pasenęs tiek techniškai, tiek morališkai. Saugesnė transporto priemonė būtų traukiniai. Geležinkelių linijos jungia Mongolijos miestus su kaimyninėmis valstybėmis. Pavyzdžiui, šiaurėje Mongolijos geležinkeliai jungiasi su Transsibiro magistrale. Vietinėms kelionėms po Mongoliją keliautojai taip pat gali rinktis vietinių gyventojų siūlomus džipus arba motociklus, nes tai kalnuota ir išskirtine gamta pasižyminti šalis. Na, o mėgstantys egzotiką Mongolijoje negali praleisti galimybės pažinti tam tikras vietoves keliaujant ant arklio ar kupranugario.

SVEIKATA IR SAUGUMAS

Privalomų skiepų keliautojams nėra, tačiau keliaujant į Mongoliją rekomenduojama profilaktiškai pasiskiepyti nuo hepatito A ir B, difterijos ir stabligės. Keliauti po Monogoliją saugu, bet kaip ir kiekvienoje šalyje reikėtų saugotis kyšianvagių, ypatingai didžiuosiuose miestuose ir žmonių susibūtrimuose.

SUVENYRAI

Daiktai pagaminti iš kašmyro ir vilnos, organiškos veido priežiūros priemonės, graviruoti sidabriniai dubenėliai arbatai, morin khuur – tradicinis dvistygis muzikos instrumentas, puoštas žirgo galva, tradicinės mongolų kepurės, įvairių rūšių, skirtos atskiriems metų laikams ir progoms.