Paryžiaus regionas | Apie Paryžiaus regioną
PARYŽIUS. Prancūzijos sostinėje gausu muziejų, meno galerijų ir paminklų. Garsusis Eifelio bokštas, Luvro muziejus ar Triumfo arka – tai tik keletas iš jų. Visi svarbiausi ir garsiausi miesto objektai išsidėstę prie Senos upės, abiejuose jos krantuose. Miesto architektūra formavosi daug amžių, jai būdinga daug stilių, tačiau išlaikytas meninis vientisumas. Paryžius gali Jums būti koks tik norite – filosofiškas, istorinis ar labai romantiškas, o visi jo objektai istorijoje aprašyti šimtus kartų, bet rašytojams vis dar nepavyko visiškai perteikti jo didingumo ir magijos – tai suvoksite tik pamatę savo akimis.
Ką pamatyti Paryžiuje?
Eifelio bokštas (Tour Eiffel)pavadintas inžinieriaus Gustavo Eifelio garbei. Jo įmonė suprojektavo ir pastatė bokštą. 1889m. Pasaulio parodai. Daug kas sutiko statinį skeptiškai ir teigė, kad šis bjauroja Paryžiaus veidą, tačiau šiandien jis laikomas architektūros šedevru ir sutraukia daugiau lankytojų nei bet kuris mokamas objektas pasaulyje. Jis tapo Paryžiaus ir visos Prancūzijos simboliu. Bokštu prireikė daugiau nei 18 tūkst. geležies gabalų ir 2,5 mln. kniedžių. Kol jį pastatė keli šimtai darbininkų užtruko du metus.Iki 1930 m. tai buvo pats aukščiausias statinys pasaulyje. 1957 m. buvo pridėta antena. Dabar bokštas yra 324 m. aukščio - tokio pat kaip 81 aukšto pastatas. Lankytojai gali užkilti į tris lygius. Pirmame ir antrame lygiuose yra restoranai. Paskutiniame lygyje esanti apžvalgos platforma yra 276 m. aukštyje.Į pirmą ir antrą lygius galima pakilti liftu arba laiptais. Nuo apačios iki pirmojo lygio, kaip ir iki antrojo yra po 300 pakopų. Trečiasis lygis pasiekiamas liftu.
Paryžiaus katakombos (Catacombes de Paris) – tai senų olų, karjerų ir tunelių tinklas besitęsiantis šimtus kilometrų. Čia išdėliotos eilės mirusiųjų kaulų. Iš pradžių tai buvo kalkamenio kasykla. Tačiau 18 a. II p. dėl perpildytų miesto kapinynų, ypač „Les Innocents“ kapinių, ir įgriuvų po lietaus, kasykla buvo pradėta naudoti kaip kapinynas. Užtruko du metus kol iš kapinių mirusiųjų kaulai buvo pergabenti į katakombas.
Luvro muziejus (Palais du Louvre)– tai didžiausias muziejus pasaulyje, kuriame eksponuojama viena iš įspūdingiausių meno kolekcijų per visą istoriją. Luvras buvo pastatytas kaip tvirtovė 1190 m., tačiau 16 a. buvo rekonstruotas ir tapo karališkais rūmais. Bėgant metams jie vis plėtėsi. Šiandien Luvras užima 60 600 kv. m. 1793 m. Liudvikas XIV perkėlė karališkąją rezidenciją į Versalį ir Luvras tapo meno muziejumi, kuriame buvo eksponuojama karališkoji kolekcija ir artefaktai. Šiandieną Luvro kelekcijoje – Senovės Egipto meno kūriniai, Senovės Graikijos ir Romos skulptūros, Senųjų meistrų paveikslai, karūnų brangakmeniai ir kiti Prancūzijos kilmingųjų artefaktai.Ekspozicijoje daugiau nei 35 000 darbų.
Paryžiaus Panteonas buvo pastatytas karaliui Liudvikui XV panorus sukurti didingą pastatą Paryžiaus globėjos Šv Ženevjevos garbei. Panteono statybos prasidėjo 1758 m. Buvo numatyta statyti bažnyčią tačiau pasatatas buvo pabaigtas 1791 m. viduryje Prancūzų revoliucijos. Naujoji valdžią nusprendė paversti bažnyčią mauzoliejumi žymiems Prancūzijos visuomenės, kultūros ir mokslo veikėjams. Tarp jų – Viktoras Hugo, Žanas Lanas, Emile Zola, Aleksandras Diuma, Volteras, Žanas Žakas Ruso, Marie Sklodoska-Kiuri, Pjeras Kiuri ir kiti.
Versalio rūmai (Chateau de Versailles) iš pradžių buvo karaliausi Liudviko XIII medžioklės dvaras. Vėliau jie buvo išplėsti į rezidenciją jo sūnaus Liudviko XIV. Monarchas įkūrė Didžiuosius karaliaus ir karalienės apartamentus su Veidrodžių galerija prieš perkeldamas savo dvarą ir Prancūzijos valdžią į Versalį 1682 m. 19 a. karalius Liudvikas Filipas pavertė Versalio rūmus į Prancūzijos istorijos muziejų. Versalio rūmų sodai suprojektuoti Andre Le Notre įsakius Liudvikui XIV tokie patys įspūdingi kaip ir anksčiau. Juos pabaigti užtruko 40 metų.
Paryžiaus Dievo Motinos katedros (Cathédrale Notre-Dame de Paris)statybos prasidėjo 1163 m.Tai buvo Paryžiaus vyskupo Moriso de Siuli projektas. Statyba truko beveik 200 metų (katedra baigta 1345 m.).Pagrindinės statybų medžiagos – akmuo ir medis. Ketedros ilgis – 130 m., plotis – 48 m., skliautų aukštis – 35 m., bokšto smailė – 90m., Vienu metu joje gali tilpti apie 9 tūkst. maldininkų. Tai pati seniausią katedrą šiaurės Prancūzijoje.
Per Lašezo kapines (Le cimetiere du Pere-Lachaise) įkurtos Napoleono I 1804 m. Iš pradžių manyta, kad jos per toli nuo pagrindinio miesto, bet po reklamos kampanijos ir prancūzų filosofo Pjero Abelardo palaikų perkėlimo 1817 m., jų populiarumas išaugo ir greitai čia buvo palaidota virš 33 tūkst. mirusiųjų. Čia palaidota daugybė garsių žmonių: Edita Piaf, Marselis Prustas, Kamilis Pisaro, Oskaras Vaildas, Onorė de Balzakas, Džordžas Bize, Marija Kalas, Frederikas Šopenas, Džimas Morisonas. Per Lašezo kapinėse taip pat yra Mur des Federes arba Komunarų siena, kur buvo sušaudyti 147 Belevilio gynėjai arba komunarai. Taip baigėsi Paryžiaus komuna.
Archeologijos kripta (Crypte Archeologique) yra Dievo Motinos aikštėje (priebažnytyje). Čia puiki vieta besidomintiems Paryžiaus istorija. Tai – požeminis romėnų Paryžiaus muziejus tiesiai po Paryžiaus Dievo Motinos katedra. Galų-romėnų periode Paryžius buvo žinomas kaip Lutetija. Archeologijos kriptoje yra galų-romėnų Lutetijos griuvėsiai, tarp kurių – 3 a. sienos, gatvės ir šildymo sistemos, net katedros griuvėsiai. Kai kurie griuvėsiai viduramžių laikotarpio, datuojami 17-18 a. Tarp jų – ligoninė.
Šventoji koplyčia (Sainte Chapelle) – tai gotikinė bažnyčia pastatyta Il de la Site saloje (Ile de la Cite) Sienos upėje. Šventosios koplyčios statyba prasidėjo 1246 m. įsakius karaliui Liudvikui IX. Jos tikslas buvo saugoti Kristaus kentėjimo relikvijas, tap kurių – erškėčių vainikas ir kryžiaus fragmentas. Šiuo metu relikvijos saugomos Paryžiaus Dievo Motinos katedroje.
Kliuni muziejus (Musee de Cluny) dar žinomas oficialiu pavadinimu – Nacionalinis viduramžių muziejus (Musee National du Moyen Age). Jis eksponuoja įspūdingą kolekciją, kurioje – romėnų statulos, gotikinės skulptūros, lobynas su viduramžių auksakalių darbais ir laidotuvių apeigų daiktais. Taip pat čia gobelenų kolekcija, kurioje - datuojami 15a. Damos ir vienaragio (Dame a la Licorne) gobelenai. Tarp muziejaus eksponatų ir žydų antkapiai, kurių amžius sieka romėnų laikus. Dėmesio vertas ir muziejaus pastatas. Jį sudaro du pagrindiniai pastatai,15 a. Kliuni viešbutis (Hotel de Cluny) ir galų-romėnų pirtys. Šios pirtys, žinomos kaip Kliuni termos, datuojamos nuo pirmo iki trečio amžių ir tai vieni geriausiai išsilaikiusių galų-romėnų miesto Lutetijos dalių.
Triumfo arka (Arc de Triomphe)– vienas iš miesto simbolių. Ji yra 45,5 m, aukščio, 4 m pločio, pastatyta Šarlio de Golio aikštėje. Arką užsake Napoleonas 1806 m po pergalės Austerlico mūšyje. Ji skirta atminti prancūzų kareiviams. Ypač tiems, kurie kovėsi Napoleono karuose. Triumfo arka pabaigta 1836 m. Tai įspūdingai papuoštas statinys. Tarp graviūrų – karinių pergalių datos, svarbių kareivių vardai ir karo vaizdai. Po apačia – Pirmojo pasaulinio karo nežinomo kario kapas. Lankytojai gali užkopti į viršūnę ir pasigrožėti vaizdais arba aplankyti nedidelį muziejų viduje.
