Prancūzija | Apie Prancūziją

Prancūzija – šalis Europos pietvakariuose, Europos Sąjungos bei NATO narė. Pietuose ribojasi su Ispanija ir Andora, šiaurėje su Vokietija, Belgija, Liuksemburgu ir Šveicarija, o rytuose — su Italija ir Monaku. Prancūzijos krantus skalauja Atlanto vandenynas bei Viduržemio jūra.
Prancūzijos kultūra neabejotinai yra viena iš didžiausių, seniausių ir svarbiausių Europos kultūrų. Prancūzijos kultūrinis vaidmuo ypatingai sustiprėjo XVII a., kuris Europoje laikomas Prancūzijos amžiumi. Prancūzijos karaliaus dvaras visai Europai diktavo madas ir taisykles (beje, mados, taip pat ir meno sostinės reputaciją Paryžiui sėkmingai sekasi išlaikyti iki šių dienų). Būtent tuomet prancūzų kalba tapo visų civilizuotų šalių aristokratų, diplomatų ir paprasčiausiai išsilavinusių žmonių kalba. Ir šiandien šalyje rasime daug architektūros paminklų — nuo romanikos iki modernizmo.
Priežasčių čia apsilankyti yra daug: ilgiausia Europoje pakrantė, gražiausi kalnai, 31 į UNESCO sąrašą įtrauktas objektas, romantiškoji sostinė Paryžius, garsi savo turtais, menu ir ekstravagancija, nedideli romantiški Viduržemio jūros miesteliai, vynai ir kvepalai.

BENDRIEJI DUOMENYS APIE ŠALĮ

Plotas – 551 695 km².

Gyventojų skaičius – 64 938 716.

Sostinė – Paryžius.

Kalba – prancūzų.

Valiuta – euras.

Religija – katalikybė.

Telefonas, internetas. Tarptautinis kodas, skambinant į Portugaliją, yra +33. Interneto kodas: .fr

Elektra – 230 voltų, E tipo rozetės ir kištukai.

VIZA

Lietuvos Respublikos piliečiams vykstant į Prancūziją vizos nereikia.

KLIMATAS

Didžioji Prancūzijos dalis yra vidutinių platumų klimato zonoje. Pietrytinėje šalies dalyje vyrauja subtropinis Viduržemio jūros klimatas. Nors ten lietinga žiema ir sausa vasara, didžiosios Prancūzijos dalies klimatas priklauso nuo vietos ir reljefo, taip pat didelę įtaką daro Šiaurės Atlanto srovė. Apskritai beveik visoje Prancūzijoje klimatas yra švelnus. Vidutinė metinė temperatūra yra tarp 10 °C (šalies šiaurėje, Lotaringijoje, Žuroje, Alpėse ir žemiau) ir 16 °C (Viduržemio jūros pakrantėje, Korsikoje).

LANKYTINOS VIETOS

Paryžius – Prancūzijos sostinė, didžiausias miestas ir departamentas. Miestas pastatytas Senos upės vingyje, abiejuose upės krantuose. Paryžius visame pasaulyje gerai žinomas dėl gausybės istorinių paminklų (Eifelio bokštas, Eliziejaus laukai, Triumfo arka, Dievo motinos katedra, Luvras ir kt.) bei savo unikalios kultūros.

Provansas – Pietų Prancūzijos regionas, turintis viską, ką prancūzai gali pasiūlyti geriausio: Viduržemio jūra, vynuogynai, levandos, kalnai, romantiški nedideli miesteliai, daug architektūros paminklų ir įspūdingų reginių. Čia galima gyventi senoje sodyboje, apsuptoje vynuogynų, paragauti šeimininkų gaminamo vyno ir pasiklausyti cikadų grojimo arba apžiūrėti Marselį, Avinjoną, mažų miestelių turgus, kalnus ir ilsėtis pajūryje.

Langedokas-Rosiljonas – tai ramus ir mieguistas kraštas, turintis ilgą ir švarią pakrantę, puikiai tinkantis šeimų atostogoms. Pakrantėje galima mėgautis Viduržemio jūra, o regiono pietuose rasti daug Ispanijai būdingos architektūros ir net stebėti koridas. Ši Prancūzijos dalis pagamina pusę visų stalo vynų, taip pat garsėja savo įspūdingomis Viduramžių tvirtovėmis, romėnų amfiteatrais ir aukščiausiu pasaulyje Romos laikų akveduku. Tai kanalų, kalnų, vėjo malūnų, nuostabių vynuogynų ir pilių kraštas. Regiono centras – Montpeljeras, iki jo galima atvykti traukiniu iš Barselonos.

Prancūzijos Rivjera arba Žydrasis krantas − viena iš populiariausių atostogų vietų Prancūzijoje. Čia verta vykti norintiems pagulėti paplūdimyje, pasimėgauti saule, jūra ir jos teikiamais malonumais bei pamatyti prabangiausius kurortus Europoje. Čia įsikūrę Kanai, Nica, San Tropezas bei Monako kunigaikštystė, taip pat jaukūs mažesni uostai. Vyraujantis beveik tropinis klimatas lepina šiltu pavasariu ir rudeniu bei 300 saulėtų dienų per metus. Labai geri paplūdimiai bei daug vandens pramogų. Rekomenduojama atvykus išsinuomoti automobilį ir pakeliauti po regioną.

Nica – miestas Viduržemio jūros pakrantėje, vienas didžiausių Žydrosios pakrantės kurortinių centrų ir viena iš seniausių gyvenviečių Europoje. Palei jūros pakrantę yra suformuotas 7 km ilgio bulvaras. Pakrantės architektūrai būdingas prašmatnus XIX–XX a. pr. eklektinis stilius, mieste – XVII–XVIII a. italų Baroko stiliaus bažnyčios ir rūmai. Vaizdinga gamta ir šiltas Viduržemio jūros klimatas Nicoje patraukė Anglijos aristokratų dėmesį jau XVIII a. Pagal pirmuosius poilsiautojus pagrindinei pajūrio promenadai buvo suteiktas Proemende des Anglais (Anglų promenada) vardas. Šiandieną Nica – antra dažniausiai lankoma vieta Prancūzijoje po Paryžiaus.

Bordo − miestas pietvakarių Prancūzijoje, išsidėstęs prie Garonos upės, netoli Dordonės žiočių. Apylinkėse auginama daug vynuogių ir išgaunamas vienas žinomiausių pasaulyje Bordo vynas.

MAISTAS IR GĖRIMAI

Prancūzų virtuvė puikiai žinoma visame pasaulyje, ji asocijuojasi su rafinuotumu, moderniais, išskirtiniais skoniais. Tiek pat dėmesio skiriama ne tik pačiai patiekalo gamybai, skoniui, ingredientams, bet ir patiekalo puošybai bei pateikimui. Teigiama, jog šios šalies virtuvės ypatumai pradėjo formuotis dar XVI amžiuje.
Nors prancūzų virtuvė išsiskiria gurmaniškais skoniais, visgi dominuojantys ingredientai kiek priklauso ir nuo regiono. Pavyzdžiui, pakrantės regionuose neabejotinai pirmauja jūros gėrybės, kurias prancūzai geba paruošti tiesiog tobulai. Šiaurinėje šalies dalyje dominuoja mėsos patiekalai, o štai Burgundijoje pirmuoju smuiku griežia varlių kojelės, sraigės.
Prancūzai labai mėgsta ėrieną, kiaulieną, jautieną jūros gėrybes (ypač austres), žuvienes, lietinius. Padažai šios šalies virtuvėje taip pat vaidina labai reikšmingą vaidmenį. Padažų įvairovė stebina – jų suskaičiuojama apie tris tūkstančius rūšių.
Prancūzija garsėja savo vynais, šampanu ir sidru.

TRANSPORTAS

Prancūzija turi didžiausią geležinkelio tinklą Vakarų Europoje. Tinklo operatorius – valstybinė geležinkelių kompanija SNCF, bei eilė greitaeigių traukinių operatorių – TGV, Eurostar, Thalys, pasiekiančių 320 km/h greitį komerciniuose pervežimuose. Eurostar traukiniai per Eurotunelį sujungia Prancūziją su Anglija. Geležinkelio jungtys yra su visomis kaimyninėmis šalimis, išskyrus Andorą. Plačiai išvystytas priemiestinių traukinių tinklas.

Prancūzijoje nėra metinio ar kelių naudojimo mokesčio, tačiau daugelio kelių atkarpos yra mokamos, išskyrus aplink didelius miestus ir dalį šiaurinės Prancūzijos.
Prancūzijoje yra apie 478 oro uostai, įskaitant gruntinius nusileidimo takus. Šarlio de Golio vardu pavadintas oro uostas netoli Paryžiaus yra didžiausias šalyje. Nacionalinė oro linijų bendrovė yra Air France, taip pat yra daugelis privačių kompanijų. Egzistuoja dešimt didžiųjų jūros uostų, iš kurių didžiausias Prancūzijoje ir visame Viduržemio jūros regione – Marselis.

SVEIKATA IR SAUGUMAS

Prieš kelionę pasirūpinkite sveikatos draudimu, kuris garantuos būtinos medicininės pagalbos užsienyje ir papildomų išlaidų, susidariusių dėl draudiminio įvykio, apmokėjimą. Sveikatos draudimo užsienyje polisus galima įsigyti kelionių agentūrose arba draudimo bendrovių atstovybėse. Privalomų skiepų, vykstant į Prancūziją, nėra.

SUVENYRAI

Suvenyras su Eifelio bokštu (raktų pakabukas, puodukas, magnetukas ar gėrimų atidarytuvas), dėžutė migdolinių sausainių macaroons, buteliukas prancūziškų kvepalų ar odekolono, prancūziškas sūris, Antuano de Sent Egziuperi knygos „Mažasis Princas“ kopija originalo kalba.

ARBATPINIGIAI

5-10 % nuo bendros sąskaitos sumos.