Pafoso regionas | Apie Pafoso regioną
Tai sala, kurioje, pasak legendos, gimė graikų grožio ir meilės deivė Afroditė. Tai trečia pagal dydį sala Viduržemio jūroje po Sicilijos ir Sardinijos, esanti į pietus nuo Turkijos ir į vakarus nuo Libano ir Sirijos. Kipre yra ne vienas kurortas, kurį dievina poilsiautojai: tai Ayia Napa, Kirenija, Larnaka, Limasolis ar Pafosas. Visi jie gali pasigirti puraus smėlio paplūdimiais, žydru ir skaidriu jūros vandeniu, egzotiškomis palmėmis, kurios įsiterpusios tarp senosios civilizacijos paminklų bei šiuolaikinių viešbučių, restoranų ir naktinių klubų.
Kiti Kipro regionai:
Orai Kipre. Kada keliauti?
Kipras yra pati sausiausia ir karščiausia Viduržiemio regiono sala. Čia per metus 340 dienų šviečia saulė. Gruodį - vasarį trunka lietingasis sezonas, tačiau kritulių pasirodo nedaug. Vasara tęsiasi nuo gegužės iki spalio, ją lydi kaitri saulė, gaivus pajūrio brizas bei giedras ir skaidrus dangus. Tai idealus laikas plaukiojimui, saulės vonioms bei nardymui su akvalangais. Sostinėje ir aplink ją temperatūra gali būti 10 laipsnių aukštesnė negu pakrantės zonoje. Kalnuose paprastai yra vėsiau, netgi vasarą. Jūra yra šilta nuo gegužės galo iki spalio. Vasarą keliautojai turėtų vengti nuo vidurdienio iki popietės būti saulėkaitoje. Šiuo metų laiku patartina visas lankytinas archeologines vietas apeiti arba anksti ryte arba vėlyvą popietę, tokiu būdu išvengiant karščiausios dienos dalies.
Ką pamatyti Kipre (Pafose)?
Dioniso namuose esantys mozaikiniai grindiniai – daugiausia lankytojų sulaukiantis reginys Pafose. Atrastos ūkininko arusio savo laukus mozaikos - puikiai išsilaikiusios, sodrių kalkakmenio spalvų. Jos vaizduoja graikų mitologijos scenas. Viena iš žinomiausių mozaikų rasta namo gale vaizduoja Ganimedą nešamą erelio į Olimpą. Pati garsiausia mozaika vaizduoja Dioniso triumfo sceną su Dievu vežime traukiamame leopardų, o už jo – svajojančių pasekėjų minia. Priešais šia vietą yra Aono namai, kur yra penkios puikiai išsilaikiusios mozaikos. Pažvelgus į viršų kairėje galima pamatyti gulbės formos Ledą ir Dzeusą, Viršutinis pano dešinėje vaizduoją Dzeusą kūdikį su įvairiomis nimfomis, o vidurinis pano vaizduoja grožio konkursą tarp jūros nimfų, o Aonas - teisėjas. Paskutinis paveikslas vaizduoja Apoloną baudžiantį paiką vyrą iškvietusį Dievą į muzikinę dvikovą ir pralošusį. Taip pat netoliese yra Tesėjo namai, kur galima pamatyti mozaiką vaizduojančią Tesėjo kovą su Minotauru.
Agora ir Odeonas. Netoli uosto yra keletas neblogai išsilaikiusių Pafoso romėnų periodo griuvėsių datuojamų 2 a. Odeonas (nedidelis teatras) vis dar naudojamas vasaros festivalių metų. Jis turi 12 sėdimųjų eilių. Priešais odeoną – 95 kv. m. agora funkcionavusi kaip romėnų turgus. Dabar likę tik pamatai ir kolonų dalys. Netoliese – sutrupėję senovinio miesto sienų griuvėsiai. Šalia odeono – modernus švyturys ir uolėtas piliakalnis, kuris, tikima, buvo miesto Akropolis. Kadaise čia buvo šventykla. Pietuose yra akslepiono (gydymo dievo šventyklos) pastatų.
Karalių kapai yra 2 km. nuo Pafoso miesto. Šie požeminiai kapai datuojami 4 a. pr. Kr. Jie iškirsti uolose. Kai kurie dekoruoti dorėninėmis kolonimis. Ši UNESCO Pasaulinio paveldo vieta buvo skirta laidojimui senovės Pafose graikų ir romėnų laikotarpiu ir greičiausiai buvo naudojama iškiliems asmenims arba bendruomenės nariams. Yra septyni kapai, tačiau trečiasis – su įdomiausiais architektūriniais elementais ir gausybe kolonų supančių jo atriumą.
Hrysopolityssa bazilika ir Šv. Pauliaus piliakalnis. Šie griuvėsiai kadaise buvo didžiausia bizantiška Pafoso bazilika. Išbarstytos kolonos ir kadaise gražių mozaikų likučiai rodo buvusią didybę. Bazilika tikriausiai datuojama 4 a. (Bizantijos galybės Kipre aukštumose ) ir buvo sunaikinta 653 m arabų antpuolių metu. Rytinėje vietovės dalyje yra Ayia Kyriaki bažnyčia, kuri vis dar naudojama katalikų ir anglikonų. Vakarinėje dalyje yra Šv. Pauliaus piliakalnis, kur, tikima, Šv. Paulius buvo surištas ir nubaustas už krikščionybės skelbimą 39 kirčiais. Po to jis sugebėjo į krikščionybę atversti valdytoją taip padarydamas Kiprą viena pirmųjų krikščioniškųjų valstybių pasaulyje.
Agia Paraskevi datuojama 10 a. Bazilika turi penkis kupolus suformuojančius kryžių. Joje yra gražios 15 a. freskos vaizduojančios Jėzaus gyvenimą. Ypač gerai išsilaikiusi Paskutinė vakarienė. Taip pat gerai išsilaikiusios Išdavystė ir Kojų plovimas. Visų trijų spalvos – neįtikėtinai sodrios. Centriniame kupole galima pamatyti Mergelės Marijos freską.
Archeologiniame muziejuje eksponuojami radiniai iš apylinkių kasinėjimų. Čia galima rasti artefaktų datuojamų nuo neolito iki osmanų laikotarpio. Kolekcija patalpinta keturiuose kambariuose. Pirmajame kambaryje – terakotinės figūrėlės ir dievybės iš Lembos ir raudonos vazos iš Polis. Viduryje kambario – skeletas iš Lembos. Antrame kambaryje – klasikinio graikų stiliaus keramika, įvairios skulptūros ir monetų kolekcija. Trečiame kambaryje – keletas sarkofagų ir įvairios romėnų keistenybės, tarp kurių – marmuriniai akių obuoliai ir moliniai karšto vandens buteliai. Ketvirtame kambaryje eksponuojami radiniai iš Dioniso namų ir viduramžių keramika.
Afroditės šventykla datuojama 12 a. pr. Kr. Tai buvo svarbi religinių apeigų vieta. Deivė buvo vaizduojama ne kaip žmogus, o kaip kūgio formos akmuo įtrintas aliejumi. Aplink kiemą yra keletas kambarių. Pietinis sparnas – geriausiai išsilaikiusi pastato dalis. Įmanoma, kad čia buo finikiečių šventykla ir mažas kiemelis, bet sumaišties, nustatant kur kas buvo, pridėjo romėnų rekonstrukcija. Į vakarus nuo šventyklos yra romėnų griuvėsiai. Tarp jų - didelis namas su vidiniu kiemu pastatytas 1 m. Jį sudaro kambariai apsupę atriumą su kolonomis. Viduje – mozaikos. Greičiausiai namas buvo šventikų atvyksių į šventyklą rezidencija. Vietovėje taip pat yra keletes kitų romėnų namų griuvėsių. Iš jų išsiskiria Ledos namas, kuriame yra mozaika vaizduojanti Ledą ir gulbę.
Paplūdimiai. Į rytus nuo miesto yra Alykes paplūdimys su daugybe patogumų, paverčiančių paplūdimį populiariausiu pasirinkimu tarp atostogautojų su vaikais. Mažiau žmonių Kissonerga įlankoje (8 kilometrai į šiaurę nuo miesto). Lara paplūdimys (26 km. į šiaurę) Akamas aukštumoje yra laikomas geriausiu visoje saloje. Vasarą čia taip pat svarbi vėžlių lizdavietė.
Iki Fyti kaimelio nuvykti užtrunka pusę dienos. Čia galima pasivaikščioti siauromis gatvelėmis ir atsipūsti nuo pakrantės šurmulio. Kaimelyje yra Liaudies meno muziejus, kur galima pamatyti tradicinio tekstilės audimo demonstraciją, sužinoti šio amato istoriją ir įsigyti šilko ar medvilnės gaminių.
Akamas pusiasalis yra laukinio grožio vieta puiki žygeiviams ir gamtos mylėtojams. Čia daugybė augalijos ir gyvūnijos ir net 35 rūšys augalų būdingų tik Kiprui. Takeliai čia puikiai suplanuoti ir sužymėti, tad jais pasimėgauti gali kiekvienas. Pats populiariausias – Afroditės takas, kuriuo eiti užtrunka valandas. Jis prasideda ir baigiasi Afroditės pirtyse ir užklysta į Pyrgos tis Rigainas vienuolyno griuvėsius. Kitu taku, Adonio, eiti užtrunka tris valandas.
Pafoso fortas nors ir nedidelis, tačiau labiausiai atpažįstamas reginys Pafose. Pastatytas 1592 m. osmanų. Į vidų patenkama mažyčiu tiltu kertančiu griovį. Puiki forto padėtis pravertė miesto gynyboje. Nuo stogo atsiveria kvapą gniaužantis uosto ir jūros vaizdas.
Senovės Vouni yra šiauriniame Kipre. Čia, kalvos viršūnėje išsibarstę rūmų griuvėsiai datuojami 4 a. pr. Kr. Nors archeologai nesutaria dėl jų istorijos, manoma, kad rūmai buvo persų arba graikų. Nuo čia atsiveria gražūs jūros ir gyvenietės vaizdai.
Soli kartu su senovės Kourionu ir senovės Salamiu yra vienas iš svarbiausių Kipro miestų – karalysčių. Svarbiausia vietovės dalis – bazilika su išlikusiomis mozaikomis ant grindų. Geriausiai išsilaikė gulbės ir delfino mozaikos. Kalvotoje vietovėje išsibarstę agoros ir miesto gatvių griuvėsiai. Virš bazilikos – nedidelis teatras.
Morfou yra viena įdomiausių bažnyčių Kipre – Agios Mamas bažnyčia. Čia esančios paauksuotos freskos neįtikėtiniai sodrių spalvų. Bažnyčioje taip pat yra Šv Mamas kapas. Sakoma, kad Mamas stebuklingai išgydo paliekančius aukų. Netoliese archeologinis muziejus, kur yra radinių iš senovės Vouni ir Soli.
