Kalabrija. Apie Kalabrijos regioną

Informacija apie Kalabrijos regioną, trumpas aprašymas apie Kalabriją

Kalabrija yra piečiausioje Italijos dalyje – tai “Italijos bato” galiukas. Kalabrija skalaujama krištolinio mėlynumo Jonijos ir Tirėnų jūrų. Ją nuo Sicilijos skiria Mesinos sąsiauris. Kalabriją unikalia vieta paverčia šiltas klimatas, gražios jūros spalvos, uolėti krantai besimainantys su smėlėtais paplūdimiais, laukinė ir paslaptinga gamta, autentiškas vietinis maistas ir istorija alsuojantys miesteliai. Keliautojai mėgautis poilsiu Kalabrijoje gali tiek žiemą, tiek vasarą. Mylintys gamtą ir jos paslaptis gali tyrinėti nuošalias Kalabrijos vietoves ir atrasti nepaliestus kraštovaizdžius, kur žaluma persipina su mėlynais ežerais ir kriokliais. Dievinantys šiltus saulės spindulius ir nardymą krištolinėje jūroje gali rinktis iš daugybės žavingų vietovių palei Tirėnų ir Jonijos jūrų krantus. O norintys sužinoti apie regiono praeitį, apie Kalabriją - Didžiosios Graikijos lopšį ir senovinių gyvenviečių žemę gali apsilankyti daugybėje nuostabių bažnyčių, vienuolynų, pilių, rūmų ir miestų, kur vis dar gyvuoja senovinės tradicijos,

 

Orai Kalabrijoje. Kada keliauti?

Kalabrijai būdingas Viduržemio jūros klimatas su karštomis vasaromis ir švelniomis žiemomis. Per metus temperatūra Kalabrijoje kinta nuo 9C iki 31C ir retai būna žemiau 5C arba virš 35C. Karštasis sezonas tęsiasi nuo birželio vidurio iki rugsėjo vidurio su vidutine aukščiausia temperatūra virš 28C. Šaltasis sezonas tęsiasi nuo gruodžio iki balandžio su vidutine aukščiausia temperatūra žemiau 18C. Kritulių daugiausia lapkritį,gruodį,sausį, mažiausia-liepą, rugpjūtį.

Ką pamatyti Kalabrijoje?

Praja a Marė (Praia a Mare) – tai kurortinis paplūdimio miestelis esantis tiesiai priešais Dino salą. Saloje galima išvysti tris jūrų olas: Krioklių olą, Liūtų olą ir Mėlynąją olą. Taip pat verta pamatyti Olos šventovę (Santuario Madonna della Grotta), kur laikoma šventa Mergelės Marijos skulptūrą.

Polino nacionalinis parkas (Parco Nazionale del Pollino). Čia galima rasti retų augalų ir gyvūnų, kaip kad baltažievė pušis ir karališkasis erelis, dolomitinių uolų darinių, ledyno paliktų žymių ir daugybę olų sistemų. Polino nacionaliniame parke daug paleontologinių ir archeologinių vietų, tarp kurių – Romito olos ir Merkurijaus slėnis. Taip pat čia yra šventyklų, vienuolynų, pilių ir istorinių gyvenviečių ženklų, kuriuos paliko naujakuriai iš Albanijos 15 a. ir 16 a.

Iki Kozencos (Cosenza) veda Corso Telesio kelias nuo tilto virš Busento upės. Pakeliui yra 12 a. katedra, kur palaidota Aragono Izabelė. Toliau galima išvysti Kovo aikštę (Piazza XV Marzo), kur yra vyriausybės rūmai ir teatras. Čia daug išsilaikiusių barokinių pastatų. Taip pat daug restoranų dirbančių jau šimtus metų. Dar verta aplankyti Šv. Dominyko bažnyčią ( La chiesa di San Domenico) pastatytą 1448 m. Jos architektūroje susipina renesanso ir viduramžių elementai.

 

Aragonesės pilis yra Kasteloje (Le Castella). Tai – 16 a. Aragono tvirtovė, kurios paskirtis buvo atremti otomanų turkų puolimus. Viduje yra keletas istorinių ekspozicijų, tačiau tikrasis traukos taškas – vaizdai nuo pilies viršaus.

 

Amantėjos mieste (Amantea) galima pamatyti tvirtovę (Castello di Amantea) pastatytą bizantiečių, sutvirtintą arabų. Šiandieną esantis cilindrinis bokštas – normanų laikotarpio. Pilis buvo beveik sunaikinta per prancūzų apgultį. Taip pat verta apžiūrėti Šv. Bernardino bažnyčią. Ji su vienuolynu datuojama 1436 m. Dar apžiūrėkite Mirabeli rūmus (Palazzo Mirabelli) ir 14 a. bokštą vadinamą U Turriune.

 

Tropėja (Tropea) vadinama Kalabrijos perlu. Žavingas mažas miestelis pastatytas ant smiltainio uolos turi viduramžišką centrą, įspūdingą normanų katedrą ir smėlėtą paplūdimį uolos papėdėje. Kadaise Tropėja buvo prekybos taškas ir aukštuomenės centras. Šiandien Tropėjoje yra keletas nuostabių rūmų datuojamų 17 a. ir 18 a.. Didžiulė 12 a. katedra yra miestelio simbolis, o jo istorinis centras su žaviomis gatvelėmis, siaurais laipteliais ir istoriniais pastatais yra viduramžių architektūros brangakmenis.

 

Praia I Focu – tai idiliška uolėta įlanka Vatikano iškyšulio (Capo Vaticano) papėdėje. Ją galima pasiekti tik valtimi. Įlankos šonuose stūkso dvi įspūdingos uolos. Vanduo čia krištolinio skaidrumo ir yra maloniai vėsus dėl vyraujančių vandens srovių, o auksinio smėlio juosta tęsiasi palei visą pakrantę. Sausumoje galima rasti augančių agavų ir dygliuotų kriaušių.

 

Nacionalinį Didžiosios Graikijos muziejų (Museo Nazionale della Magna Grecia) dar kitaip vadinamą Nacionaliniu archeologijos muziejumi ( Museo Archeologico Nazionale) būtina aplankyti kultūros ir meno gerbėjams. Jis yra Redžio Kalabrijos provincijoje. Keturiose aukštuose surengtose ekspozicijose eksponuojami darbai iš keleto šimtmečių. Čia yra objektų nuo antikos iki viduramžių. Patys vertingiausi eksponatai – dvi didžiulės bronzinės skulptūros (Bronzi di Riace) rastos 1972 m. Jonijos jūroje netoli Riace miestelio. Jos vandenyje išgulėjo virš 2500 metų. Jos pagamintos 5 a. pr. Kr. Muziejaus kolekcijoje taip pat daugybė graikiškų monetų, romėniškų amforų, taip pat priešistornių laidojimo daiktų, viduramžių paveikslų ir senovinių akemeninių reljefų.

Scila (Scilla) – tai žavingas žvejų kaimelis. Jis įsikūręs ant uolos. Baltai nudažyti namai įsitvirtinę ant uolos terasų kaip paukščių lizdai. Jos žavingos siauros gatvelės vedą į žvejų uostą. Čia galima stebėti žvejus tempiančius valtis link kranto. Scila – tai pagrindinis kardžuvių žvejojimo taškas. Visi restoranai čia ruošia vietinius patiekalus, tarp kurių ir šviežiai pagauta Kalabrijos žuvis. Graikų mitologijoje ši vieta buvo žinoma kaip Scyla (Scylla). Čia liūdno galo šešiagalvės pabaisos rankose sulaukė šeši Odisėjo įgulos nariai. Verta aplankyti Rufo pilį (Castello Rufo), iš kur atsiveria nuostabūs vaizdai.

 

Redžio Kalabrijos katedra – dižiausias religinis pastatas visame rajone. Ji į buvo stipriau apgriauta per žemės drebėjimą 1908 m. Ji atstatyta moderniu eklektišku stiliumi su romaniniais ir gotikiniais elementais.

Aspromontės Nacionalinis parkas (Parco nazionale dell'Aspromonte) yra pietinėje Apeninų kalnų dalyje. Jis netoli jūros ir jame yra kalnų viršūnių siekiančių 2000 m. Parko teritorijoje gyvena tokie gyvūnai kaip vilkai, sakalai keleiviai, didieji apuokai ir vištvanagiai Čia auga bukai, kėniai, akmeniniai ąžuolai, kaštonai. Taip pat čia yra ir retų rūšių, kaip kad Bonelio erelis ir tropinis papartis. Čia galima išvysti aštrias granitines uolas, krioklius ir senovinių kultūrų pėdsakų.

Silos Nacionalinis parkas (Parco nazionale della Sila) buvo įkurtas 2002 m. Silos parke - nepaliesti miškai, greitai tekančios užės ir keli ežerai. Vietovė kalnuota. Didžiausios viršūnės – Bote Donato kalnas (Botte Donato) (1,928 m.) ir Garglionės kalnas (Garglione) (1,764 m.). Čia nuostabūs vaizdai ir žvelgiant į Jonijos jūrą rytose bei Tirėnų jūrą vakaruose horizonte galima išvysti du veikiančius ugnikalnius – Etną ir Strombolį bei kitas Eolijos salas.

UP