Izraelio išskirtinumas: nuo širdies formos daubų iki piramidės ežero dugne

1. Didžiausias šalies gėlo vandens ežeras su senovine piramide dugne

Unikalioje vietoje – tektoninių lūžių sistemoje, tarp Afrikos ir Arabijos plokščių, Didžiajame Riftiniame slėnyje tyvuliuoja Tiberiados ežeras. Dažnai Biblijoje minima teritorija dar įvardijama kaip Galilėjos arba Kinereto ežeras.

Didžiausias Izraelyje gėlo vandens telkinys 2003 m. nustebino visą pasaulį, kai mokslininkai jo dugne aptiko absoliučiai milžinišką, maždaug 60 tūkst. tonų sveriantį kūgio pavidalo darinį, kuris didesnis net už bet kurį modernų karinį laivą. Archeologai teigia, kad greičiausiai tai didžiulė piramidė, kadangi narai nusileidę į dugną išvydo stambius akmenis, sukrautus vienus ant kitų lyg senovinėse kapavietėse.

Neabejojama, kad 10 m aukščio ir apie 70 m skersmens paslaptingas objektas yra žmogaus rankų darbas ir spėjama, jog tai kadaise sausumoje stovėjęs statinys, kuris pateko po vandeniu, kai jo lygis Tiberiadoje ėmė didėti. Taigi apylinkės traukia keliautojus ne tik dėl Artimųjų rytų gamtos grožio, bet ir dėl senovę menančios mistinės paslapties vandens gelmėse.

2. Senovės miestas ir širdies formos dauba

Izraelyje driekiasi grandiozinė, 13 tūkst. kv. km ploto, gana sauso ir karšto klimato dykuma – Negevas. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų dar vienas milžiniškas plotas, kur žmonės drėgnesnėse vietose augina citrusus, miežius ar kviečius, o kiti kasa gamtinių dujų telkinius, tačiau be viso to, čia lyg plyšys žemėje yra atsivėręs karstinis Ramono krateris.

Įspūdingų geologinių darinių teritorijoje yra ir daugiau, tačiau šis – žymiausias. Keisčiausia, kad jis nėra, kaip įprasta, suformuotas meteroido, tai tiesiog pati didžiausia pasaulyje erozinė kara. O dar įdomiau, kad 40 km ilgio ir maždaug 2-10 km pločio dauba savo forma primena ištemptą širdį. Ypač puikus vaizdas į nepakartojamą gamtos kūrinį atsiveria, nuo šalimais įsikūrusio Mitzpe Ramon miestelio.

Negeve, kur prieš daugybę metų gyveno, dykumų klajokliais pramintos Beduinų gentys, taip pat galima aplankyti ir dar III a. pr. m. e. įkurtame mieste – Avdato. Tiesa, iš jo belikę tik griuvėsiai, tačiau smilkalų kelio miestas turi mistišką aurą, padedančią bent mintimis nusikelti į jau praėjusius laikus.

3. Gigantiškos uolos viršūnėje – saugiausia tvirtovė

Viena lankomiausių istorinių vietų, menanti didingą ir sudėtingą žydų istoriją – Masada. Ant ir taip gigantiškos plokščiaviršūnės uolų atodangos Erodas Didysis įsirengė neapsakomai saugią tvirtovę, tuo atveju jei būtų priverstas slėptis nuo priešų. Teritoriją apjuosė tvora, o viduje pastatė daugybę sandėlių ir net sukūrė rūmus, kad prieglobstis būtų ištaigingas.

Masada laikoma viena įspūdingiausių nuo senovės išlikusių gynybos ir puolimo pavyzdžių, kadangi Erodas vietovę pavertė beveik neprieinama. Nors jam taip ir neprireikė išskirtinių pastatų prieglobsčio, jie labai pasitarnavo žydų tautai, kaip išsigelbėjimas nuo romėnų.

Įrašytas į UNESCO paveldo sąrašą gamtos ir žmogaus kūrinys kasmet pritraukia tūkstančius turistų iš viso pasaulio, kurie atvyksta ne tik pasigrožėti neįtikėtino grožio saulėlydžiais arba nuo kalvos atsiveriančiais Negyvosios jūros vaizdais, bet ir pasisemti ore tvyrančios energijos. Beje, XX a. čia prasidėjo archeologiniai kasinėjimai, kurių metu buvo atkasti ne tik rūmai, bet taip pat rasta tūkstančiai monetų, Romėnų pirtis ir net žmonių palaikai.