Zarasų regionas | Apie Zarasų regioną
2011 m. atidarytas apžvalgos ratas – analogo Lietuvoje neturintis architektūros statinys. Praeinantiems 17 m. aukščio ratu atsiveria Zaraso ežero panorama. Nusileidus laipteliais žemyn galima keliauti Zaraso ežero pakrantę juosiančiu taku arba patogiai įsitaisyti ant suolelių ir mėgautis vandens telkinio kraštovaizdžiu.
Zaraso ežero didžioji sala - tai 44 ha ploto sala, antroji pagal dydį sala Lietuvoje, Zarasų miesto lopšys, poilsio, kultūrinių ir sportinių renginių vieta visais metų laikais.
Po Zaraso ežerą galima pasiplaukioti katamaranu, valtimi, jacha, vandens dviračiais, pasimėguti kitomis vandens pramogomis. Zarasus lengvai apžiūrėsi skriedamas paspirtukais arba riedžiais, rekomenduojame užsukti į žirgyną Bachmatuose.
Apsilankę Zarasų krašto muziejuje galėsite apžiūrėti ekspozicijose įamžintą krašto istoriją, senus dokumentus, žvejybos ir medžioklės įrankius bei trofėjus. Muziejuje nuolatos veikia ir įvairios laikinos parodos, vyksta kultūriniai renginiai, valstybinių švenčių minėjimai. Taip Zarasų krašto muziejuje galite užsisakyti vieną iš daugybės organizuojamų edukacinių programų.
Degučių pažintinis takas (2 km) skirtas Degučių kraštovaizdžio draustinio vertybėms pristatyti. Apsilankę take susipažinsite su šimtamečio pušyno augalija ir gyvūnija, pamatysite paslaptingąjį akivarą, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas pelkių orchidėjas, užkopsite į vaizdingą Degučių piliakalnį.
Wake inn Zarasai – tai nuostabioje Lietuvos vietoje, Zaraso ežero Didžiojoje saloje, įsikūręs vandenlenčių parkas ratu. Šio sporto entuziastus džiugina vandenyje įrengta itin moderni trasa. Čia taip pat galima išsinuomoti namelius ant ežero kranto, ar užsukti į kavinės su terasomis ant ežero kranto.
Sartų regioninio parko lankytojų centro ekspozicijoje įrengti informaciniai terminalai, filmų peržiūros įranga, interaktyvūs stendai, atkuriami gamtos garsai, kad lankytojai patirtų betarpišką gamtos suvokimo jausmą. Surasite išsamią informaciją apie gamtos ir kultūros paveldo vertybes, esančias regioninio parko teritorijoje.
Senoji Stelmužės bažnyčia laikoma seniausia medinės architektūros palikimu Lietuvoje. Pastatyta prieš 1596 m. kaip kilmingos, iš Vestfalijos kilusios giminės fon Berkų šeimos koplyčia.
Stelmužės dvaro komplekso architektūros akcentas – unikali Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčia. 1650 metais baigta statyti kaip maldos namai protestantams, – Stelmužė šimtus metų buvo dabartinės Latvijos teritorijoje klestėjusios Kuršo kunigaikštystės sudėtyje – bažnyčia yra vienas seniausių išlikusių medinės sakralinės architektūros paminklų.
Stelmužės ąžuolas – Lietuvos gamtos paminklas, vienas iš seniausių ąžuolų Europoje, o Lietuvoje pats seniausias medis. Spėjama, kad jo amžius yra apie 1000-1500 ar net 2000 metų. Ąžuolas yra 23 m. aukščio, 3,5 m skersmens ir 13 m apimties prie žemės (kamienui apimti reikia 8-9 vyrų).
Šlyninkos Vandens Malūnas – 300 metų iki šių dienų veikiantis technikos paveldo statinys su autentiška įranga. Čia gaminami tautinio paveldo miltai, kruopos, sėlenos. Šalia malūno amatų namuose jums pasiūlys čia kepamos tautinio paveldo ruginės, kvietinės duonos, įvairių kepinių, senovinių patiekalų gaminamų iš čia sumaltų miltų. Atsigaivinti galėsite žolelių arbata, duonos gira, lietuviškumi alumi.
Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčios kompleksas yra XX a. pr. istorizmo laikotarpio, puikiai atspindi to laiko architektūrą.
Didžiausia Zarasų krašto upė Šventoji buvo viena patogiausių upių vandens malūnų statybai. Senasis Tiltiškių vandens malūnas stovėjo 150 metrų toliau nuo dabartinio. Be paprastų dviejų girnų, kruopinės, čia buvo veliamas milas, pjaunamos lentos. Malūne veikė elektrinė, gaminusi elektros energiją ir tiekusi į Tiltiškių kaimo ir Salako miestelio gyventojų elektros energijos tinklus.
Antazavėje, ant šiaurinio Zalvės ežero kranto stovi neoklasicistinio stiliaus dvaro rūmai - Antazavės dvarvietė, kadaisę priklausę garsiajai Pliaterių giminei. Mūrinis dvaro pastatas iškilo XVIIIa. pabaigoje grafienės Kunigundos Pliaterienės užsakymu pagal architekto Antano Naglovskio projektą. Jos užsakymu buvo pastatyta ir dvi oficinos, bažnyčia, klebonija, špitolė ir užeigos namai.
Antalieptės basųjų karmelitų vienuolynas yra istorinis vienuolynas Antalieptėje. Šaltiniai fiksuoja, kad ne vėliau kaip 1744 m. vienuoliai jame jau vykdė ganytojišką veiklą.
