Vilniaus regionas | Apie Vilniaus regioną
Gedimino pilis, be abejo, yra viena svarbiausių vietų Vilniuje, kurią turėtų aplankyti kiekvienas – mažas ir didelis – yra Gedimino pilies bokštas, iškilęs virš Vilniaus senamiesčio. Tad nepakartojamas raudonų stogų, tolyje spindinčių modernių pastatų ir Neries upės vingio vaizdas – garantuotas. Bokšto viduje įrengta nedidelė ekspozicija, supažindinanti su Aukšutinės pilies istorija. Iš šio objekto atsiveria puikus vaizdas į Vilniaus miesto senamiestį!
Bernardinų sodas, anksčiau vilniečių vadintas Sereikiškių parku, įsikūręs pačiame Vilniaus centre tarp Gedimino pilies bokšto, Vilnelės ir Bernardinų vienuolyno. Ypatinga parko erdvė – botanikos ekspozicija, skirta įamžinti XVIII a. čia buvusį vieną didžiausių sodų Rytų Europoje – Vilniaus universiteto botanikos sodą. Šalia įėjimo į parką nuo Šv. Brunono gatvės pusės auga seniausias Vilniaus ąžuolas, kurio amžius siekia net 400 metų, o kairiajame Vilnios krante, netoli Liaudies kultūros centro, alma vilniečiams žinomas Minutės šaltinis, iki kurio veda laiptai su turėklais.
Šalia Karaliaus Mindaugo tilto buvusios elektrinės pastate įsikūręs energetikos ir technikos muziejus, vilioja įvairios technikos mėgėjus. Čia tikrai patiks ir jūsų vaikams, ypač berniukams. Muziejuje veikia energetikos ir Vilniaus pramonės ekspozicijos, viršutiniuose aukštuose – dvi interaktyvios mokslo dėsnių pažinimo ekspozicijos „Technikos mokslas ir technika vaikams“ , kurios siekia skatinti susidomėjimą mokslu ir technika. Eksponatai linksmai iliustruoja įvairius technikos išradimus, demonstruoja mokslinius metodus.
Vilniaus Geležinkelio stoties antrajame aukšte įsikūręs geležinkelių muziejus gali jus supažindinti su geležinkelių istorija. Čia eksponuojami įvairūs maketai, istorinės nuotraukos, o taip pat neseniai muziejaus ekspoziciją papildė istorinių riedmenų kolekcija – 12 įdomių eksponatų – garvežys, vagonai, kelio mašinos ir daug kitų eksponatų.
Vienas iš progresyviausių muziejų Lietuvoje, Gedimino prospekte įsikūręs pinigų muziejus siūlo interaktyvų pasivaikščiojimą po pinigų pasaulį. Čia ne tik pasakojama lietuviškų pinigų istorija, bet ir siūlomos teminės ekskursijos, edukacijos.
Vilniaus Universiteto zoologijos muziejų galite rasti Vilniuje, Gamtos mokslų fakultete. Tam tikra prasme ši vieta primena gamtininko T.Ivanausko muziejų esantį Kaune. Iš viso šiuo metu Vilniaus zoologijos muziejuje eksponuojama apie 3000 gyvūnų rūšių – vabzdžių, žuvų, roplių, paukščių, žinduolių iškamšų. Puiki idėja išvykai po Vilnių lietingą dieną!
Dalis jau minėto botanikos sodo yra ir Vingio parke. Čia šiuo metu 7,5 ha. plote auginama apie 4000 rūšių augalų ir veislių, šiltnamiuose – dar apie 900. Pavasarį sodas svaigina tulpių ir hiacintų spalvomis, liepą – lelijų švente, rudenį – vėlyvių ir krokų paradais. Vingio parke visi kartu taip pat galėsite pasivažinėti išsinuomotais dviračiais ar riedučiais. Parke esančioje estradoje vyksta įvairūs koncertai, renginiai, šventės, čia yra stadionas.
Vilniaus Televizijos bokštas yra aukščiausias statinys mūsų šalyje ir teisėtai užima garbingą vietą tarp aukščiausių pasaulio televizijos bokštų. Pagal aukštį jis yra 8-as Europoje ir 26-as pasaulyje.
165 m aukštyje esančioje televizijos bokšto žiedinėje dalyje – 19-ame bokšto aukšte (55-ame aukšte lyginant su daugiabučiais pastatais). Esant giedram orui Vilniaus miestas ir jo apylinkės pro restorano langus matomos net 50 km. spinduliu.
Nacionalinis muziejus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai - tai itin svarbus istorinis paveldas mūsų šaliai. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atkūrimas Vilniaus Žemutinėje pilyje buvo vienas iš svarbiausių Lietuvos tūkstantmečio programos projektų. Atkurtoji istorinė rezidencija vėl turėtų tapti Lietuvos valstybės ilgaamžės tradicijos simboliu ir nacionalinio pasididžiavimo objektu, reikšmingu pilietinio auklėjimo, istorinės savimonės ugdymo, kultūrinio paveldo aktualinimo, valstybės reprezentavimo ir turizmo informacijos sklaidos centru, svarbiu muziejinės infrastruktūros dėmeniu. Čia galite išvysti nepaprastas ekspozicijas, kurios jus neabejotinai nukels laiku atgal!
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras – didžiausia meninė institucija Lietuvoje, reprezentuojanti operos ir baleto meną. Teatras turi baleto ir operos trupes, orkestrą, chorą. Žiūrovus teatras kviečia į dvi sales: Didžiąją, turinčią 984 vietas, ir Kamerinę – iki 250 vietų. Teatro scena aprūpinta modernia įranga, baletui klojama speciali grindų danga, techninės galimybės leidžia įkūnyti originaliausius spektaklių kūrėjų sumanymus. Čia rengiami neeiliniai operos ir baleto pasirodymai. Todėl profesionaliojo meno gerbėjams tikrai privalu aplankyti šią vietą.
Pūčkorių atodanga – įspūdingiausia ir aukščiausia atodanga Lietuvoje. Atodangos aukštis – 65 metrai, plotis – 260 metrų. Šis unikalus geologinis objektas dar 1974 metais buvo paskelbtas gamtos paminklu. Nuo atodangos atsiveria įstabi Vilniaus apylinkių panorama: matosi Vilnios upės vingiai, Pavilnių regioninio parko kalvos ir miškai, Pūčkorių dvaras, buvusi patrankų liejykla. Šiek tiek tolėliau – Belmonto malūno senosios užtvankos liekanos.
Netoli Vilniaus esantis Liubavas – vienas seniausių ir romantiškiausių Lietuvos dvarų, įsikūręs vaizdingoje vietovėje prie Gerėjos upės, dabar vadinamos Žalesa. Per daug šimtmečių Liubavo dvaras išgyveno didžiules permainas – kadaise jo teritorijos siekė net Siesarties ežerą, o sovietmečiu jis patyrė nemenkus išbandymus. Tai – krašto istorijos, kultūros ir technikos paveldo muziejus, kurio tikslas – Liubavo dvaro tyrinėjimas ir kokybiškas sodybos statinių restauravimas juos pritaikant kultūros ir viešosioms reikmėms, įrengiant muziejines ekspozicijas bei skatinti lankytojų domėjimąsi Lietuvos istorija.
Vileišių rūmų ansamblis – tai XXa. pradžios pastatai su neobaroko ir moderno bruožais. Susideda iš rūmų, gyvenamojo namo prie gatvės, ūkinio pastato ir tvoros su vartais. Ansamblio dominantė yra rūmai sklypo gilumoje ant specialiai suformuotos šlaito terasos. Terasos pietvakarių kampą sutvirtina atraminė sienelė su baliustrada, o vakarinėje dalyje įrengta apskrita apžvalgos aikštelė. Pats sklypas apsodintas dekoratyviniais medžiais ir krūmais, iš visų pusių apjuostas tvora. Ansamblis yra išlaikęs pirminę eksterjero ir interjero architektūrą bei dekorą ir įrašytas į vietinės reikšmės architektūros paminklų sąrašą.
Šv. Onos bažnyčios fundatorius buvo didysis kunigaikštis Aleksandras. Šventovė baigta statyti 1500 m. pr. Iš tolo bažnyčia primena maldai suklupusį ir rankas iškėlusį žmogų, o įsižiūrėjus į pagrindinį fasadą, išryškėja Gedimino stulpų forma. Šv. Onos bažnyčios statybai buvo panaudotos net 33 formų plytos. Tai itin daili gotikinio stiliaus bažnyčia esanti visai prie pat Bernardinų sodo.
Vilniaus arkikatedra bazilika turi daugiau kaip šešių šimtmečių istoriją. Šioje šventovėje saugoma daugybė religinių, meno ir istorinių vertybių, kurios svarbios ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos žmonėms. Religinis, kultūrinis ir istorinis paveldas — tai prieš mus gyvenusių žmonių palikimas, susijęs su mūsų krašto tikėjimo istorija. Katedros interjero erdvinė struktūra gotikinė, tačiau interjero puošyba klasicistinė. Lauryno Gucevičiaus sumanytoji taurios ir aiškios architektūros šventovė turėjo atspindėti Apšvietos epochai priimtiną religiją — nuosaikią, protingą, ugdančią pilietines dorybes.
Dabartinis Šv. Petro ir Povilo Bažnyčios ir vienuolyno pastatas iškilo po Vilnių nusiaubusios maskvėnų invazijos XVII a. viduryje. Prabėgo tik keliolika metų ir Lietuvos sostinė ėmė atsigauti. Bažnyčia išpuošta puikių italų skulptorių G. P. Perti ir G. M. Galli lipdiniais. Šventovės erdvę sudaro pagrindinė nava, šonuose esančios šešios koplyčios ir transeptas. Bažnyčios vidus išdailintas itin detaliomis ir puošniomis skulptūromis. Puošybos gausa tokia didelė, kad apsilankius, tikrai norėsite prisėsti ir grožėtis Baroko stiliaus architektūriniais sprendimais.
Vilniaus universiteto Botanikos sodo filialas renka ir augina virš 1200 pavadinimų augalų iš visų pasaulio geografinių zonų. Kolekcijose - plati augalų šeimų, genčių, rūšių ir veislių įvairovė. Sode šalimais teka Neris ir teikia gaivą, rytinėje pusėje – aukštas ir ilgas šlaitas, tad galima pasijusti kaip didelio kalno papėdėje. Jokio miesto triukšmo, jokių civilizacijos kvapų, rami, tyki ir skaidri gamtos oazė. Pavasarį sodas pražysta visomis įmanomomis svogūninių gėlių spalvomis.
Rekomenduojame jums pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį. Tai autentiškas ir jaukus Vilniaus miesto perlas, liudijantis šio miesto istoriją. Raudonuojantys senamiesčio stogai tarsi nukelia laiku atgal. Jei mėgstate šurmulį ir aktyvų gyvenimo tempą rekomenduojame pasivaikščioti senamiesčio gatvėmis dienos metu. Na, o jei jūsų širdis geidžia ramybės ir romantikos – naktinis pasivaikščiojimas po senamiestį yra būtent tai, ko ieškote.
