5 vietos Indonezijoje, kuri stulbina tiek gamta, tiek kultūra
Daugiakultūriška Indonezijos salų valstybė, esanti Azijos pietryčiuose, gali nepaliaujamai stebinti jus ne tik visos kelionės metu, bet ir vėliau, jau sugrįžus į namus, kai atsiminsite kvapą gniaužiančius vaizdus, žmones ir kitus reginius.
Pamatyti visą valstybę vienos kelionės metu veikiausiai neįmanoma, nebent ketinate keliauti visus metus. Tačiau jei jūsų laikas ribotas, pristatome ypatingas šalies vietas, kurias būtina išvysti bent akies krašteliu.
1. Sieros ežeras, kuriam sunku prilygti grožiu
Rytinėje Javos salos dalyje Indonezijoje, galite aplankyti absoliučiai unikalų gamtos kūrinį – Kawah Ijeno ugnikalnį.
Jo kraterio gylis siekia 200 m, o 2,8 km aukštyje iš vulkano sienų susidariusi natūrali ertmė ežerui, slepia beprotiškai pavojingą telkinį.
Vaizdas išties užburiantis – nepakartojamai žalsvos spalvos vanduo, tačiau jis sudarytas iš sieros ir druskos rūgšties mišinio. Reginys ypatingas ne tik dieną, bet ir naktį, kai ežero pakraščiais tekantis aukštos temperatūros rūgštinis skystis virsta ryškiai mėlynomis liepsnomis, kurios į viršų pakylą net iki 5 m. Nepaisant visų pavojų, vietovėje nuolatos dirba žmonės ir renka sustingusios sieros luitus.
2. Visa galybė šventykl
Įsivaizduojate visą galimybę įmantriausių šventyklų vienoje vietoje? Tokia teritorija, vadinama – Prambananu, gali pasigirti centrinė Javos salos dalis. Tai didžiausias šalyje esantis induistų šventyklų kompleksas, nutolęs nuo Džokjakartos apie 18 km į rytus. Iš 8 bažnyčių sudaryta vietovė, turi tris pagrindinius pastatus: Šivai, Višnui ir Brahmai, o netoliese driekiasi dar apie 250 smulkesnių šventyklų. Visos jos buvo pastatytos prieš daugybę metų – 850 m., tačiau funkcionavo neilgai ir buvo tiesiog apleistos. Tam, kad ypatinga vietovė būtų prikelta ir atgautų savo didybę, prireikė restauracijos, kuri truko nuo 1918 iki 1953 m.
3. Kaimas, kuris švenčia mirtį
Keistomis ir egzotiškomis apeigomis garsėjanti Indonezijos teritorija – Tana Toraja, gali pasigirti absoliučiai išskirtinėmis laidotuvių tradicijomis. Tiems kas domisi istorija, antropologija ar tiesiog ieško nuotykių būtina apsilankyti Sulavesio salos kaimuose. Sillanango apylinkėse, ypač senais laikais buvo tikima, kad siela po mirties turi grįžti į gimtinę, gyventojai net bijodavo toli keliauti, kad mirties atveju galėtų parkeliauti. Čia žmonės švenčia mirtį, ceremonijos metu aukoja jautį, nupjaudami jam galvą ir tiki, kad gimimas, kaip ir mirtis, tik trumpi gyvenimo etapai. Tiesa, vietovėje socialinio gyvenimo statusą atspindi ne vestuvės, o būtent laidotuvės, kuo žmogus turtingesnis, tuo jos prabangesnės.
4. Super ugnikalnis, pakeitęs žemės likimą
Keliaujant po šalį jums tikrai nestigs reginių, primenančių gražiausius atvirukus, būtent taip norėsite pavadinti Tobos ežero vaizdą, kur susijungia egzotiškos Indonezijos gamtos lygumos, nusidažiusios ryškiai žalia spalva ir gigantiški kalnai besidriekiantys horizonte.
Tai didžiausias visame pasaulyje vulkaninės kilmės ežeras, kurio ilgis siekia 100 km, o plotis apie 34 km. Kadaise jis susiformavo milžiniško senovinio Tobos ugnikalnio krateryje, laikomame super vulkanu, galbūt kaltu net ir dėl pasaulio atšilimo bei ledynmečio pradžios. Mat prieš 75 tūkst. m. jo išsiveržimas buvo toks galingas, kad turėjo nemažai įtakos visam žemės klimatui.
5. Šventas ugnikalnis
Bromo ugnikalnis stūkso Javos salos rytų provincijoje. Jis vis dar aktyvus, o visai šalia jo stovi kitas – Semeru vulkanas. Kartu, milžinai sukuria užburiantį vaizdą, kurį išvysti į vietovę plūsta tūkstančiai smalsuolių su fotoaparatais savo rankose. Gigantiškas gamtos kūrinys, apylinkėse gyvenančių tengerų ne tik laikomas šventu ir yra pavadintas Indų dievo – Brahmos garbei, bet į jo kraterį aukojamos aukos. Vietiniai rimtai žiūri į dideles gamtos stichijas galintį sukelti Bromo ugnikalnį. Šį supa didžiulė „smėlio jūra“, kurioje galima užklysti į Pura Luhar šventyklą.
