Istorija, slypinti už Kambodžos simbolio – didingojo Angkoro šventyklų komplekso

Ilgą laiką turistiniuose topuose karaliavo trys Pietryčių Azijos valstybės – Tailandas, Vietnamas ir Indonezija. Tačiau pastaruoju metu nemaža dalis keliautojų, jau aplankiusių minėtąsias šalis, siekia atrasti naujų, dar nepatirtų įspūdžių. Jiems į širdis pasibeldžia Kambodža – valstybė, galinti pasigirti savo istorijos vingiais, autentiška kultūra, įspūdingomis šventyklomis, o taip pat ir žaliuojančiais atogrąžų miškais, egzotiška pajūrio pakrante.

O kur dar Pietryčių Azijai būdinga unikali kulinarinė tradicija, draugiški vietiniai gyventojai ir europiečio kišenei prieinamos kainos – nors Kambodža vis dar kiek paslaptinga ir turistams ne visai atrasta šalis, ji tampa rimta konkurente savo kaimynėms.

Įdomių lankytinų vietų Kambodžoje yra tikrai ne viena, vis dėlto, daugeliui ši šalis asocijuojasi su paslaptimis apipintu Angkoro šventyklų kompleksu. Juk pagrindinė jo šventykla netgi puošia Kambodžos vėliavą! „Kelionių akademijos“ egzotinių kelionių specialistai jums nori kiek plačiau papasakoti apie Kambodžos simboliu tapusį didybe spinduliuojantį šventyklų kompleksą.

Šventyklų kompleksas – sumažinta induistų pasaulio kopija

Milžiniško induistų šventyklų komplekso Kambodžoje, Angkoro mieste, statybos idėja imta svarstyti khmerų karalių iniciatyva dar IX a. Norėta didingo statinio, kuris pagerbtų induistų dievą Višnus ir visą Khmerų imperiją. Statybos prasidėjo ir kompleksas visa savo didybe atsiskleidė kiek vėliau – XII a. Ėmė ryškėti ne tik pastatų masyvumas ir dekoratyvumas, tačiau ir komplekso struktūra, kuria siekta atkartoti induistų pasaulį.

Centrinis pastatas, kurį sudaro penki bokštai, – tai tarytum šventasis Meru kalnas. Induistai tiki, jog būtent auksiniame Meru kalne gyvena aukščiausieji jų dievai – Brahma, Indra, Višnus, Šyva ir kt. Šis kalnas – tai Visatos centras, aplink jį sukasi visos planetos.

Išorinės sienos turėjo simbolizuoti kalnus – pasaulio kraštą. O už jų esantis 5 m gylio griovys – anapus esantį vandenyną, kitą pasaulį. Savo simbolinę reikšmę turi kone kiekviena komplekso detalė. Pastatų dekoracijos, skulptūros, dirbtiniai grioviai, rezervuarų sistema. Vis dėlto, reikia pabrėžti, jog šventyklų kompleksas turėjo ne simbolinę, tačiau ir praktinę paskirtį. Pavyzdžiui, rezervuaruose surenkamas upių vanduo pasitarnaudavo drėkinant netoliese esančius ryžių laukus.

Induistų kompleksas tapęs budistų maldos namais

Šventyklų komplekso pavadinimas išvertus ir khmerų kalbos reiškia „šventyklų miestą“. Nors jis laikomas sumažinta induistų pasaulio kopija, šis kompleksas tapo maldos vieta ne tik induistams, tačiau ir budistams. Viskas vyko palaipsniui: šaltiniai fiksuoja, jog jau XII a. pabaigoje jame lankėsi pirmieji budistai. Vėliau komplekse imtos statyti budistų skulptūros, o maždaug XIII a. pabaigoje didžioji dalis Angkoro maldininkų išpažino budizmą.

Atrastas iš naujo

António da Madalena – portugalų kilmės kapucinų vienuolis – buvo pirmasis žmogus iš Vakarų pasaulio išvydęs šį didingą induistų-budistų kompleksą. Savo amžininkui, istorikui Diogo do Couto, vienuolis 1589 m. pasakojo: „Konstrukcija – nepaprasta [...] aprašyti to – neįmanoma, ypatingai dėl to, jog tokio pastato nesu matęs daugiau niekur kitur pasaulyje. Jis turi bokštus, dekoracijas ir visas tas įmantrybes, kurias suvokti gali tik žmogus-genijus“.

António da Madalena net negalėjo įtarti, jog kiti europiečiai nepaprastąjį kompleksą išvys tik po beveik 300 metų. Po to, kai XV a. tajai galutinai užkariavo khmerų imperiją, Angkoro miestą ėmė glemžtis džiunglės. Angkoras, su jame gyvenančiais budistų vienuoliais, liko atviras tik Pietryčių Azijos budistams ir induistams.

1860 m. šį kompleksą iš naujo atrado prancūzų kolonistai ir kone iš karto ėmėsi svarbios atstatymo programos. Siekta atkurti buvusio šventyklų komplekso didybę, nusilenkti to meto architektūriniams laimėjimas.

Naujasis pasaulio stebuklas?

2006 m. žymiam kino kūrėjui, pilotui, muziejininkui ir milijonieriui Bernardui Vėberiui kilo idėja surengti konkursą, kurio metu būtų išsirinkti septyni naujieji pasaulio stebuklai. Šią savo mintį jis grindė tuo, jog iš septynių tradicinių pasaulio stebuklų likęs tik vienas – Cheopso piramidė.

Galiausiai buvo pasiūlytos 177-ų statinių kandidatūros. Vėliau sąrašas dar sutrumpėjo: pretendentų liko vos 21-as. Tarp jų – ir Kambodžos pasididžiavimas – Angkoro šventyklų kompleksas. Žmonės iš viso pasaulio buvo raginami balsuoti už savo favoritus internetu, telefonu, trumposiomis žinutėmis.

UNESCO nuo šio konkurso atsiribojo. Organizacija, besirūpinanti pasaulio kultūros paveldu, oficialiame pranešime spaudai pareiškė, jog neturi nieko bendro su šia privačia iniciatyva, kuri remiasi ne istorija, paveldosauga ir kitais moksliniais tyrimais, o internetu besinaudojančių žmonių nuomone. Nepaisant to, didysis septynetas buvo išrinktas – Angkoro šventyklų kompleksas į šį naujųjų pasaulio stebuklų sąrašą, deja, nepateko.

Tačiau vien tai, jog jis buvo vienas iš pretendentų, labai suaktyvino Kambodžos turizmą. O ir šiandien jis žiniasklaidoje neretai įvardijamas kaip vienas iš pasaulio stebuklų.

Angkoro šventyklų kompleksas šiandien

Šiandien Angkoro šventyklų kompleksas, o taip pat ir visas archeologinis parkas, kuriame, be pagrindinės šventyklos, stūkso ir kur kas daugiau įdomybių (senovės khmerų miestas, kitos šventyklos, skulptūros, buvusių rūmų griuvėsiai ir kt.) – viena iš populiariausių Kambodžos lankytinų vietų. Keliautojai, norintys apžiūrėti šimtamečius statinius, gali įsigyti dienos, trijų dienų ar net savaitės turisto pasus.

Norintiems įgyti gilesnių žinių apie Khmerų imperiją, to meto architektūrines subtilybes ir simbolinę komplekso reikšmę, organizuojami specialūs turai. Beje, viešint Angkore tikrai verta sulaukti ir dienos pabaigos – besileidžiančios saulės spinduliai šventyklų kompleksui suteikia papildomą magišką prieskonį.