Europos vietos, kuriose pasijusite lyg egzotiškuose kraštuose

 

Norint egzotikos nebūtina keliauti tūkstančius kilometrų! Euopoje turime tikrai įspūdingų krypčių, kurios leis pasijusti lyg kitame pasaulio krašte. Uolėti šlaitai, juodo smėlio paplūdimiai, kontrastingi peizažai  - visa tai pasiekiama per kelias valandas. Atraskite iš naujo egzotiškjąją Europos pusę.

Pirmasis egzotiškas kampelis, kurį norime jums pristatyti, slepiasi netoli Afrikos krantų, tačiau oficialiai priklauso Europai, o tiksliau – Ispanijai. Taip, tai didžiausia Kanarų salyno sala – Tenerifė. Kontrastų kupinas kraštovaizdis ir žadą atimantys peizažai – tokia yra ši sala. Jos centre stūkso didingas Teidės ugnikalnis, o pakrantės džiugina juodojo smėlio paplūdimiais. Ir tai dar tikrai ne viskas: sala gali pasigirti kvapniais pušynais, nuostabiomis bananų plantacijomis, spalvingomis papūgėlėmis, vingiuotais kalnų keliais, dramatiškais skardžiais, vaizdingais tarpekliais. Atlanto vandenyno srovės ir nuo Sacharos dykumos pučiantys vėjai dovanoja

Tenerifei svajonių klimatą – čia visus metus vyrauja pavasariški orai. Net ir žiemos mėnesiais dienos temperatūra retai kada nukrenta žemiau 20 °C, o vasarą dažniausiai džiugina 24–25 °C šiluma. Žinoma, reikia turėti omenyje, jog kalnuose oras kiek vėsesnis. Tad jei nuspręstumėte užkilti į Teidės ugnikalnį, kurio aukštis 3718 m, nepamirškite pasiimti šiltesnio megztuko ar net striukės. Puikių paplūdimių Tenerifėje netrūksta. Vienas iš egzotiškiausių – šiaurinėje salos dalyje esantis Playa Jardin juodojo smėlio paplūdimys. Jis mėgstamas tiek vietinių gyventojų, tiek keliautojų. Tamsus smėlis, Atlanto vandenyno bangos, pakrantėje augančios aukštos palmės, sutvarkyta aplinka, galybė restoranų ir kavinukių – poilsis šiame juodojo smėlio paplūdimyje išties įsimintinas.

Pasakodami apie Tenerifės kraštovaizdį minėjome, jog salos pakrantes dengia juodasis smėlis. Visgi, jeigu savo poilsiui mieliau pasirinktumėte auksinio smėlio paplūdimį – ne bėda. Tenerifės šiaurės rytuose slepiasi dirbtinis, žmogaus rankų sukurtas, tačiau dėl to ne ką mažiau vaizdingas paplūdimys – Las Teresitas (Playa de las Teresitas). Įdomu tai, jog smėlis į šį paplūdimį buvo atvežtas iš pačios Sacharos dykumos! Jis, drauge su Atlanto vandenyno bangomis, sukuria išties užburiantį reginį.

Dar vienas puikus pasirinkimas, svajojantiems apie egzotiškas atostogas – Portugalijai priklausanti Madeiros sala. Kaip ir mūsų jau aptarta Tenerifė, Madeira slepiasi Atlanto vandenyne. Nuo Kanarų salyno ši sala nutolusi beveik 500 km atstumu į šiaurę. Madeira – vulkaninės kilmės sala, dėl šios priežasties ji pasižymi dramatišku kraštovaizdžiu. Kalnai, galybė žalumos, žydintys levandų laukai, raižyti kanjonai, Atlanto bangų daužomi skardžiai – Madeira dažnai įvardijama kaip „rojus žemėje“ ir toks apibūdinimas jai išties puikiai tinka. Beje, kalnuose gausu ir jaukių miestelių, kurie įsilieja į abejingų nepaliekantį kraštovaizdį ir suteikia jam papildomų spalvų. Ruivo kalnas – tai Madeiros vieta, kuri visada patenka į keliautojų topus. Kuo gi ji tokia ypatinga? Nuo šios viršukalnės, kurios aukštis 1861 m, atsiveria nuostabi panorama! Žinoma, jeigu tik pasiseka su oru: dažnai ant kalno viršūnės nusėda tiršti debesys paslėpdami įstabų peizažą. Tačiau net ir tokiu atveju neverta nusiminti – debesys Ruivo kalnui suteikia tam tikrą mistikos prieskonį, kuris Madeiros svečių vertinamas kaip didelis nuotykis.

Madeiros išsidėstymas lėmė tai, jog daugiausiai kritulių iškrenta salos šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje. Dėl šios priežasties, dar XVI a. čia buvo iškastos levados – drėkinimui skirti kanalai. Na, o palei juos įrengti pasivaikščiojimo takai. Išskirtinis nuotykis mėgstantiems žygius gamtoje! Debesyse paskendusios viršukalnės, vos ne po kojomis tekantys kriokliai, įvairiausi augalai, pievų gėlės, statūs šlaitai – tokie vaizdai lydi žygių dalyvius. Maršrutų, palei levadas, yra ne vienas: vieni trumpesni ir paprastesni, kiti – ilgesni ir reikalaujantys didesnio fizinio pasirengimo.

Madeiros sostinė Funšalis – labai jaukus miestas, žavintis siauromis senamiesčio gatvelėmis, skverais, kuriuose žydi daug gėlių, ir klegesiu, sklindančiu iš vietinių kavinukių ir prekybos vietų. Funšalio centre galima aptikti ir funikulierių – juo siūloma užsikelti į Montės kalną (Monte). Nuo jo atsiveria stulbinantys Madeiros vaizdai: bažnyčių bokštai, spalvingos aikštės, raudoni namelių stogai, žaliuojantys šlaitai, Atlanto vandenynas ir juo plaukiantys laivai. Beje, ant šio kalno įkurtas ir Madeiros botanikos sodas. Jis žavi preciziškai prižiūrėta aplinka ir saugomais egzotiniais augalais.

Pamačius paplūdimio nuotraukas iš Korfu, dažnas pasakytų, kad jos darytos egzotiškoje Azijoje. Viena iš didžiausių Jonijos jūros salų - Korfu arba Kerkyra, esanti prie Albanijos krantų turi įspūdingą kraštovaizdį. Korfu tik 58 km ilgio maža sala turinti daug grožio! Vakarinė salos dalis uolėta ir turinti akmenuotą krantą, dar kitaip vadinama laukinė salos dalimi, o pietinė ir šiaurės dalis pasižymi ilgais ir smėlėtais paplūdimiais, čia įsikūrę viešbučiai ir pramogos. Smaragdo spalvos jūra skaidri ir sūri, joje lengva laikytis vandens paviršiuje iš tolo. Korfu pasodinta daugiau nei trys milijonai alyvmedžių, taip pat auga citrinmedžiai ir kiparisai, tad žalumos netrūksta, o vynas ir alyvuogių aliejus yra gaminami nuo antikos laikų.

Sala yra glaudžiai susijusi su senovės graikų mitologija. Anot mitų, graikų jūrų dievas Poseidonas kadaise įsimylėjęs nimfą, vardu Kerkyra. Būdamas ūmaus būdo, Poseidonas ją pagrobė ir atgabeno į nežinomą salą, kuri vėliau buvo pavadinta Kerkyros vardu, graikai dar ir dabar salą vadina taip, o Korfu – tai itališkas salos vardas. Salos senamiestyje gausu įvairių architektūrinių paminklų, verta pasivaikščioti po jį pėsčiomis ir pamatyti, kaip įvairių užkariautojų palikimas įsilieja į bendrą miesto vaizdą - kaip tarpusavyje dera Baroko, Klasicizmo, Renesanso laikų pastatai ir jų elementai - dėl šios priežasties 2007 m. Korfu senamiestis buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.  

Kanarų salyną sudaro septynios pagrindinės salos ir keletas mažesnių salelių. Visos jos gali pasigirti pavasarišku klimatu. Tačiau tai nereiškia, jog šios salos – identiškos. Netgi atvirkščiai, kiekviena iš jų – unikali, pasižyminti savitu kraštovaizdžiui. Pavyzdžiui, Fuerteventūra, priešingai nei straipsnio pradžioje aptarta Tenerifė, gali pasigirti reljefu, kuris primena Marso paviršių. Paplūdimiai čia – fantastiško grožio: nuo akmenukais nužertų pakrančių, iki ilgų auksinio smėlio juostų. Priešingai nei Tenerifėje, auksinio smėlio paplūdimiai čia sukurti gamtos, o ne žmonių. Fuerteventūros šiaurės rytinėje pakrantėje slepiasi išskirtinis gamtos kampelis – draustinis Parque Natural de Corralejo. Būtent čia slepiasi didžiausios smėlio kopos visose Kanarų salose. Beveik 10 km besitęsiančios kopos – organinės kilmės, susiformavusios iš suirusių moliuskų kriauklių ir kitų jūros organizmų.

Draustinio paplūdimiai itin mėgstami banglenčių sporto entuziastų – Atlanto bangos čia išties puikios. Mėgstate leisti laiką laukiniuose paplūdimiuose? Jei taip, Fuerteventūros pietuose besislepiantis Playa de Cofete jums paliks įspūdį. Šį paplūdimį galima pasiekti tik einant nelygiu grįstu keliu, kuris veda iš Morro Jable uosto. Auksinio smėlio paplūdimys – daugiau nei 5 km ilgio. Virš jo – aukšti ir tamsūs skardžiai. Išskirtinė, ramybės kupina vieta, kurioje galima pajusti vienovę su gamta.

Kiek mažiau nei puspenktos valandos ir jus pasitinka tarytum kitas pasaulis: tiek laiko trunka tiesioginis skrydis iš Vilniaus į Islandijos sostinę Reikjaviką. Islandija – šalis, kurią puikiai apibūdina ugnies ir ledo opozicija. Čia galima išvysti tiek milžinišką ledyną, tiek natūraliai susiformavusius karšto vandens baseinus. Tiek juodojo smėlio paplūdimius, kuriuose pučia atšiaurūs vėjai, tiek geizerius ar ugnikalnius, iš kurių švelniai rūksta dūmai. O kur dar įmantrių formų uolienos, fjordai, kriokliai, šiaurės pašvaistė, ežerai, lygumos – tai šalis, kurios kraštovaizdžiui nėra lygių.

Vienas iš unikaliausių Islandijos paplūdimių, Deimantų paplūdimys, slepiasi pietrytinėje šalies dalyje, šalia Jokulsaurlouno ežero (Jökulsárlón). Kaip ir mūsų jau aptartas Tenerifėje esantis Playa Jardin, Deimantų paplūdimys – juodojo smėlio. Tačiau, priešingai nei Tenerifėje, čia niekas nesimėgauja saulės voniomis ir maudynėmis. Nepaisant to, Deimantų paplūdimį aplankyti tikrai verta, mat jis primena fantastinio filmo aikštelę: ant juodo smėlio guli galybė skirtingo ledo luitų, kurie žiba tarytum brangakmeniai. Štai ir aišku, kodėl šiam paplūdimiui suteiktas Deimantų paplūdimio vardas.

Kai kurios Islandijos vietos žavi savo ramybe ir mažu kiekiu žmonių. Kitos, atvirkščiai, itin populiarios – jas aplanko daug keliautojų. Viena iš tokių vietų – Žydroji lagūna. Tai smaragdinės spalvos ežeras, kurio vandens temperatūra dažniausiai svyruoja nuo 37 iki 40 °C. Vandenyje gausu mėlynai žalsvų dumblių, o taip įvairių mineralų, baltojo silicio dioksido. Įdomu tai, jog Žydroji lagūna – dirbtinis ežeras: šalia lavos laukų esanti geoterminė jėgainė nutekindavo vandenį, kuris, visiškai atsitiktinai, virto vienu iš populiariausių Islandijos kampelių.