Afrikos gentys ir jų tradicijos

 

Afrika – tokia tolima ir paslaptinga vis dar traukia daugelio keliautojo dėmesį. Laukinė gamta, safariai iš arti matant plėšrius, tik per filmus matytus gyvūnus, gamtovaizdis, kamuojamas ilgos ir nesibaigiančios sausros.  Ne ką mažiau daugelį domina ir Afrikos gentys, jų kultūra, tradicijos ir mums neįprastas gyvenimo būdas, kuris gali net šokiruoti. Sužinokite kokiomis sąlygomis  gyvena vietiniai, atsiskyrę nuo viso pasaulio, tikėdami iš lūpų į lūpas perduodamomis protėvių tiesomis.

Mursi. Ši gentis gyvena kalnų apsuptyje prie Omo upės, Etiopijoje. Įdomu tai, kad tiek vyrai, tiek moteys, norėdami, kad juos priimtų į kitą giminę turi tai įrodyti. Pavyzdžiui, „Tadžin“ ( Thagine) yra smurtinė vyrų dvikova, kurioje būsima šeimos galva turi galimybę įrodyti savo vyriškumą fiziškai nugalėdamas kitą vyrą. Taip pat, šios genties atstovai yra religingi. Jie tiki, kad danguje yra nematoma ir neapčiuopiama aukštesnė jėga, kuri pasireiškia per tokius fenomenus kaip vaivorykštė, o kartais ir paukščio pavidalu. Dėl artimo ryšio su gamta vyrai ir moterys patys sau suteikia vardus: vyrai renkasi vardą pagal mėgstamiausio galvijo odos arba kailio spalvą, o moterys pagal mėgstamo laukinio gyvūno odos raštus. Artėjant pilnametystei, mursi moterims įpjaunama apatinė lūpa, kuri laikui bėgant ištempiama. Kai susidaro pakankamai didelė kilpa tarp lūpos ir burnos, tada galima įkišti nedidelę molinę plokštelę. Kuo didesnė lūpų plokštelė, tuo didesnė moters vertė, kai ji yra vedusi.

Samburu. Šios genties atstovai save dar kitaip vadina „Lokop“. Jie gyvena šiaurinėje centrinėje Kenijos dalyje. Gentyje įprastai veikia gerontokratija, kai vyriausi tampa vadovais, kurie, kaip manoma, turi galią prakeikti ar kitaip nubausti jaunesniuosius.  Vyriausieji taip pat nusprendžia, kada įvyks vestuvės ir apipjaustymai. Įprastai apipjaustymai įvyksta tuomet, kai vaikinai ir merginos tampa pilnamečiais. Tokiu būdu jie įgyja teisę tuoktis. Subrendę vyrai ir moterys pasiskirsto pareigomis: samburu vyrai prižiūri savo galvijus ir yra atsakingi už bendrą genties saugumą. Moterys rūpinasi vaikais, renka daržoves, atneša vandenį, gamina maistą. Merginos padeda savo motinoms atlikti namų ruošos darbus.

Masajai. Tai yra viena iš daugelio Kenijos genčių. Yra žinoma, kad kitos masajų gentys gyvena šiaurės Tanzanijoje. Šios genties žmonės ypatingai išsiskiria savo spalvingais drabužiais, kurie nurodo lytį, amžių ir gyvenamą vietą. Nors laikai sparčiai keičiasi, masajai išlaikė tam tikras tradicijas, kurios ne visiems atrodo priimtinos. Pavyzdžiui, masajai geria neapdorotą skerdžiamų karvių ir ožkų kraują, kuris yra pagrindinis jų maisto šaltinis. Šiuo poelgiu jie išreiškia pagarbą. Seniau kraujas būdavo geriamas tuo atveju, kai šeimoje gimsta vaikas arba kai apipjaustomas jaunas vyras. Šiais laikais kraujas gali būti geriamas kiekvieną kartą, kai skerdžiamas pasirinktas gyvūnas. Dar visai neseniai ši gentis turėjo tradiciją karūnuoti berniuką, kuris tampa kariu, jei nužudo liūtą naudodamas ietį. Atrodo, kad ši gentis iš tiesų nieko nebijo!

Himba. Didžioji šios genties dalis gyvena šiaurinėje Namibijos dalyje. Daugelis genties atstovų yra klajokliai ir piemenys. Įprastai, kaip ir daugelis genčių, jie veisia galvijus. Vyrai šeimose atsakingi už politinius ir teisinius reikalus, o moterys atlieka fizinius darbus. Moterys garsėja tuo, kad trina savo kūną „otjize“ – sviesto riebalų ir ochros mišiniu, kuris, kaip manoma, apsaugo jų odą nuo atšiaurių klimato sąlygų. Sakoma, kad raudonasis mišinys simbolizuoja sodrią, raudoną žemės spalvą ir gyvybę simbolizuojantį kraują. Ši gentis išties religinga. Jie tiki dievu Mukuru, kuris turi galią veikti ir kalbėti per protėvius. Kiekviena šeima turi savo protėvių ugnį ir tos ugnies saugotoją, kuris įprastai kas septynias arba aštuonias dienas ateina prie šios ugnies ir šeimos vardu bendrauja su dievu Mukuru ir protėviais. Taigi, ugnis iš tiesų labai svarbi, nes reiškia protėvių apsaugą, o laikomi ir veisiami gyvuliai taip pat yra būdas palaikyti ryšius su protėviais. Įdomu ir tai, kad šukuosenos nurodo amžių ir socialinę padėtį. Jauna mergina susipynusi į dvi kasas, o ištekėjusi turi dėvėti galvos apdangalą, pagamintą iš ožkos odos. Genties vyrai nešioja vadinamąjį „ondato“, pakaušyje supinti plaukai į vieną kasą, o jaunesni vaikinai susipina į dvi kasas.

Zulu. Didžiausia gentis Pietų Afrikoje. Šioje gentyje vis dar laikomasi tradicijos derėtis dėl vestuvių su nuotaikos šeima, jos tėvų namuose. Tradicija vadinama „lobola“. Yra manoma, kad Nelsonas Mandela savo būsimosios žmonos Graka Mašel tėvams artėjančių vestuvių progra padovanojo 60 karvių. Tačiau tai ne vienintelis gražus gestas būdingas šiai genčiai. Įprastai, zulu gyventojai laikomi draugiškais ir šiltais žmonėmis. Jie tiki, kad žmogus yra pranašesnis už visas pasaulyje egzistuojančias rūšis, todėl tvirtai tiki „Ubuntu“, išvertus iš Bantu kalbos – žmonija. Įvairios apeigos, tokios kaip gimimas, pilnametystė, santuoka ar mirtis paminimos ir švenčiamos su šokiais ir vaišėmis, taip pat skerdžiant gyvūnus, kurie atiduodami kaip aukos protėviams. Tradiciniai drabužiai dėvimi tik per kultūrinius susibūrimus, Šakos (Shaka) dieną ir bet kokias kitas ypatingas progas. Zulu žmonės tiki protėvių dvasiomis bei aukštesnės būtybės egzistavimu, kurią jie vadina „Umveliqangi“, reiškiantis „tas, kuris atėjo pirmas“. Jie tiki, kad yra tam tikras ryšys tarp mirusiųjų protėvių dvasių ir „to, kuris atėjo pirmas“. Šis tarpininkavimas padeda gyvenantiems žemėje tikėti, kad juos visada stebi ir globoja aukštesnė jėga.

Karo. Viena iš genčių labiausiai žinoma dėl tapybos ant kūno. Jie kiekvieną dieną dažosi spalvota ochra, balta kreida, geltona mineraline uoliena, medžio anglimi ir miltelių pavidalo geležies rūda. Visos šios priemonės yra gamtos ištekliai. Ypač mėgstami piešiniai tokie kaip žvaigždės, linijos, įvairūs gyvūnų motyvai. Taip pat populiaru pirštų pagalvėlėmis įspausti daugybe taškelių ant kojų, liemens arba veido. Piešiniai skiriasi pagal lytį. Toks kūno žymėjimas turi reikšmingą simboliką. Pavyzdžiui, randai ant vyro krūtinės rodo, kad jis nužudė kitų genčių priešus, todėl yra gerbiamas savo bendruomenėje. Kiekviena nupiešta linija jo krūtinėje žymi nužudymą. Genties moterys laikomos ypač jausmingomis ir patraukliomis, jei įpjovimai daromi giliai į krūtinę ir į liemenį. Įdomus jauno vaikino tapimas vyru: norėdamas įrodyti, kad yra pasirengęs tapti vyru, vaikinas turi peršokti per šešias galvijų eiles nenukrisdamas. Jeigu pasiseka, berniukas yra tinkamas vedyboms ir jam bus leista viešai pasirodyti su vyresniaisiais šventose vietose.

Hamar. Pietvakarių Etiopijoje gyvenanti Hamar gentis verčiasi gyvulininkyste ir žemdirbyste. Kadaise šie žmonės dar ir medžiojo, bet kai gyvenamojoje teritorijoje beveik išnyko antilopės ir laukinės kiaulės, apleido šį amatą. Gentis nėra itin sėsli – kai aplink žemė nuskursta arba ją pasiglemžia piktžolės, gentainiai persikelia į geresnę vietovę. Norėdami vesti, vyrai privalo įrodyti savo stiprybę ir ištvermę. Į vieną eilę išrikiuojamos karvės, o jaunuolis turi prabėgti jų nugaromis. Kai jis šį triuką nesuklydęs septynis kartus iš eilės, bus laikoma, kad vaikinas visiems įrodė savo jėgą ir miklumą. Merginos prieš ištekėdamatliks os turi aukotis – jos savanoriškai plakamos grupelės vyrų, jau patyrusių įšventinimo ritualą. Manoma, kad kuo didesnį skausmą šių apeigų metu patirs mergina, tuo laimingesnis bus jos gyvenimas ateityje, tad vyrai be gailesčio plaka merginas ir liaujasi tik tada, kai šios nebegalėdamos kęsti skausmo, krenta ant žemės. Hamar valiuta – galvijai, tad jaunosios šeima jais gauna mokestį už atiduodamą dukrą.