Viešnagė Meksikoje: pasivaikščiojimas Majų civilizacijos takais

Vieni į šią šalį vyksta dėl atviruką primenančių Karibų jūros paplūdimių, kiti – dėl Ramiojo vandenyno bangų. Vieni šiame pasaulio kampelyje atranda gyvenimo spalvas ir smagius muzikos ritmus, kiti – ramybę pasakiško grožio gamtos prieglobstyje. O kur dar pikantiška tradicinė virtuvė, šiuolaikiški miestai, elegantiška kolonijinių laikų architektūra ir įspūdingas senųjų civilizacijų palikimas. Kaip jau tikriausiai supratote, ši, kontrastų kupina valstybė – Meksika. Įdomybių šioje šalyje tikrai nestinga, todėl sau patinkančių pramogų ir veiklų Meksikoje atranda kiekvienas keliautojas.

Šiame straipsnyje norime pristatyti Meksikoje besislepiantį senosios Majų civilizacijos palikimą. Ši, Centrinės Amerikos indėnų tauta, dabartinės Meksikos teritorijoje gyveno nuo apytiksliai 1500 m. pr. mūsų erą iki pat ispanų kolonizacijos, įvykusios XVI a. Majai buvo viena iš pačių pažangiausių civilizacijų visame Vakarų pusrutulyje – viešėdami Meksikoje dar ir šiandien galime išvysti tai liudijančius statinius. Siūlome su jais susipažinti.

Čičen Ica

Kaip jau minėjome įžangoje, majai buvo labai pažangi tauta. Puikiai vystomas žemės ūkis, matematiniai pasiekimai, astronominės žinios, stulbinančios šventyklos, rūmai, ornamentika – ši civilizacija tikrai turėjo kuo pasigirti. Jei jums įdomi majų kultūra, viešėdami Meksikoje nepatingėkite nuvykti į Jukatano pusiasalį: čia stūkso didingasis majų miestas – Čičen Ica.

Čičen Icos pavadinimą sudaro trys elementai: chi, kuris išvertus iš majų kalbos reiškia žiotis arba kraštą, ch’e'en – šulinį, ir itza – icus/ majų tautą. Šulinys pavadinime minimas ne be reikalo: miesto teritorijoje tyvuliuoja senotas, karstinio tipo ežeras, kurį icai laikė šventu.

Vienas iš įspūdingiausių Čičen Icos miesto statinių – X–XII a. pastatyta Kukulkano piramidė, kurios aukštis net 24 metrai. Ji turi keturias sienas, kurių kiekvienoje yra po laiptų juostą. Įdomu tai, jog iš viso piramidės sienose yra 364 pakopos, o kartu su viršūnėje esančiu paskutiniu laiptu – 365. Tiek – kiek metuose dienų. Majams ši piramidė atliko kalendoriaus vaidmenį.

Palenkė

Lakam Ha – tai vėlyvajame klasikiniame majų laikotarpyje (600–900) gyvavęs miestas. Išvertus iš majų kalbos jo pavadinimas reiškia „didelį vandenį“, mat miestas buvo apsuptas galybės šaltinių ir versmių. Ispanų kolonistai didžiojo vandens miestą pavadino Palenkės vardu. Jo griuvėsius galima aplankyti ir šiandien – reikia nuvykti į pietrytinę Meksikos dalį, Čiapaso valstiją.

Palenkės mieste būta daug įspūdingų pastatų, tačiau šiandien išlikusi tik nedidelė dalis. Vienas iš išlikusių statinių – Užrašų piramidė. Tai – laiptuota 24 m aukščio piramidė, ant kurios viršūnės pastatyta šventykla. Užrašų piramide šis šventasis majų pastatas vadintas ne be reikalo – ant jo sienų ir kolonų išraižyti dinastijų ir buvusių miesto valdovų vardai. Beje, archeologai atrado, jog po piramidės pagrindu, pačiame centre, yra erdvė, kuri skirta sarkofagui. Tad piramidė buvo ne tik šventoji vieta, tačiau ir kapas, įkūnijantis mirusio valdovo atminimą. Dėl savo svarbios kultūrinės ir istorinės reikšmės, Palenkės miestas 1987 m. buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Kalakmulas

Vėl grįžkime į Jukatano pusiasalį, mat Kampečės valstijos pietuose stūkso dar vienas įstabus majų civilizacijos palikimas – Kalakmulo miestas. 1931 m. šio miesto griuvėsius atrado botanikas Cyrus Longworth Lundell. Įdomu tai, jog mokslininkas tyrinėjo tankią džiunglių augaliją, kai staiga apstulbo – prieš jo akis išniro milžiniškos senovinės piramidės.

Kalakmulo miesto griuvėsiai garsėja kaip vieni geriausiai išlikusių. Čia stūkso net dvi piramidės (Kalakmulo pavadinimas ir reiškia „Dviejų gretimų piramidžių miestą“), 117 stelų – akmeninių stulpų ant kurių išraižyti valdovai ir jų žmonos. Kai kur išlikę sieninės tapybos fragmentai, rasta keramikos dirbinių. Turima duomenų, jog savo klestėjimo laikotarpiu – 200–700 m. – Kalakmulo mieste gyveno virš 50 tūkst. žmonių, buvo pastatyta net 6750 pastatų. Pagrindinis Kalakmulo konkurentas buvo dabartinės Gvatemalos teritorijoje gyvavęs Tikalis. Abu miestai kariavo tol, kol išsekus resursams – žlugo

Ušmalis

Jukatano pusiasalio šiaurės vakaruose stūkso dar vienas svarbus Majų civilizacijos monumentas – Ušmalio miestas. Nors jo įkūrimo istorija ir pirmieji gyvavimo metai istorikams nėra iki galo žinomi, visgi, turima žinių, jog X a. pabaigoje Ušmalį užėmė su toltekais siejamos gentys. O XIII–XVI a. buvo periodas, kai Ušmalis kovojo su mūsų jau aptartuoju Čičen Icos miestu ir Majapanu dėl įtakos Jukatano pusiasalyje.

Šiandien Ušmalio mieste išlikę pastatai, kurie pagal savo stilistiką datuojami tarp 700 ir 1000 m. Pagrindiniai statiniai yra šie: Valdovo rūmai, kurie dekoruoti skulptūromis ir mozaikomis. Žynio rūmai – 30 m aukščio piramidė, kurios viršūnėje stūkso šventykla. Taip pat išlikęs keturių pastatų kompleksas vadinamas Moterų vienuolynu, Balandinė, pastatai vadinami Nykštuko ir Vėžlių namais. Nuo 1996 m. Ušmalis saugomas UNESCO.

Tulumas

Svajojate apie atostogas, kurių metu galėtume suderinti pažintį su istorinėmis vietomis ir vietine kultūra, bei poilsį pasakiško grožio paplūdimiuose. Jei taip, viešėdami Meksikoje turėtumėte aplankyti Tulumą. Šio miesto apylinkės garsėja išskirtiniais Karibų jūros paplūdimiais, kurie įvardijami kaip vieni geriausių visoje Meksikoje. Na, o ant aukšto pakrantėje esančio skardžio stūkso ir Majų civilizacijos miesto liekanos – Tulumo miestas, kuris gyvavo XIII–XV a. Kadangi Tulumas buvo įkurtas šalia jūros, nenuostabu, jog jis buvo svarbus uostamiestis. Čia klestėjo prekyba, todėl archeologai Tulume atrado daug labai netikėtų daiktų.

Tulumo archeologinėje zonoje įdomybių nestinga, dėl šios priežasties čia kasdien apsilanko daug turistų. Bene įspūdingiausias statinys – Freskų šventykla. Taip pat – 7,5 aukščio tvirtovė. Į Tulumo archeologinę zoną rekomenduojama vykti anksti ryte – šiuo metu žmonių kur kas mažiau, todėl galima ramiai apžiūrėti Majų civilizacijos palikimą.

Koba

Kintana Roo – valstija, esanti Meksikos pietrytinėje dalyje, Jukatano pusiasalyje. Didžiąją jos dalį dengia tropinės džiunglės. Na, o jų viduryje slepiasi dar vienas majų miestas – Koba. Beje, šį miestą supa ne tik tankūs miškai, tačiau ir du ežerai: Kobos ir Makanšoko (Macanxoc).

Kobos mieste išlikę nemažai statinių. Ceremoniniai – pastatyti klasikiniu laikotarpiu, maždaug 250–900 m. Žymiausias iš jų – 42 m aukščio piramidė žinoma Nohoch Mul vardu. Ją sudaro net 120 pakopų, o piramidės viršūnėje stūkso altorius, kuriame majai aukodavo aukas dievams. Beje, turistams, viešintiems Kobos mieste, leidžiama užkopti į Nohoch Mul piramidės viršūnę – nuo jos atsiveria pasakiško grožio panorama.

Bonampakas

Prisimenate, pasakojome apie Palenkės griuvėsius, esančius pietinėje Meksikoje, Čiapaso valstijoje. Šioje valstijoje slepiasi dar vienas įdomus senasis majų miestas – Bonampakas. Išvertus iš majų kalbos jo pavadinimas reiškia „dažytas sienas“. Pavadinimas nemeluoja, mat Bonampako miestas garsėja iki šių dienų išlikusiomis spalvingomis freskomis.

Klasikiniu Majų civilizacijos periodu Bonampako miestas nebuvo itin reikšmingas. Tačiau šiandien jis tikrai išskirtinis: tokių majų tapytų freskų niekur kitur nepamatysi. Jos slepiasi šventykloje – vieninteliame miesto pastate, kuriame yra daugiau negu viena patalpa. Freskose vaizduojamos karo scenos, šokis, aukojimo ritualai, teismas. Šiandien jos kiek išblukusios, tačiau mokslininkams padeda geriau suvokti socialinę majų sąrangą.

Bonampako miestas įsikūręs gana atokioje vietovėje, todėl jame apsilanko gana nedaug turistų. Visgi, šiame mieste slypi daug majų paslapčių, tad aplankyti Bonampaką išties verta.