Vietnamo džiunglėse šimtmečiais formavosi slaptas laukinis pasaulis
Vietnamo džiunglių vaizdus pažįstame iki skausmo. Dėl istorinių motyvų bei pompastiškumo juos ypač pamėgo karinių, veiksmo bei siaubo filmų režisieriai. Šiuo pavyzdžiu pasekė ir žaidimų kūrėjai, savo personažus dažnai vaikantys kalvotomis, tropine augmenija apaugusiomis vietovėmis. Šiandien į šiuos klaidinančius miškus gali patekti kone kiekvienas turistas, tačiau įspūdingų gamtovaizdžių medžiotojai turi naują taikinį – Šondongo urvą. Šis urvas susiformavo prieš 2-5 mln. metų, jo ilgis kiek daugiau nei 8 kilometrai, o erdvės tiek, kad laisvai tilptų 40 aukštų dangoraižis.
Įspūdingą gamtos darinį 1991 m. atradęs Vietnamo gidas pasakojo, kad ilgus šimtmečius bijota prie jo artintis, nes iš vidaus sklido nemalonūs garsai. Tiesa, nors urvas oficialiai buvo užfiksuotas jau tada, tačiau išsamiai tyrinėti pradėtas tik 2009-aisiais, na, o pranešimas apie pirmąjį užsienio turistų pasivaikščiojimą jame pasirodė tik prieš keletą mėnesių. Šešių entuziastų grupė, kurią sudarė Australijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Rusijos ir JAV piliečiai urve praleido visą savaitę. Už galimybę pasižvalgyti po Edeno sodu pramintą urvą kiekvienas jų sumokėjo po daugiau nei 7,5 tūkst. litų.
Ola su upe, džiunglėmis ir egzotiškais gyvūnais
Baugūs garsai, apie kuriuos pasakoja Kuang Binh provincijoje gyvenantys žmonės, susidaro dėl sraunios, urvu tekančios upės. Juos dar labiau stiprina kriokliai, galingai krentantys į uolėtą paviršių.
Prieš keletą šimtmečių vietomis lūžo urvo stogas, tad susidarė palankios sąlygos atskiro pasaulio susiformavimui. Kojomis palietus urvo dugną, gali pasijusti tarsi kitame pasaulyje. Čia taip pat žydi spalvingi augalai, į dangų stiebiasi medžiai, o juose knibžda beždžionės, papūgos ir skraidančios lapės.
Norint kuo ilgiau išlaikyti šios vietos unikalumą, masiniai turistiniai maršrutai gali niekada ir neprasidėti. Dėl to ypatingai džiaugiasi mokslininkai, mat jau pirmojo tyrinėjimo metu rasta niekur kitur pasaulyje neužfiksuotų augalų rūšių.
Urvai rekordininkai Kentukyje ir Gruzijoje
Nors Son Doong urvas šiuo metu laikomas didžiausiu, tačiau jis turi rimtų konkurentų. Štai Kentukyje dar 1941-aisiais įkurtas Mamuto olos nacionalinis parkas. Aplinkosaugininkų prižiūrimoje, 21 hektaro teritorijoje, susiformavęs urvas, išsišakoja į galybę smulkių koridorių, kurių bendras ilgis siekia 640 km.
Iki šiol net tolimiausiose vietovėse randama šio labirinto atšakų, tačiau pagrindines atkarpas, kurias gali pamatyti ir turistai, dar prieš beveik du šimtus metų aprašė vietinis gidas. Jis taip užsidegė šio objekto tyrinėjimu, kad net po mirties nepaliko olos – kasmet keli šimtai tūkstančių atvykėlių pagerbia urvo įėjimą žyminti tyrinėtojo kapą.
Tiesa, jei Mamuto ola turi didžiausią takų tinklą, tai Gruzijoje galima rasti patį giliausią pasaulio urvą Krubera. Šį titulą jis gavo dar 2001 m., kai Ukrainos speleologai paskelbė nusileidę į 1,7 km. gylį. Iki šiol neaišku, kiek virvės prireiktų norint pasivaikščioti dugnu – šiandien pasiekti 2,2 km., tačiau kol kas tyrinėjimams galo nesimato.
