Įspūdingiausi Šiaurės Amerikos nacionaliniai parkai

Kanada, JAV ir Meksika – tai trys šalys, esančios Šiaurės Amerikos žemyne. Drauge jos sudaro net 24,709 mln. kvadratinių kilometrų plotą, tad nenuostabu, jog gamta Šiaurės Amerikoje yra be galo kontrastinga. Nuo atšiaurių viršukalnių iki sodriai žalių slėnių. Nuo ežeringų teritorijų iki įkaitusio smėlio dykumų.

Šį kartą „Kelionių akademijos“ kolektyvas jums nori papasakoti apie nepaprasto grožio Šiaurės Amerikos nacionalinius parkus, kuriuos, viešint šiame žemyne, tikrai verta aplankyti.

Didžiojo kanjono nacionalinis parkas, Arizona, JAV

Pažintį su Š. Amerikos nacionaliniais parkais siūlome pradėti nuo JAV, Arizonos valstijoje esančio Didžiojo kanjono nacionalinio parko. Kadaise parko teritorijoje gyveno indėnų gentys, o naujakuriai apie įspūdingo grožio kanjoną sužinojo tik po JAV pilietinio karo – XIX a. antrojoje pusėje. 1919 metais Didysis kanjonas ir jo teritorija įgavo nacionalinio parko statusą – tai vienas iš seniausių nacionalinių parkų JAV. 1979-asiais jis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Įmantrių formų uolienos, tarpeklių labirintai, vingiais tekanti Kolorado upė, smailios viršukalnės ir net 446 kilometrus besitęsiantis Didysis Kanjonas – viešint nacionaliniame parke gamtos didybė tiesiog svaigina. Didžioji dalis keliautojų kanjoną apžiūri nuo pietinio jo krašto – ši vietovė turistams atvira visus metus. Šiaurinis kraštas žiemos sezono metu būna nepasiekiamas.

Keliautojams Didžiojo kanjono nacionaliniame parke siūloma ne tik pasigrožėti panorama, bet ir leistis į pėsčiųjų žygius. Siauri takeliai ir žmogaus rankų nepaliestas kraštovaizdis – kelionė tikrai nepamirštama.

Banfo nacionalinis parkas, Kanada

Kanada – snieguotų viršukalnių, tankių spygliuočių miškų ir smaragdinių ežerų šalis. Būtent tokį peizažą galima išvysti viešint Alberto provincijoje esančiame Banfo nacionaliniame parke. Tai – seniausias nacionalinis parkas visoje šalyje, įkurtas 1885 metais.

6641 kvadratinių kilometrų teritorija stebina Uolinių kalnų landšaftais. Na, o tarp kalnų tyvuliuoja ežerai. Didelė jų dalis – žalsvos spalvos. Taip yra dėl to, jog į vandenį patenka priemolio dalelės, kurios ir suteikia ežerams žalsvą atspalvį. Ežerai – ledyninės kilmės, dėl šios priežasties jų kranto linijos yra raižytos. Pakrantėse augantys pušynai, tolumoje spindintys kalnai ir ramiai tyvuliuojantis vanduo sukuria nepaprastą Banfo atmosferą. Ją pagyvina ir teritorijoje knibždantys gyvūnai: grizliai, juodieji lokiai, pumos, lūšys, erniai, ūdros ir kt.

Josemičio nacionalinis parkas, Kalifornija, JAV

Vėl grįžkime į JAV, tačiau šį kartą ne į Arizoną, o į saulėtąją Kaliforniją. Šioje valstijoje slepiasi dar vienas nepaprastas gamtos kampelis – Josemičio nacionalinis parkas. Tai – vienas populiariausių parkų visoje šalyje, į kurį kasmet atvyksta daugiau nei 3,5 mln. turistų. Klausiate, kas gi juos taip traukia? Žinoma, kraštovaizdis: slėniai, miškai, sekvojų giria, kriokliai, kanjonai, krištoliniai ežerai ir laukiniai gyvūnai – atviruko vertų vaizdų Josemičio nacionaliniame parke tikrai nestinga.

Bene labiausiai keliautojų pamilta nacionalinio parko vieta – Josemičio slėnis, kuris tęsiasi beveik 12 km. Tai vieta, kurioje auga tankūs miškai, gausu krioklių. Slėnį supa granitinės uolos, iš kurių žymiausia – El Kapitano. Jos aukštis – net 900 metrų! Uola iškilusi virš miškais apaugusių Mersedo upės krantų, o dėl savo statumo yra itin mėgstama alpinistų. Josemičio slėnį populiarus ir tarp žygeivių – čia įrengtas ne vienas žygių maršrutas.

Sumidero kanjono nacionalinis parkas, Meksika

Auksinės Karibų jūros pakrantės, slėpiningi urvai, kalnai, kriokliai – Meksika yra valstybė, galinti pasigirti ne tik senuoju majų ir actekų palikimu bei kolonijiniu paveldu, tačiau ir pasakiško grožio gamta. Puikus to įrodymas – Pietrytinėje šalies dalyje, Čiapaso valstijoje esantis Sumidero kanjono nacionalinis parkas.

Tropiniai miškai, didingi slėniai, kalkakmenio kalnai bei rūkuose paskendęs kanjonas – toks yra šis nacionalinis parkas, kuris saugomo gamtos kampelio statusą įgavo ne taip ir seniai – 1980 metais. Tuometinė Meksikos valdžia nusprendė, jog būtų aplaidu neišsaugoti laukinės gamtos grožio ir gyvūnijos – teritorijoje gyvena daug nykstančių gyvūnų rūšių, tokių kaip amerikiniai krokodilai, rudieji pelikanai, skruzdėdos, baltauodegiai elniai ir kt.

Centrinis parko objektas, be jokių abejonių yra Sumidero kanjonas. Jis slepiasi Grichalvos upės slėnyje, maždaug 900 metrų aukštyje virš jūros lygio. Kanjono gylis siekia kilometrą! Upė šioje vietovėje prasigraužė pro kalkakmenio ir bazalto kalnus ir sukūrė didingą kanjoną, kurio grožis tiesiog gniaužia kvapą.

Zajono nacionalinis parkas, Juta, JAV

Zajono nacionalinis parkas – tai saugoma gamtos teritorija, esanti Jutos valstijoje, JAV. Įdomu tai, jog 593 kvadratinių kilometrų plote slepiasi net trys geografinės zonos: Kolorado plokščiakalnis, Didysis Baseinas ir Mohavės dykuma. Būtent dėl kraštovaizdžio kontrastų Zajono nacionalinis parkas itin pamėgtas keliautojų.

Pagrindinis parko objektas – Zajono kanjonas, esantis rytinėje teritorijos dalyje. Tarpeklį, kurio gylis vietomis siekia net 1,3 km, išgraužė Skaisčioji upė. Kanjono vietovės žavi vešliais vijokliais, sodriai žaliais augalais, kriokliais, smiltainio uolų bokštais.

Keliautojams, parko teritorijoje, siūlomos įvairios veiklos: nuo paprasto stovyklavimo, iki plaukiojimo upe kanojomis, važinėjimo kalnų dviračiais, žygių po kanjoną, siauruosius tarpeklius, požeminius urvus.

Jeloustouno nacionalinis parkas, Vajomingas, Montana ir Aidahas, JAV

Vajomingo, Montanos ir Aidaho valstijų teritorijose esantis Jeloustouno nacionalinis parkas – vienas iš žymiausių saugomų gamtos kampelių ne tik JAV, tačiau ir visame pasaulyje. Pirmiausia dėl to, jog tai – seniausias nacionalinis parkas, įkurtas dar 1872 metais. Tačiau „garbingas“ amžius – tikrai ne vienintelė Jeloustouno įdomybė. Unikalus gamtos kampelis pasižymi kerinčiu kraštovaizdžiu: tarpekliai, gelsvos spalvos uolienos, vinguriuojanti upė, neapsakomo grožio slėniai, karštieji baseinai, geizeriai – tikrai yra į ką paganyti akis. Manoma, jog tokį parko peizažą suformavo prieš maždaug 2 mln. metų išsiveržęs ugnikalnis.

Jeloustouno teritorijoje slepiasi ir didžiausias pasaulyje geizeris, kurio pavadinimas puikiai atspindi jo savybę – Didysis Geizeris. Jis išsiveržia maždaug kas 7–15 valandų, o pats išsiveržimas trunka apie 10 min. Karštasis fontanas pasiekia net 60 metrų aukštį! Po įspūdingo pasirodymo Didysis Geizeris kiek aprimsta ir kelias valandas jo baseinas būna visiškai tuščias... Iki kito pasirodymo.

Dar viena Jeloustouno įžymybė, pritraukianti daug smalsuolių – Didysis ryškusis šaltinis. Tai trečias pagal dydį geoterminis šaltinis pasaulyje, kurio vanduo yra prisotintas mineralais. Jie, drauge su vandenyje gyvenančiais dumbliais ir pigmentinėmis bakterijomis, nuspalvina šaltinio vandenį įvairiausiomis spalvomis.

Džaspero nacionalinis parkas, Kanada

Vėl grįžkime į Kanadą. Kiek anksčiau pristatėme vieną iš šios šalies perlų – Banfo nacionalinį parką, na, o dabar norime jus supažindinti su kitu, ne ką mažiau įdomiu saugomu gamtos kampeliu – Džaspero nacionaliniu parku. Jis įsikūręs Albertos provincijos vakaruose, kiek į šiaurę nuo Banfo. Parko kraštovaizdžiui sunku atsispirti: aštrūs uoliniai kalnai, miškai, ledynai, karštosios versmės, kriokliai, slėniai, ežerų gausa – norisi fotografuoti viską iš eilės! Parko teritorija pasižymi ir gyvūnijos gausa. Čia veisiasi kalnų ožiai, juodieji lokiai, snieginiai avinai, grizliai, šiaurės elniai, briedžiai ir kt.

Džaspero nacionalinis parkas keliautojams siūlo įvairiausias veiklas. Nuo paprasto pasivaikščiojimo po panoramines vietas iki žygių po kalnus, stovyklavimo žiemą, slidinėjimo, čiuožinėjimo pačiūžomis ant ledo ir kt. Vasaros sezonas čia ne ką mažiau įdomus: kanojos, turai valtimis, maudynės, žygiai kalnų dviračiais. Tikrai vertas dėmesio žemės kampelis, atrodantis nepakartojamai ištisus metus.

Džošua medžio nacionalinis parkas, Kalifornija, JAV

Kalifornijos vardas šiame straipsnyje jau buvo paminėtas, kai pasakojome apie šioje JAV valstijoje esantį Josemičio nacionalinį parką. Visgi, norime pristatyti ir dar vieną Kalifornijos pasididžiavimą – įžymųjį Džošua medžio nacionalinį parką (kuris dar žinomas kaip Trumpalaikių Jukų nacionalinis parkas). 3196 kvadratinių kilometrų teritorijoje driekiasi dviejų tipų dykumos. Pirmosios – parko žemutinės, itin karštos ir sausos. Antroji – Mohavių dykuma. Joje auga galybė jukų – kurių vardu ir pavadintas parkas. Medžiai, šioje dykumoje, siekia net 5-10 metrų aukštį.