Pietinė Indija: puošnios šventyklos, kanalais išraizgytos džiunglės ir pasakiški paplūdimiai

Šį kartą „Kelionių akademijos“ egzotinių kelionių ekspertai jums nori papasakoti apie pietinę Indijos dalį. Džiunglės, ilgi puraus smėlio paplūdimiai, sakralinė architektūra, gyvybingi miestai, žaliuojančios arbatų plantacijos – Indijos pietūs tikrai turi ką pasiūlyti keliautojams.

Pažintį su pietine Indijos dalimi siūlome pradėti nuo miesto, kuris neretai vadinamas Indijos Venecija. Tai – Keralos valstijoje, Arabijos jūros pakrantėje įsikūręs Alepis (Alleppey). Šį miestą ir jo apylinkes vagoja įspūdingi kanalų labirintai. Jų bendras ilgis daugiau nei 900 km! Keliautojams, norintiems pasiplaukioti šiais kanalais, siūlomos ekskursijos tradiciniais laiveliais. Jausmas – lyg atsidūrus filme ar knygoje apie nuotykių kupiną kelionę po džiungles, mat kanalus supa žaliuojantys tropiniai augalai.

Laibos kokosų palmės, į vandenį nusvirę krūmynai, tarp tankių medžių šakų pasislėpę kaimeliai, pro šalį praplaukiantys vietinių laiveliai – kaip ir Venecijoje, taip ir Alepyje gyvenimas tiesiog verda ant vandens. Karštis, ore besimaišantis šviežios žuvies ir indiškų prieskonių kvapas, kanalų vingiai, gaivinantis kokosų pienas ir sodri žaluma – Alepis savo svečiams siūlo pažinti tikrą, nesuvaidintą pietinės Indijos dalies gyvenimą.

Maisoras

Pasiplaukiojus Alepio kanalais, siūlome susipažinti su kitu labai įdomu miestu – Maisoru (Mysore). Turistų šiame Indijos kampelyje tikrai netrūksta: dauguma jų turi vieną tikslą – patobulinti savo jogos žinias. Maisoras laikomas pietinės Indijos jogos sostine – čia įsikūrusios bene geriausios šalyje jogos mokyklos. O tam tikra jogos pratimų seka netgi vadinama „Maisoro stiliumi“.

Viena iš didžiausių Maisoro miesto įžymybių – Maisoro rūmai. Didingas karališkas statinys šioje vietovėje buvo pastatytas dar XIV a., tačiau jis buvo sugriautas. Įdomu tai, jog bėgant laikui Maisore buvo pastatyti ne vieni rūmai, tačiau dėl skirtingų priežasčių jų nelikdavo. Priešpaskutinius rūmus 1897 m. pasiglemžė viską griaunanti ugnis. Po to pradėtas statyti naujas statinys, kuris Maisore stūkso iki šių dienų. Šie rūmai – itin populiari lankytina vieta. Kasmet čia apsilanko daugiau nei šeši milijonai turistų.

Hampis

Karnataka – tai viena iš keturių pietuose esančių Indijos valstijų. Vakarinė jos riba driekiasi šalia Arabijos jūros pakrantės. Na, o netoli rytinės valstijos ribos įsikūrusi keliautojų itin pamėgta lankytina vieta – Hampis (Hampi). Tai – uolingoje vietovėje, greta Tungabhadros upės (Tungabhadra) esantis šventyklų kompleksas – buvusi Vidžajanagaro imperijos sostinė.

Hampio miestas pradėtas statyti iškart po imperijos susikūrimo – XIV a. Tačiau teritorijoje jau iki tol būta kelių šventyklų. Ilgainiui sostinė tapo svarbiu religiniu ir kultūriniu centru. Šiandien Hampyje galima apžiūrėti išlikusius religinius, karinius ir visuomeninius statinius. Bene garsiausias iš jų – Virupakšos šventykla (Virupaksha). Šis VII a. pradėtas ir XIV a. pabaigtas statyti religinis statinys – dedikuotas hinduizmo dievui Šivai. Šventovė žavi savo dekoratyvumu: raižiniais, kolonomis, didingu 50 m aukščio bokštu. Ją kasmet aplanko ne tik daug turistų, tačiau ir minios Šivą norinčių pagerbti tikinčiųjų.

Architektūriniame komplekse išlikę ir daugiau šventyklų. O taip pat akvedukų ir kanalų sistema, skulptūros, dramblių laikykla. Ne veltui Hampis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Munaras

Aukštos kalvos, tyras oras, prieskonių ir arbatžolių kvapai, kuriuos atneša lengvas vėjelis, tai – Munaras (Munnar). Keralos valstijoje įsikūręs miestelis iškilęs maždaug pusantro kilometro aukštyje virš jūros lygio. Jo pavadinimas reiškia „tris upes“, mat vietovėje į vieną vagą subėga kalnų upeliai.

Šis miestelis – itin mėgstamas turistų, jis – populiari medaus mėnesio kryptis. Klausiate, kuo gi Munaras toks patrauklus? Miestelį ir jo apylinkes garsina žaliuojančios arbatų plantacijos, kurios lyg labirintai išsiraizgiusios dešimtimis kilometrų aplink miestelį. Kalvos ir nesibaigianti žaluma – tai vaizdai, kuriems nėra lygių. Beje, Munaro apylinkėse auginama ne tik arbata, tačiau taip pat ir kava, kardamonas.

Norintys įminti arbatos auginimo paslaptis, viešėdami Munare turi tokią galimybę. Miestelyje įsikūręs arbatos muziejus, kuriame eksponatai kaupiami daugiau nei šimtmetį. Muziejuje dirbantys gidai veda ekskursijas ir į pačias plantacijas – jų metu galima ne tik pasigrožėti peizažu, tačiau ir sužinoti apie augalų priežiūrą, arbatos lapelių nurinkimo subtilybes. Viešint Munare verta įsigyti ir žiupsnelį arbatžolių – tokios lauktuvės pradžiugins jūsų artimuosius, o ir patys, grįžę iš kelionės, galėsite mėgautis šiltu gėrimu, kuris mintimis nuneš į Indiją.

Varkalos paplūdimys

Jau straipsnio įžangoje užsiminėme, jog Indija gali pasigirti puikiais Arabijos jūros paplūdimiais ir vaizdingomis Bengalijos įlankos pakrantėmis. Na, o dabar norime jus supažindinti su išskirtinio grožio paplūdimiu – Varkalos paplūdimiu.

Palei Arabijos jūrą besidriekiantis paplūdimys dar vadinamas Papanasham vardu. Šis žodis reiškia „nuplauti šalin nuodėmes“. Vietiniai gyventojai tiki, jog būtent čia esantis vanduo – daro stebuklus. Išsimaudęs žmogus atsikrato visų savo nuodėmių ir gali vėl gyventi pilnavertišką gyvenimą.

Tačiau Varkalos paplūdimys taip pat garsus tuo, jog šalia pakrantės stūkso didingi skardžiai. Tokių paplūdimių Keralos valstijoje daugiau nėra. O geriausia tai, jog palei pat jūrą driekiasi ir puraus smėliuko juosta. Netoli paplūdimio įsikūrę viešbučiai, kavinukės, parduotuvės – todėl tai vieta, žavinti tiek savo peizažais, tiek infrastruktūra.

Madurajus

Pabuvoję Arabijos jūros pakrantėje, vėl persikelkime į labiau urbanizuotą teritoriją – Madurajaus miestą (Madurai). Jis įsikūręs Tamil Nadu valstijoje, greta Vaigajaus upės (Vaigai). Įdomu tai, jog šis miestas gyvenamas bent jau nuo trečio tūkstantmečio prieš mūsų erą. Jis minimas įvairiuose istoriniuose dokumentuose: tamilų literatūroje, Ptolemėjaus, Plinijaus Jaunesionojo veikaluose ir kt. XIX a. Madurajų valdė britai, būtent šios kolonizacijos metu miestas patyrė sparčią urbanizaciją. Šiandien tai svarbus Indijos religinis ir kultūrinis centras, jame išvystyta prekyba, transporto infrastruktūra, veikia universitetas, kelios kolegijos, įsikūręs regioninis oro uostas.

Madurajaus miestą garsina jo sakralinės architektūros paveldas. Vienas iš įspūdingiausių statinių – Minakši šventykla (Meenakshi). Tai – Šivos žmonai Pervatei dedikuotas kompleksas, kurį sudaro net 14 bokštų. Nors pati šventykla šioje vietovėje egzistavo tūkstantmečius, dabartinis kompleksas mena XVII a.

Įdomu tai, jog Minakši šventyklų kompleksas – tarytum atskiras miestas Madurajaus mieste. Tai teritorija, kurioje galima vaikštinėti, netgi apsipirkti ar pavalgyti. Šventyklų kompleksas žavi savo statiniais, dekoracijomis, gyvybingumu. Čia gausu dievybių, gyvūnų, sargų statulų, pagrindinės šventovės priekyje stūkso piramidžių formos struktūros, tyvuliuoja nedidelis baseinas su šventu vandeniu.