Kubos sostinė – E. Hemingvėjaus takais
Kad Kubos sostinė Havana turi šarmo, paneigti niekas negali ar bent nedrįsta. Ji tarsi magnetas traukia turistus, kurie atvyksta čia knaisiotis po jos gyvenimo istoriją, nepaliktą be ryškių ir dramatiškų pėdsakų. Bet juk Havana visada buvo tokia patraukli: po didžiųjų atradimų ji viliojo kolonistus iš Europos, tyrėjus, o nuo XX a. pirmosios pusės iki pat 1959 m. Kubos revoliucijos miestan traukė pasaulio įžymybės ir net mafijos atstovai. Vienas tokių garsenybių, kurį suviliojo salos ir jos gražuolės sostinės kerai – 1954 m. Nobelio premijos laureatas Ernestas Hemingvėjus.
“Kubos sostinės vaizdas niekuomet nenusibosta. Lyg žvelgtum į mėgstamą paveikslą ir stebėdamasis vis įsitinkintum, kad kaskart randi naują pribloškiančią smulkmeną”, – rašė vokiečių rašytoja Jeanette Erazo Heufelder, knygos “Havana Feelings: Senosios Kubos magija” autorė. Matyt ir vieną žymiausių Jungtinių Amerikos Valstijų rašytoją sudomino vis naujos smulkmenos, istorijos, sostinės dialogas su vietiniais gyventojais bei neišsenkančios miesto naujienos, kurios plito tokiu greičiu, jog kitą dieną jos jau niekam neberūpėjo. Tokios, kurios aprėpė svarbiausias žinias kaip artėjantis diktatoriaus Batistos nuvertimas iki gyvenamuosiuose kvartaluose populiarių anekdotų. Ar tai svarbu, ar ne, bet būtent detalės puošia šį miestą. Ir tai įkvėpė E. Hemingvėjų.
“Ambos Mundos” viešbutis – 501 kambarys
Havanos senamiestyje, Habana Vieja, įsikūręs penkiaaukštis viešbutis „Ambos Mundos“ net apie 7 metus buvo rašytojo namais. Kai vis dažniau E. Hemingvėjus ėmė važinėti į Kubą XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, visada apsistodavo šiame viešbutyje. Ir visada pasirinkdavo 501 kambarį. Būtent čia E. Hemingvėjus pradėjo rašyti savo žymųjį romaną „Kam skambina varpai“.
Dabar viešbutis yra atrestauruotas, tačiau E. Hemingvėjaus kambarys išliko nepaliestas. Sumokėję 2 dolerius, turistai gali pamatyti, kur ir kaip gyveno rašytojas. Sakoma, kad tie, kurie nusprendžia nakvoti „Ambos Mundos“, tikrai susapnuoja kurį nors E. Hemingvėjaus knygų personažą.
Mojito kripta ir Daquiri katedra
„My mojito in La Bodeguita, my daquirí in El Floridita“, – šie žodžiai užrašyti pačio E. Hemingvėjaus ranka viename garsiausių Havanos barų „La Bodeguita del Medio“. Jie reiškia „Mano mojito La Bodegitoje, mano dakiris – El Floriditoje“. El Floridita – kitas mėgstamiausias rašytojo baras Kubos sostinėje. „La Bodeguita del Medio“ – tai baras ir restoranas, šalia kurio nuolat pamatysite smalsių turistų, norinčių pamatyti tai, ką matydavo E. Hemingvėjus, bei paragauti pačio tikriausio mojito. Be to, čia dažnai lankėsi ir kitos žvaigždės: Čilės poetas Pablo Neruda bei politikas Salvador Allende, kolumbietis Gabriel Garcia Marquez, JAV muzikos garsenybė Nat King Cole bei kt. Visgi mėgstamiausias E. Hemingvėjaus baras Havanoje buvo „El Floridita“, esantis vos 10 min. nuo Ambos Mundos viešbučio. Čia jis turėjo savo mėgstamiausią vietą, kuriai liko visada ištikimas. Dabar čia stovi 2003 m. sukurta bronzinė rašytojo skulptūra. Taigi Hemingvėjus čia įstrigęs amžiams. Be to, nuolatiniam savo barui Havanoje rašytojas pastatė paminklą: kartu su baro savininku sukūrė legendinį daquirí kokteilį. Geras rašytojo draugas, to meto garsus Kubos žurnalistas Fernandas Kampoamoras, taikliai apubūdino Hemingvėjaus dakirio skonį: „<…> kai užsiversdavai taurę, atrodydavo, jog slidėmis švilpi nuo apsnigto ledkalnio, o šeštoji ar aštuntoji taurė įkvėpdavo jausmą, lyg slystum neprisitvirtinęs nuo ledkalnio žemyn“.
Finca Vigía: E. Hemingvėjaus namas – muziejus
Finca Vigía – tai vila, nutolusi apie 25 km nuo Havanos, kurioje E. Hemingvėjus gyveno su savo trečia žmona Martha Gellhorn bei ketvirtąja – Mary Welsh – nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigos iki 1960 m. Būtent šiame name rašytojas sukūrė turbūt žinomiausią savo kūrinį „Senis ir jūra“. Prasidėjęs naujas Kubos gyvenimas po 1959 m. revoliucijos neatnešė geresnių laikų, nei dauguma, įskaitant ir Nobelio premijo laureatą, galvojo. Nors rašytojas ir gerai sutarė su naująja šalies valdžia, tačiau kankinamas depresijos menininkas grįžo į JAV 1960 m. su viltim, kad dar grįš. Tačiau 1961 m. E. Hemingvėjus atsisveikino su gyvenimo savo noru. Po jo mirties Finca Vigía buvo paversta į muziejų, kuriame eksponuojami asmeniniai rašytojo daiktai, baldai, knygos, periodiniai leidiniai bei kanceliariniai reikmenys. Vos prieš keletą metų vila buvo atrestauruota, tačiau įėjimas į namo vidų yra griežtai ribojamas. Vieninteliai dalykai, kuriuos gali pamatyti turistai, yra šalia namo. Vienas žinomiausių objektų – El Pilar. Tai nuosava E. Hemingvėjaus jachta, iš kurios jis pagavo milžiniško dydžio marliną.
