Įstabi Tanzanija: didingi kalnai, beribės savanos ir laukinių gyvūnų kaimenės

Rytinėje žemyno dalyje, Indijos vandenyno pakrantėje esanti Tanzanija – puikus pasirinkimas. Šalyje gausu savanų, žaliuojančių pievų, miškingų teritorijų. Čia galima išvysti ne tik didįjį Afrikos penketą (dramblius, liūtus, raganosius, buivolus ir leopardus), tačiau ir galybę kitų laukinių gyvūnų. O kur dar didingi kalnai, ugnikalniai, lengvas Indijos vandenyno vėjelis, puraus smėlio paplūdimiai...

Tanzanija sužavi visus laukinės gamtos gerbėjus. „Kelionių akademijos“ egzotinių kelionių specialistai jums siūlo paskaityti apie aštuonis Tanzanijoje esančius gamtos perlus, kuriuos, viešint šioje šalyje, aplankyti išties verta.

Serengečio nacionalinis parkas

Sakoma, jog geriausi dalykai gyvenime nutinka tada, kai veiksmai nėra suplanuoti. Šis posakis puikiai apibūdina safario turą po Serengečio nacionalinį parką, kurį drąsiai galime įvardinti ne tik kaip Tanzanijos, tačiau ir kaip viso Afrikos žemyno pažibą.

Beveik 15-os tūkst. kvadratinių kilometrų teritorija pasižymi kontrastingu kraštovaizdžiu ir didele bioįvairove. Keliautojams, Serengečio parke, siūlomi turai visureigiais, kurių metu galima išvysti išties kerinčių, iš anksto tikrai nesuplanuotų vaizdų: galbūt pavyks pamatyti nuo mamos atitrūkusį gazelės jauniklį. O galbūt, priešais visureigį prarisnos visa zebrų kaimenė!

Serengečio parko teritorijoje gyvena visi didžiojo Afrikos penketo nariai, kasmet pro šią teritoriją migruoja tūkstantinės antilopių ir zebrų bandos. Dėl savo ekologinės svarbos ir bio įvairovės nacionalinis parkas įtrauktas į UNESCO saugomų vietų sąrašą.

Kilimandžaras

Tanzanijos teritorijoje stūkso dar vienas Afrikos pasididžiavimas – Kilimandžaras. Tai – vulkaninis masyvas ir aukščiausias taškas visame žemyne. Kilimandžaro aukštis – 5895 metrai. Keliautojams, viešintiems Tanzanijoje, siūlomi kelių dienų turai į kalno viršūnę.

Kelionė prasideda Kilimandžaro papėdėje, kuri stebina didžiuliais savanų plotais. Kopiant kraštovaizdis keičiasi: šlaituose auga ekvatoriniai kalnų miškai, žavios magnolijų ir eukaliptų giraitės. Beje, kinta ne tik gamta, tačiau ir klimatas – apačioje keliautojai palieka tropinį karštį ir kyla link snieguotos viršūnės.

Kopimas į Kilimandžarą – reikalaujantis jėgų. Tačiau pastangos atperka viską – gamtos grožis įsirėžia į atmintį visam gyvenimui.

Arušos nacionalinis parkas

Tanzanijos šiaurės rytinėje dalyje esantis Arušos nacionalinis parkas – dar vienas gamtos kampelis, kurį tikrai verta aplankyti. Parko centre stūkso paslaptingas Meru ugnikalnis, kuris vis dar aktyvus – paskutinį kartą Meru buvo išsiveržęs 1910-ais metais. Tai – antrasis pagal aukštį kalnas visoje šalyje. Jo aukštis – daugiau nei 4,5 km.

Pats Arušos nacionalinis parkas – nėra didelis, jis užima vos 137 kvadratinių kilometrų teritoriją. Nepaisant to, gyvūnijos pasaulis čia išties ne menkas. Buivolų kaimenės, zebrai, flamingų būriai, medžių šakose besiblusinėjantys babuinai, ilgakaklės žirafos, mažosios antilopės – tikrai yra kuo pasigrožėti. Ne veltui šis parkas dažnai įvardijamas kaip jaukiausias Tanzanijos nacionalinis parkas.

Ngorongoro ugnikalnio krateris

Maždaug 180 km atstumu į vakarus nuo Arušos nacionalinio parko plyti dar viena, visus laukinės gamtos gerbėjus žavinti vieta – Ngorongoro ugnikalnio krateris. Kadaise Ngorongoras buvo kūgio pavidalo kalnas, tačiau Žemės plutos slėgiai, per silpnąsias rifto vietas ugnikalnių virtinėje, išstūmė magmą į paviršių. Galiausiai, kai magmos židinys, dėl išsiveržimų, ištuštėjo, kūgio viršūnė susmego. Dabar iš jo likusi tik kalva, vakarinėje kraterio dalyje.

Kraterio dugnas užima maždaug 260 kvadratinių kilometrų plotą. Šioje teritorijoje gyvena beveik 30 tūkst. gyvūnų: liūtai, drambliai, raganosiai, begemotai, žirafos, hienos, tapyrai ir kt. Įdomu tai, jog didžioji dalis laukinių gyvūnų nėra migruojantys: jie visą laiką gyvena kraterio teritorijoje, kurioje žaliuoja pievos, tyvuliuoja ežeras. Ngorongoro krateris saugomas UNESCO.

Manjaros ežero nacionalinis parkas

„Gražiausias ežeras visoje Afrikoje“ – tokiais žodžiais Manjaros ežerą apibūdino žymus rašytojas Ernestas Hemingvėjus. Grožio šiam sekliam ežerui ir aplink jį esančiam nacionaliniam parkui tikrai nestinga. Įdomu tai, jog drėgnuoju periodu Manjaros ežeras dengia daugiau nei pusę parko ploto, tačiau prasidėjus sausrai, telkinio tenka gerokai paieškoti – kartais net sunku įsivaizduoti, jog tose vietose būta vandens.

Taigi, kuo šis parkas įdomus keliautojams? Žinoma, savo kontrastų kupinu kraštovaizdžiu: į pietus nuo ežero plyti savanos, šiaurinėje dalyje – drėgnieji tropiniai miškai. Nenuostabu, jog teritorijoje gyvena ir daug skirtingų gyvūnų: leopardai, liūtai, drambliai, gepardai, beždžionės ir kt. Visgi, bene labiausiai Manjaros ežero nacionalinį parką garsina didžiulė flamingų populiacija. Šie rožiniai paukščiai parko teritorijoje gyvena drėgnojo sezono metu.

Ruahos nacionalinis parkas

Serengetis – žymiausias Tanzanijos nacionalinis parkas. Tačiau jo plotas nėra didžiausias: Serengetį lenkia Ruahos nacionalinis parkas, kuris užima daugiau nei 20 tūkst. kvadratinių kilometrų teritoriją. Didžiąją dalį parko sudaro savanos ir akmenuotos kalvos, pro jį teka Ruahos upė (pagal kurią parkui ir suteiktas pavadinimas), yra ir miškingų vietovių. Parke gyvena galybė įvairiausių gyvūnų ir paukščių.

Klausiate, kodėl Ruahos parkas mažiau populiarus nei Serengetis? Ogi dėl savo lokacijos: pasiekti šį parką nėra taip paprasta. Jis – centrinėje Tanzanijos dalyje, tolokai nuo pakrantės. Tačiau keliautojai, kurie ryžtasi nuvykti į Ruahos parką, būna sužavėti: turistų čia išties nedaug, o laukinė gamta visiškai nepaliesta žmogaus rankų. Vaizdai tikrai nepaprasti.

Tarangirės nacionalinis parkas

Didžiulė dramblių populiacija ir aukšti baobabų medžiai – taip apibūdintume Tarangirės nacionalinį parką, jei reikėtų tą padaryti vienu sakiniu. Žinoma, įdomybių čia kur kas daugiau. Laukinės savanų pievos, akacijų giraitės, plyni laukai, krūmokšniai, didingas Tarangirės upės slėnis – gamtos grožis čia tikrai stulbinantis. Beje, Tarangirės nacionalinis parkas garsėja ne tik dėl didelės dramblių populiacijos – čia gausu ir migruojančių gyvūnų: antilopių gnu, gazelių, zebrų.

Tarangirės parkas itin mėgstama safarių vieta. Keliautojai, važinėdami visureigiais, gali grožėtis išties kerinčiais vaizdais. Ši vietovė itin tinkama ir paukščių stebėjimui. Tarangirėje gyvena daugiau nei 300 paukščių rūšių, tokių kaip garniai, papūgos, ereliai, sakalai, gandrai, juodakakliai audėjai, raudonsnapiai tokai ir kt.

Zanzibaro sala

Kaip jau supratote, Tanzanija tikrai sužavės laukinės gamtos gerbėjus. Visgi, po įsimintinų žygių į kalnus ar kvapą gniaužiančių safarių reikia ir pailsėti. Tam puikiai tiks Zanzibaras – Indijos vandenyne esanti sala, pusiau autonominis Tanzanijos administracinis vienetas. Kuo gi ši sala patraukli? Ji gali pasigirti pasakiško grožio balto smėlio paplūdimiais, palmių giraitėmis ir krištolo skaidrumo Indijos vandenynu. Argi ne rojus žemėje? Beje, salą supa ir koralinis rifas, todėl ji tikrai paliks įspūdį nardymo entuziastams.

Na, o jeigu nusibostų ištisas dienas drybsoti paplūdimiuose, siūlome nuvykti į Jozani mišką. Tai – natūralus gamtos rezervatas, kuriame galima išvysti įvairiausių rūšių drugelius, paukščius, reptilijas, o taip pat, raudonąsias beždžionėles – kolobus.