Peru virtuvė – bulvės su kondensuotu pienu ir keptos jūrų kiaulytės

Bulvių padaže – kondensuotas pienas su česnakais

Bulvės Peru – ne tik nacionalinės virtuvės pagrindas, bet ir kultūros simbolis: kol lietuviai švenčia Sekmines, peruviečiai iškilmingais paradais mini šios daržovės dieną. Jos metu restoranų meniu bei gatvės turguose karaliauja būtent šių šakniavaisių patiekalai.

Nors įvairiausių  bulvių rūšių čia priskaičiuojama beveik 4 tūkst., egzotiką sukuria padažai. Vienas jų -  „Ocova“, talpinantis visą skonių paletę. Įsivaizduokite čili pipirus, krekerius ir žemės riešutus viename, patiektus dar ir su kiaušiniais. O „Papas con mani“ ragauti ryžtasi ne visi – saldusis riešutų sviestas sumaišomas su česnakais, pipirais, kondensuotu pienu ir dideliu žiupsniu druskos.

  Po tokių pietų pageidaujate deserto? Peruviečiai pasiūlys  ne ko kito, o tų pačių... bulvių. Dar tiksliau, saldžiųjų batatų. Keptos ar virtos daržovės skanaujamos ne tik kaip pas mus obuoliai, bet jomis įdaromi ir pyragai.

Jūrų kiaulytės ne narveliuose, o lėkštėse ir religiniuose paveiksluose

Jei užsuktumėte į kusko katedrą ir įdėmiai pažvelgtumėte į „Paskutinės vakarienės“ paveikslą, gerokai nustebtumėte – vietoj įprasto vaizdo čia apaštalai, susibūrę aplink stalą, žvelgia į lėkštėje gulinčią keptą jūrų kiaulytę. Tačiau tai ne reprodukcijos klaida, o autoriaus duoklė dar vienai nacionalinės virtuvės puošmenai – Peru šis graužikas laikomas vienu pagrindinių švenčių skanėstu. Populiariausias patiekalas vadinamas „Cuy“ ir dažniausiai valgomas su bulvėmis arba ryžiais. Ragavę tikina, kad skonis panašus į gerai pažįstamos triušienos.

  Ne mažiau net ir visko mačiusius gurmanus stebina „Anticuchos“ – kepsneliai iš jaučio širdies. Išvaizda primenantys mūsų taip mėgstamus šašlykus, šie dažniausiai patiekiami su kukurūzais. Nors pats faktas, kad valgoma gyvūno širdis, nelabai vilioja, tačiau ši mėsa sultinga ir minkšta. O aštrų skonį suteikia čili pipirai, neatsiejami kiekvienos Peru virtuvės pagardai.

Violetiniai kukurūzai – ne tik skrandžiui, bet ir akims

Peru pamilo ir smaližiai. Nieko keisto, viešnagės metu tikriausiai nepavyktų suskaičiuoti visų pyragų ir sausainių. O didžiausiu džiaugsmu akims ir skrandžiui tamptų violetiniai kukurūzai, plačiai naudojami skanėstų gamyboje. Vienas tokių patiekalų – „Mazamorra Morada“ pudingas. Be neįprastos spalvos grūdų, į sudėtį įeina ir džiovintų vaisių asorti bei cinamonas. Tiesa, milžiniškas cukraus kiekis tinka tikrai ne visų skonio receptoriams.

Kitas ne mažiau gardus tradicinis desertas – „Suspiro Limeno“, kurio pavadinimas, sugalvotas žymaus vietos poeto ir reiškia „Limos moters atodūsį“. Ir iš tiesų – neišpasakytas saldumas verčia atsidusti: karamelės, kondensuoto pieno ir cinamono pudingas pagardintas morengais ir šlakeliu Peru vyno. 

Kokteiliai iš brendžio ir žalių kiaušinių

Užsukus į bet kurį Peru barą ir paprašius ko nors tradiciško, neabejotinai ant stalo išvysite stiklinę „Pisco“. Norint pajusti tikrąjį bespalvio, iš vynuogių pagaminto brendžio skonį, rekomenduojama gerti tik gryną. Tačiau mėgautis derėtų atsargiai – gėrimo stiprumas siekia iki 48 %, tad vos keli gurkšniai galvą gali susukti labiau nei karšta vietinė saulė.

Ieškantiems gaivesnio varianto vertėtų kliautis pakeleivių patarimais – paprastai jie pasiūlys iš šio brendžio gaminamus kokteilius. Ir nors rūšių gyva galybė, dažnu ingredientu tampa žalio kiaušinio baltymas! Pats „Pisco“ panaikina visas bakterijas, tad gurkšnoti tokį gėrimą visiškai saugu.