Ati-Atihan: Filipinus nuspalvinantis Jėzui skirtas festivalis
Todėl tikrai nesuklysime pasakydami, jog Ati-Atihan – greičiausias būdas pažinti turtingą Filipinų kultūrą.
Įspūdingi šokiai – dėl garbės ir pinigų
Garsiojo festivalio šaknys siekia dar XIII amžių, kuomet į Filipinų Panajaus salą atsikėlė migrantai iš Borneo. Taikūs vietiniai, vadinami Ati, pardavė žemės sklypą žemumose ir leido svetimšaliams jame apsigyventi, o patys grįžo atgal į kalnus.
Tiesa, neilgai trukus aukštumų gyventojus užklupo badas, tad teko pagalbos kreiptis į salos naujakurius. Migrantai suteikė būtinų produktų ir taip tarp dviejų tautų užsimezgė stipri draugystė.
Todėl kasmet Ati nusileidžia padėkoti gelbėtojams, o atvykėliai iš Borneo, išreikšdami pagarbą juodaodžiams vietiniams, festivalio metu veidus nusidažo tamsiomis spalvomis.
Kadangi ispanų kolonizatoriai didžiąją dalį filipiniečių atvertė į katalikybę, šiek tiek pasikeitė ir šventės tradicijos.
Kasmet triukšmingas festivalis pradedamas iškilmingomis mišiomis, skirtomis pagerbti kūdikėlį Jėzų.
Tiesa, vos pasibaigus tylioms pamaldoms, gatves užpildo būgnų skambesys ir šventiškai nusiteikę dalyviai. Nors toks šurmulys tęsiasi ne vieną savaitę, šventės kulminacija tampa paskutinioji diena – trečiasis sausio sekmadienis.
Jos metu vyksta įspūdingi konkursai – šokių judesiais pristatomos įvairios gentys. Čia varžomasi ne tik dėl turistų dėmesio ar garbės, bet ir stambių piniginių prizų.
Eisenoje – fakelų lydimi Jėzaus atvaizdai
Paskutiniąją ir svarbiausią Ati-Atihan dieną linksmybės prasideda anksti ryte ir baigiasi tik gerokai po vidurnakčio. Be kvapą gniaužiančių šokių svečių dėmesį pritraukia ir šventinė eisena, kurioje spalvingomis kaukėmis prisidengę dalyviai žygiuoja nešini degančiais fakelais ir Jėzaus atvaizdais.
Be kvapą gniaužiančių šokių svečių dėmesį pritraukia ir šventinė eisena, kurioje spalvingomis kaukėmis prisidengę dalyviai žygiuoja nešini degančiais fakelais ir Jėzaus atvaizdais.
Vietiniai tiki, jog taip išreiškę pagarbą sulauks šventojo malonės – jis apsaugos nuo nelaimių ir ligų.
Beje, saloje tikima, jog nedera gerti vienam, tad svaigiųjų gėrimų čia ragaujama susibūrus į nedideles grupes.
Prie kompanijų, kuriose moterys ir vyrai eilėmis sėdi vieni prieš kitus, gali prisijungti bet kuris praeivis.
Kadangi Kalibo viešbučiai užsakomi jau keletą mėnesių prieš festivalį, išsiruošę paskutinę minutę neapsigausite išsinuomavę kambarį vietinių namuose. Taip pat rekomenduojama rinktis nakvynę ne šventiniame mieste, o gretimoje Boracay saloje, kurios paplūdimiai laikomi vienais geriausių šalyje.
Kelionė vietiniu transportu iki festivalio epicentro kainuos 36 eurus dienai, o grįžę tyloje ir ramybėje pailsėsite nuo būgnų triukšmo.
Ryškiausiomis spalvomis išdažyti veidai, išskirtiniai kostiumai ir nuolat skambanti muzika – tai tik maža dalis to, kuo jus sužavės Ati-Atihan festivalis. Juk ne veltui sakoma, kad ši šventė prilygsta pačiam Rio de Žaneiro karnavalui.
