Paslaptingoji Kapadokija 5d.

Pusryčiai. Pradėsite pažintį su Centinės Anatolijos sritimi – Kapadokija,buvusia senosios hetitų imperijos širdimi, vėliau Biblijoje minima Romos provincija. Lankysite požeminį miestą *Derinkuyu,pirmą kartą paminėtą Ksenofonto, senovės graikų rašytojo ir filosofo, gyvenusio 450–354 m.pr.Kr., raštuose. Nors iki šiol tiksliai nežinoma, kada prasidėjo požeminio miesto statybos; Turkijos kultūros departamentas teigia, jog tai galėjo būti maždaug VIII–VII a.pr.Kr. Požeminis miestas galėjo turėti net 20 aukštų 85 metrų ir didesniame gylyje. Čia buvo įrengti ne tik gyvenamieji kvartalai, vienas su kitu sujungti požeminiais tuneliais, bendros virtuvės, vėdinimo ir vandens urvai, bet ir vyno daryklos bei rūsiai, arklidės, bažnyčia ir net kapavietės. Kambarius apšvietė aliejinės lempos. Manoma, jog šiame po žeme įrengtame mieste galėjo gyventi apie 20 tūkstančių žmonių. Greičiausiai gyventojai po žemėmis slėpėsi tam, kad apsisaugotų nuo vasaros karščių ar žiemos šalčių bei užpuolikų – įėjimui užtverti jie naudojo sunkius akmeninius riedulius. Paklaidžioję požeminio miesto tuneliais, kelionę tęsite į šiek tiek tolėliau esantį vulkaninės kilmės *Ihlaros („vingiuotąjį“)slėnį, tūnantį 100m gylio kanjono dugne. Kadaise čia prieglobstį surado pirmieji krikščionys, besislapstantys nuo romėnų persekiojimų. Nenuostabu, nes vieta tam tiesiog ideali: per visą slėnį besirangantis upelis – gyvybės šaltinis, sukuriantis sodrios žalumos oazę, įsispraudusią tarp plikų nebylių uolų, kuriose iškalti gyvenamieji būstai. 14 kilometrų ilgio slėnyje galima rasti virš šimto bažnyčių su išlikusiomis navomis, kolonomis bei spalvotomis freskomis. Pasivaikščiosite Ihlaros slėniu (apie 3km) apžiūrėdami geriausiai išlikusias, gausiai ištapytas freskomis Kokar, Purenli Seki ir Agocalti bažnyčias. Vėliau keliausite apžiūrėti uolose esančio *Selime vienuolyno, įkurto VIIIa. Tai didžiausias Kapadokijoje vienuolyno kompleksas su katedros dydžio bažnyčia, talpinęs apie 5000 vienuolių, menantis pačius įvairiausius periodus: Hetitų, Asirų, Persų, Romėniškąjį, Bizantiškąjį, Seldžiukų ir Osmanų. Daugelyje unikalių patalpų išliko senojo interjero detalės, tokios kaip kolonos ir arkos, kai kur išlikę ir X-XIa. freskų fragmentai. Pasivaikščiosite po Balandžių slėnį, taip pavadintą dėl gausybės uolose išskaptuotų karvelidžių. Balandžių slėnio panorama. Vakare grįžimas į viešbutį. Grupės pageidavimu vakare – vietinių vynų *degustacija. Nakvynė viešbutyje.

Pageidaujantiems (už papildomą mokestį) anksti ryte (~04:30-05:30 ryto)**skrydis oro balionu. Jūsų lauks nepaprasta kelionė paukščių takais, skriejant po kojomis atsivers nuostabūs Kapadokijos gamtovaizdžiai, beribis rytinės saulės apšviestas horizontas.

Arba pageidaujantiems (už papildomą mokestį) siūlome **oro balionų stebėjimą. Pasinerkite į magiją, kai Kapadokijos dangų užpildo spalvingi oro balionai. Stebėkite jų skrydį. Kylant saulei grožėkitės įspūdingais slėnių panoraminiais vaizdais. Mėgausitės matydami, kaip jie plaukia vienas šalia kito.

Pusryčiai. Tęsite pažintį su paslaptingąja Kapadokija. Keliausite į Gioreme *muziejų po atviru dangumi (UNESCO kultūros paveldas). Tai netaisyklingų uolų amfiteatras su tamsiomis durų ir langų angomis, vedančiomis į paslaptingą bažnytėlių, vienuolių valgyklų, virtuvių ir sandėlių vidų. Krikščionys statytojai atkūrė įprastų bažnyčių vidaus architektūrą: iš kalaus akmens išskaptavo kupolus, apsides, skliautus, kolonas, arkas ir netgi stalus bei suolus. Bažnyčių interjerus puošia galybė bizantinio meno: vienur tai paprasti rusvi geometriniai raštai, nupiešti tiesiai ant uolos; kitur – spalvotos Naujojo testamento scenos ir šventųjų paveikslai, nutapyti ant tinko. Apžiūrėsite Elmali bažnyčią, kurioje dalis ištapyto tinko nubyrėjo ir pasirodė paprasti vienspalviai senesnių laikų piešiniai. Yilanli bažnyčia, garsi ant arklio sėdinčio Šv.Jurgio, ietimi nusmeigiančio slibiną, freska. Karanlik bažnyčia, kurioje freskos dar nenusitrynusios ir nenublukusios, nes į vidų patenka mažai saulės šviesos. Iš Gioreme keliausite Raudonuoju ir Rožių slėniais. Galinga erozija graužė ir gludino vulkanines uolienas, sukurdama fantastišką pasaulį: į dangų stiebiasi laiptuotų zikuratų, bokštelių, smailių, minaretų ir kūgių formos uolos; vienos susiglaudusios lyg akmeninė kariauna, kitos glotnios ir ringuotos, primenančios vėjo supustytas pusnis ar smėlio pilis. Slėniai nusidažę subtiliomis pastelinėmis spalvomis: kremine, rožine, oranžine, raudona, melsva, pilka. Cavusine apžiūrėsite virš kaimo ant uolos iškylančios Bizantiškosios Šv.Jono Krikštytojo *bažnyčios griuvėsius. Kelionę tęsite Zelve slėniu, aplankysite akmeninį Zelve kaimą – *muziejų, kuriame taikiai sugyveno ir musulmonai, ir krikščionys. Keliausite Pasabag (vienuolių)slėniu, kur tarp vynuogynų iškyla įvairiausių formų vulkaniniai dariniai – „Fėjų kaminai“. Mėnulio reljefą primenančiame Dervent slėnyje gėrėsitės gamtos sukurtu zoologijos sodu. Grįždami į viešbutį nuo Gioreme kalvos grožėsitės nuostabiu saulėlydžiu. Vakare grupės pageidavimu – *šokančių dervišų pasirodymas. Nakvynė viešbutyje.