Islandijos gamtos stebuklai

Tikriausiai nieko nestebina tai, jog daugelis žmonių į klausimą „Kokią šalį norėtum aplankyti?“ svajingu balsu atsako: „Islandiją...“. Tai šalis, kuris pribloškia pasakiško grožio gamta, kuri yra be galo kontrastinga. Šniokščiantys kriokliai, geizeriai bei „pasaulio krašto“ tyla žavi visus, kurie atklysta į šį žemės kampelį. Jei ir jūs svajojate aplankyti Islandiją, siūlome paskaityti apie įspūdingiausius šioje šalyje esančius gamtos stebuklus. 

Šiaurės pašvaistė

Šiaurės pašvaistė Islandijoje pasirodo beveik kiekvieną žiemos naktį, jei tik dangus giedras! Kartais ji būna blanki, tačiau tais kartais, kai pasiseka, pašvaistė tiesiog gniaužia kvapą. Žalia, rausva, elektrinė, geltona spalvos juda danguje, maišosi tarpusavyje, plaukia dangumi iš vieno krašto į kitą. Nepažadame, kad savo kelionės į Islandiją metu pamatysite šį stulbinantį reiškinį, tačiau jei jums pavyks – esate tikras laimės kūdikis!

Žydroji lagūna

Žydroji lagūna – dangaus žydrumo ežeras, kurio vanduo turtingas druskomis, mėlynai-žaliais dumbliais, baltuoju silicio dioksidu ir kitais mineralais, kurie itin naudingi odai. Ežeras – dirbtinis, o jo atsiradimo istorija labai įdomi: šalia lavos laukų esanti geoterminė jėgainė nutekindavo vandenį, kuris visiškai atsitiktinai pavirto į labiausiai lankomą Islandijoje SPA centrą. Šis geoterminis vanduo, tikra gamtos dovana žmonijai. Jo temperatūra siekia 37-39°C , todėl maudytis čia galima bet kuriuo metų laiku. Virš ežero dažniausiai tvyro rūkas, kuris sukuria žodžiais sunkiai nusakomą atmosferą. Tad jei planuojate kelionę į Islandiją, nepamirškite apie galimybė išsimaudyti Žydrojoje lagūnoje.

Gulfoso krioklys

Viena labiausiai turistus pritraukiančių vietų Islandijoje – Gulfoso krioklys. Lietuviškai šio krioklio pavadinimas skambėtų kaip „Auksinis krioklys“. Vanduo jame krenta 32 metrus viena plačia juosta į siaurą kanjoną dviem pakopomis. Purslai vis kyla į viršų, todėl saulėtą dieną krioklį juosia vaivorykštės. Krioklio šniokštimas toks garsus, kad girdimas ir aplinkinėse teritorijose. Šis Islandijos ikona jau tapęs krioklys – žmogaus rankos nepaliestos gamtos simbolis. Kerintis vaizdas.

Kraflos ugnikalnis

Krafla – ugnikalnis, kuris ypatingai vilioja žygeivius. Nuo šio vulkano viršūnės atsiveria įspūdinga apylinkių panorama, kuri tikrai verta žygio pastangų. Šis ugnikalnis – aktyvus, jo aukštis siekia 650 metrus. Krafloje yra du, bene garsiausi, krateriai visoje Islandijoje: Viti ir Askja. Islandiškai „Viti“ reiškia pragarą, o jo viduje tyvuliuoja įspūdingo grožio žalias ežeras. Neapsakomo grožio gamtos kūrinys.

Seljalandsfoso krioklys

Seljalandsfoso krioklys – nuostabus gamtos kūrinys bei vienas įspūdingiausių krioklių visoje Islandijoje. Pietinėje Islandijos dalyje esančio krioklio aukštis apie 60 metrų. Jo gigantiški purslai blaškosi ir šniokščia, sudarydami kontrastą su aplink esančiomis ramiomis lygumos bei tolumoje matomais kalnų siluetais. Netoliese Seljalandsfoso įkurtas kempingas, todėl apsistojus jame galima romantiškai stebėti, kaip kartu su krioklio purslais leidžiasi saulė. Neapsakomo grožio vieta, kurios žodžiais bei nuotraukomis nupasakoti neįmanoma – reikia pamatyti savo akimis.

Didysis geizeris

Islandijos pietvakariuose esantis Didysis geizeris – bene labiausiai turistų lankoma Islandijos vieta. Įdomu tai, jog šio, 10 000 metų senumo, geizerio pavadinimas islandiškai skamba Geysir, o nuo jo ir kilo bendrinis pavadinimas visoms karštosioms versmėms. Šiandien Didysis geizeris kiek nurimęs, išsiveržia tik retkarčiais, tačiau seniau vandens ir garų fontaną jis paleisdavo kelis kartus per dieną, o jo aukštis siekdavo net apie 60-70 metrų. Tai tikras gamtos stebuklas, kurio išsiveržimai be galo įspūdingi!

Heklos ugnikalnis

Islandijos pietuose esantis Heklos ugnikalnis – vienas aktyviausių visoje Islandijoje. Jo aukštis – 1491 metrai virš jūros lygio, o nuo 874-ųjų metų Hekla išsiveržė daugiau nei dvidešimt kartų. Ne veltui viduramžiais vietiniai gyventojai šį ugnikalnį vadino „Vartais į Pragarą“. Heklos viršukalnė priklauso 40 km besitęsiančiai ugnikalnių virtinei, tačiau aktyviausia šio ruožo dalis priklauso būtent Heklai.

Myvatno ežeras

Šiaurinė Islandijos dalis – žemės drebėjimų ir ugnikalnių kraštas. Joje esantis Myvatno ir susiformavo išsiveržus ugnikalniui, daugiau nei prieš 2300 metų. Ežero pakrante puošia iš lavos susidariusios „skulptūros“, kuriančios šiek tiek mistišką Myvatno įspūdį. Myvatno ežeras – tikras rojus paukščių stebėtojams, geologams, žvejams, fotografams ir visiems, kurie nori pamatyti unikalių ir neįprastų vaizdų. Antys, žuvėdros bei raudonsnapiai atlantiniai mormonai šioje teritorijoje suka ratus ir puikiai atspindi laisvės pojūtį gamtoje.

Glymuro krioklys

Vakarinėje Islandijos dalyje esantis Glymuro krioklys ilgą laiką turėjo aukščiausio krioklio visoje šalyje titulą. Tačiau po 2011 metais atliktų pakartotinų matavimų, jam beliko tenkintis antrąją vieta. Krioklio aukštis siekia 196 metrus, o vanduo krenta į kalnų tarpeklį. Kraštovaizdis šioje Islandijos vietoje tiesiog tobulas: daug žalumos bei uolų, žemyn krentantis vanduo bei aplink skraidantys jūriniai paukščiai kuria visišką idilę. Šis krioklys yra fjordo pabaigoje, todėl tolumoje matyti jūra.

Asbyrgi kanjonas

Asbyrgi kanjonas – tikrų tikriausias gamtos stebuklas. Šiaurinėje Islandijos dalyje esantis 3,5 kilometrų kanjonas apsuptas maždaug 100 metrų sienų. Jis susidarė maždaug prieš 8-10 tūkstančių metų dėl didžiulių potvynio bangų atsirandančių iš Vatnajokulio ledyno. Viduryje Asbyrgi kanjono iškilusi vieniša stati uola, kuri vietinių vadinama „sala“. Šis kanjonas – magiška vieta, kuri, pasak skandinavų mitologijos, buvo sukurta, kai dievas Odinas jojo savo aštuonkoju žirgu. Žirgas viena iš savo kojų išmušė kraterį, kuris dabar ir yra Asbyrgi kanjonas.

Vatnajokudulio ledynas

Didžiausias ledynas visoje Europoje – Vatnajokudlis – užimta netgi 8400 kvadratinių kilometrų plotą. Jo ledas driekiasi per kalnus ir sudaro plačią, maždaug 800 metrų lygumą, kuri netinkama jokiai gyvybei. Tačiau pats ledynas tarsi gyvas: jis tai plečiasi, tai traukiasi. Kai kur šio ledyno ledas yra netgi kilometro storio. Viena iš įspūdingiausių Islandijoje siūlomų ekskursijų – pasiplaukiojimas valtimis vulkaninės kilmės ežere aplink ledkalnius. Nepakartojama ramybės ir ledo kuriama atmosfera jus tikrai sužavės.

Strokuro geizeris

Islandijos miškų apsuptyje esančiame slėnyje, kuriame girdisi tolimas, po žeme kunkuliuojančių geizerių, dundesys, yra dar vienas, itin turistų mėgstamas gamtos stebuklas – Strokuro geizeris. Jo išsiveržiami trunka septynias-aštuonias minutes, tada nuslūgsta. O po kelių minučių vėl išsiveržia su dar didesne jėga į 20 metrų aukštį, kartais net dar aukščiau. Labai įspūdingas reginys, kurį būtina pamatyti lankantis Islandijoje.

Detifoso krioklys

Šiaurės Islandijoje, Vatnajokudlio nacionaliniame parke, yra dar vienas įspūdingas krioklys – Detifoso krioklys. Jis – Jokulsau kalnų upėje, kuri išteka iš ledyno ir surenka vandenį šiaurės Islandijoje. Detifoso krioklys yra 100 metrų pločio, o jo vanduo krenta maždaug 45 metrus žemyn į Jokulsaugliuvro kanjoną. Tai didžiausias, pagal vandens kiekį, krioklys visoje šalyje. Rytiniame Detifoso krante yra informacinis stendas, o taip pat takas, iš kurios atsiveria įspūdingiausia panorama į krioklį. Šis takas itin mėgstamas turistų.

Latrabjarg uola

Latrabjarg uola, dar kitaip vadinama paukščių uola, – tai net 14 km besitęsiantis uolinių skardžių ruožas, kurio aukštis svyruoja nuo 200 iki 440 metrų. Įdomu tai, jog šiose uolose šiltuoju metų laiku apsigyvena milijonai paukščių, nes tai itin svarbi vieta jų išlikimui. Šis uolų ruožas sulaukia galybės turistų ir yra labiausiai lankomas objektas Islandijos Vakarų fjorduose. Čia pamatysite ne tik pasakiškus skardžius, kurių apačią skalauja jūra, tačiau taip pat apžiūrėsite įdomiausius paukščius, kurie yra pripratę prie turistų gausos, todėl leidžiasi fotografuojami, o kartais netgi paglostomi!

Ejafjadlajokudulio ugnikalnis

Islandijoje esantį Ejafjadlajokudlio ugnikalnį iki 2010-ųjų metų žinojo ne tiek ir daug žmonių. Tada jis nusprendė apie save priminti ir išsiveržęs „ant žemės nuleido“ dešimtis tūkstančių lėktuvų. Į atmosferą buvo paskleista didelis vulkaninių pelenų debesis, dėl kurio buvo uždaryta Europos oro erdvė, nutraukti lėktuvų skrydžiai. Manoma, kad šio ugnikalnio išsiveržimai gali iššaukti ir gretimo, daug galingesnio, Katlos ugnikalnio, išsiveržimus. Visgi, niekas nenuginčys, jog šis gamtos kūrinys nors ir pavojingas, tačiau be galo gražus.