Etiopija - seniausia Afrikos žemyno civilizacija, gentys ir gamta (su grupe ir vadovu iš Lietuvos)

Apžiūrėsite Šv. Jurgio katedrą, seniausią bažnyčią Adis Abeboje, Nacionalinį muziejų, kuriame surinkta skirtingas kultūras, istoriją, tradicijas, religijas ir įvairiausių genčių gyvenimo būdą atspindinti kolekcija, susipažinsite su šalies istorija nuo žymiosios Liusės fosilijos (3,2 mln. m. amžiaus) iki šiuolaikinės Etiopijos. Aplankysite Merkato turgų – didžiausią turgų ne tik Adis Abeboje, bet ir visoje Afrikoje. Jame pilna visko: nuo naujausių vietinių garso įrašų, tradicinių kryželių, drabužių ar pagal užsakymą pagamintų sidabro ir aukso papuošalų iki įvairiausių daržovių ir gausybės prieskonių. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje Adis Abeboje..

Lalibela garsi XIII a. raudonose vulkaninės kilmės uolose iškaltomis monolitinėmis bažnyčiomis. Painus ir gluminantis tunelių labirintas, siauri koridoriai su požeminėmis perėjomis, grotomis ir galerijomis jungia visas bažnyčias į vieną visumą. Bažnyčia Bete Medhame Alem laikoma didžiausia monolitine bažnyčia pasaulyje.  Bene įspūdingiausia – Šv. Jurgio bažnyčia (Bete Giyorgis) – kryžiaus formos, išskaptuota uoloje naudojant tik kirstukus ir plaktukus. Unikalus, įspūdingas ir didingas Lalibelos kompleksas vadinamas aštuntuoju pasaulio stebuklu, o 1978 m. vienuolika monolitinių uolose iškaltų bažnyčių buvo įtrauktos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.  Lalibelos monolitinėmis bažnyčiomis galėsite grožėtis visą dieną. Nakvynė ir vakarienė lodžijoje Lalibeloje.

Iš 38 ežero salų 20-yje stūkso vienuolynai ir bažnyčios. Garsiausia jų – Ura Zidane Mihiret vienuolyno bažnyčia su unikalia XVI–XVIII a. ikonų kolekcija. Ekskursija laivu po ežerą ir apsilankymas Ura Zidane Mihiret vienuolyno bažnyčios saloje. Po pietų Bahir Dare vyksite prie maždaug 30 km nuo miesto centro esančių Mėlynojo Nilo krioklių, vietinių vadinamų Tis Abay (liet. „rūkstantis vanduo“). Vanduo krenta iš 45 m aukščio keturiomis srovėmis ir lietingojo sezono (liepa–spalis) metu atrodo labai įspūdingai. Nilo plotis virš krioklio – apie 400 m, apačioje jis daug siauresnis. Nors tai ne Viktorijos krioklys, vis dėlto jį pamatyti būtina. Pirmasis europietis, aprašęs šį krioklį, buvo portugalų kunigas Joćo Bermudesas (1565 m.). Grįždami aplankysite centrinį Bahir Daro turgų (jei bus turgaus diena), kuris yra laikomas vienu įdomiausių šalyje, o čia siūlomos iškylų pintinės iš ožiukų odos yra puikus suvenyras turistams. Vakare vyksite ant Bezwit kalvos, nuo kurios galėsite grožėtis nuostabiu saulėlydžiu virš Tanos ežero.Vakarienė ir nakvynė viešbutyje Bahir Dare.

=

Kelias į santuoką vyrams taip pat nėra lengvas. Tradiciškai vyras gali vesti tik tada, kai laimi kovą lazdomis (vadinamą donga). Jos metu varžovai, baltai išsidažę kreida, kaunasi 2 m ilgio lazdomis. Ankstesniais laikais mirti šiose kovose buvo įprastas dalykas, tačiau šiandien vienas iš kovotojų paprastai pasiduoda. Išrinktų merginų grupė išneša nugalėtoją ir nusprendžia, kuri iš jų vėliau už jo ištekės. 
Toliau keliausite į Turmį ir lankysite į vieną įdomiausių ir didžiausių Etiopijos genties hamerių gyvenvietę. Geriausiai žinomos genties populiacija siekia 35 tūkstančius. Ši gentis taiki, bet jos žmonės nešiojasi ginklus, kad apsigintų nuo dažnų laukinių gyvūnų ir kaimyninių genčių antpuolių. 
Iš prigimties, kaip ir dauguma kitų pietų Omo genčių, hameriai yra klajokliai ir ypač didžiuojasi savo galvijų bandomis, tačiau iš tiesų šiuo metu genties gyvenime kur kas svarbesnį vaidmenį atlieka žemdirbystė. Jie augina kukurūzus ir sorgus – daugiau, be akacijų ir alavijų, tose sausose žemėse niekas neauga. Vyrai prižiūri gyvulius (tai jų pagrindinis darbas) – karves, ožkas ir avis, kurios sausuoju sezonu iškeliauja ganytis į Omo upės slėnį. Moterys beveik visą laiką gyvena vienos. Vyrai iš ganyklų į kaimą sugrįžta turėdami tik vieną tikslą – pratęsti giminę, o po to vėl išeina. Hamerių genties žmonės atletiški, jų kūno sudėjimas ne tik tvirtas, bet ir grakštus. Jie yra dailių ir išraiškingų veido bruožų, garsėja kaip dideli puošeivos – jų genties su niekuo nesupainiosi. Moterų plaukai supinti į daugybę mažų pečius siekiančių kasyčių, suteptų molio, pelenų ir sviesto mišiniu. Kaklai padabinti gausybės kriauklių ir karoliukų vėriniais, rankos išpuoštos tuzinu ar daugiau varinių tvirtai aplink rankas prigludusių apyrankių, kojos taip pat papuoštos aliuminio apyrankėmis. Ant kūnų matyti tankūs randai, atsiradę save pjaustant ir žaizdas gydant pelenais bei anglimi. Jos vaikšto nuogomis krūtimis, segėdamos tik „kvapius“ odinius sijonus, ant kurių prikabinta daugybė metalinių skambaliukų. Juosmenis taip pat puošia spalvotų karoliukų vėriniai. Vyrai galvas puošia įvairiaspalviais karoliukų vėriniais, ant rankų ir kojų nešioja žalvario papuošalus. Iš molio ir plaukų suformuoti kuodai ant kai kurių vyrų galvų rodo, kad pastaraisiais metais jie nužudė pavojingą gyvūną. Hameriai mėgsta fotografuotis, bet yra daug mažiau įkyrūs negu mursiai. 

Jeigu pasiseks (t. y. jeigu vyks ši ceremonija, o ji dažniausiai vyksta tik porą kartų per metus), pamatysite svarbiausią hamerių bendruomenės įvykį – jaunuolių įšventinimo į vyrus ceremoniją: trijų dienų trukmės apeigų kulminaciją, vadinamą „šokinėjimu per jaučius“. Kai berniukas subręsta ir jo šeima sukaupia pakankamai galvijų, kad galėtų susimokėti už nuotaką, ateina laikas įšventinimo į vyrus ceremonijai. Tai didelė šventė, į kurią susirenka giminės ir draugai. Diena prasideda moterų svaiginimusi. Taip jos ruošiasi ritualui, kai bus mušamos lazdomis. Plakimas yra visiškai savanoriškas. Įsipareigojusios savo sūnums motinos ir seserys yra plakamos, kad įrodytų drąsą, atsidavimą ir berniuko palaikymą per šį išbandymą. Moterys retai kada šaukia, priešingai, erzina vyrus smogti stipriau. Ritualas baigiasi stipriu kraujavimu, giliomis žaizdomis ir garbės randais. Po pietų į eilę sustatomi jaučiai (šiomis dienomis įprastai sustatomi 6–8 jaučiai, tačiau anksčiau galėjo būti ir iki 30-ies). Visiškai nuogas įšventinamasis  keista ir netvarkinga afrikietiška šukuosena, turi užšokti ant pirmojo jaučio nugaros ir, šokinėdamas nuo vieno jaučio ant kito, pasiekti eilės galą. Tada jis turi apsisukti ir pakartoti pasirodymą į kitą pusę. Tai jis turi padaryti tris ar keturis kartus, kol įrodys savo vertę susirinkusiesiems. Po sėkmingos ceremonijos vyras jau gali vesti (nebūtinai iš karto, kai kurie berniukai atlieka ceremoniją būdami vos 10 metų). Tačiau jei jam nepavyksta peršokti visų jaučių, bandyti dar kartą jis gali tik po metų. Už papildomą mokestį (apie 250–300 birų), jei bus galimybė, galima užsakyti genties Evangadi šokius. Jei tuo metu vyktų ceremonija „šokinėjimas per jaučius“ (už papildomą mokestį), galima joje dalyvauti. Vakarienė ir nakvynė lodžijoje Turmyje. Atstumas  – apie 200 km;