Tolimoji Japonija (su vadovu iš Lietuvos)

Šiandien Tokijas – tarsi atskiras pasaulis jau ir taip greitai judančioje visatoje – verslo ir prekybos centrai, daugybė muziejų, meno galerijų, senų universitetų, šiuolaikiškų restoranų bei kavinių pulsuoja nepailstančiu miesto ritmu. Ir vis dėlto, nors Japonijos sostinė garsėja kaip prekybos ir finansų centras, kiekvieną atvykėlį milžiniškas miestas maloniai nustebins įspūdingo grožio šventyklų ir patrauklių žaliųjų erdvių – preciziškai išpuoselėtų parkų bei japoniškų sodų – gausa.  Tad būtent tokią – neįprastų kontrastų kupiną Japoniją šioje kelionėje mes ir sieksime pažinti.   

Rytiniame sode (Higashi gyoen) susitelkę daugiausia administracinių pastatų, archyvas, muziejus bei koncertų salė (Tokagakudo). Aštuonkampio formos pastatas, kurio visos sienos dekoruotos skirtingomis japoniškomis mozaikomis, savo išskirtine forma ir spalvingumu traukia kiekvieno praeinančiojo akį.

Įdomu, kad vaikščiodami po šiuos idealiai išpuoselėtus sodus, gėrėdamiesi japoniškųjų sakurų žiedais, nepastebėsime nė vieno juos tvarkančio žmogaus – net gali pasirodyti, kad žaliosios erdvės visada tokios pat puikios – tarsi idealiai nutapytame paveiksle. Pažintį pradėję nuo imperatoriškų vietų, ją tęsime keliaudami apžiūrėti Meidži šventyklos (Meiji jingu) – dvasinio šintoistų centro, apsupto 365 skirtingų medžių rūšių sodo. 1920 m. pastatyta, per Antrąjį pasaulinį karą sudeginta ir 1958 m. atstatyta šventykla – tipiškas unikalios sakralinės Japonų architektūros simbolis, skirtas imperatoriui Meidži ir jo žmonai – imperatoriškajai šeimai, kovojusiai už demokratiškesnę bei pasaulietiškesnę Japoniją.

Būtinai praeisime ir Tokijo „Eliziejaus laukais“ vadinama garsiąja prekybine Ginzos gatve. Kiekvieną savaitgalį tam tikromis valandomis gatvė uždaroma automobilių eismui ir tampa tikru pėsčiųjų rojumi – žmonės gali laisvai vaikščioti ir gėrėtis gražiausiomis pasaulio parduotuvių vitrinomis, restoranais, naktiniais klubais ar mažomis, savo paprastumu traukiančiomis kavinukėmis bei boutique tipo parduotuvėlėmis.

Atėjus pietų metui, aplankysime didžiausią pasaulyje žuvies turgų Tsukidži (Tsukiji shijō). Judri atmosfera, kurią kelia aplink zujantys motoroleriai, krovininiai automobiliai, nepailstantys prekeiviai ir geriausios prekės ieškantys pirkėjai leis įsijausti į tikrą japonišką gyvenimo ritmą. 

Toliau mūsų lauks pažintis su seniausia ir įspūdingiausia Tokijo šventykla Asakusa Kanon (Kinryū-zan Sensō-ji). Legenda pasakoja, kad 628 m. du broliai iš Sumidos upės ištraukė auksinę gailestingumo deivės Kannon statulėlę, tačiau kad ir kiek kartų mėgino ją gražinti į plačiuosius vandenis, skulptūra vis grįždavo pas juos.

Įeidami į šventyklos teritoriją, pirmiausia žengsime per įspūdinguosius Kaminarimono (Kaminarimon) – „Griaustinio vartus“, bei pereisime 200 m ilgio prekybinę gatvelę, kurioje galėsime ne tik pasigrožėti, bet ir įsigyti japoniškų suvenyrų, vėduoklių ar paragauti vietinių skanėstų.  Apžiūrėję šventyklą, grįšime į viešbutį. Vakare – laisvas laikas pagal Jūsų poreikius. Nakvynė viešbutyje.

Mažo Niko kaimelio istorija prasidėjo dar aštuntajame amžiuje, kai budistų vienuolis čia pastatė nedidelę šventyklėlę. Vis dėlto vieta išgarsėjo kur kas vėliau – pastačius šventyklų kompleksą ir mauzoliejų Tokugavai Iejasu (Tokugawa Ieyasu) – Tošogu šventyklą (Nikkō Tōshō-gū).

Šiogūnato, valdžiusio Japoniją daugiau nei 250 metų, įkūrėjui dedikuotas pastatų kompleksas, išsidėstęs nuostabiame miške, laikomas vienu įspūdingiausių dekoro pavyzdžių visoje Japonijoje. Niekur kitur šalyje nenaudoti medžio drožinių ir puošybos elementai, neatskiriamai persipynę šintoistiniai ir budistiniai puošybos elementai stebina net žinomiausius pasaulio menininkus.

Praėję per septynioliktame amžiuje pasodintą japoninių kedrų alėją bei įspūdingus Jomeimono (Yōmeimon) vartus, būtinai stabtelsime prie spalvingų šventyklos arklidžių. Įvairiais drožiniais puoštas pastatas ypač garsus dėl dviejų: Trijų protingų beždžionių („nematau, nekalbu ir negirdžiu velnio“) bei Sozonozo dramblių, dažniau vadinamų „įsivaizduojamais drambliais“ – sakoma, kad juos drožęs žmogus pats niekada nebuvo matęs šių įspūdingų gyvūnų.

Susipažinę su gražiuoju Niko miesteliu, vyksime prie žavingo Chuzendži ežero (Chūzenji-ko), įsikūrusio 2486 m aukščio Nantai (Nantai-san) vulkano papėdėje. Šis ugnikalnis buvo laikomas šventu kalnu ir ilgą laiką, net iki 1872 m., kopti juo buvo draudžiama moterims, arkliams ir karvėms. Prie ežero turėsime laisvo laiko pasigėrėti gamtovaizdžiu ir papietauti.Tuomet grožėsimės srauniu, trečiu pagal aukštį Japonijoje (97 m) Kegono kriokliu (Kegon no taki) ir greta esančiais mažesniais kriokliais, o vakarop, prieš grįžtant į viešbutį, aplankysime vaizdingą Sendžogaharos slėnį (Senjōgahara). 1400 m virš jūros lygio aukštyje esantis slėnis – viena nuostabiausių pasivaikščiojimo gamtos apsuptyje vietų. Vakare grįšime į Tokiją. Nakvynė viešbutyje.

Esant palankioms oro sąlygoms autobusu pakilsime į Fudzijamos kalno pusiaukelėje esančią 5-ąją aikštelę, stabtelėsime kalno lankytojų centre. Kalnu taip pat galėsime pasigrožėti būdami prie kvapą gniaužiančio, didžiulio Kavaguči (Kawaguchi-ko) ežero, kur turėsime laisvo laiko pietums Po pietų apsilankysime aštuonių tvenkinių kaimelyje Ošino Hakai (Oshino Hakkai). Kažkada buvęs didžiulis ežeras išdžiūvo, tačiau požeminės versmės, nuolat pasipildančios vandeniu iš tirpstančio sniego, išliko. Taip kaimelyje atsirado aštuoni tvenkiniai, kur lankytojai gali paragauti tyro šaltinio vandens bei apžiūrėti nedidelį muziejų po atviru dangumi – japonišką trobą šiaudiniu stogu ir joje sukauptą ūkininkavimo įrankių, namų apyvokos daiktų, samurajų šarvų bei ginklų kolekciją. 

Turėsime galimybę pasigėrėti ir nuostabiu povandeniniu pasauliu – gilūs tvenkiniai pilni įdomios augmenijos ir įvairiausių žuvų, tad gali pasirodyti, kad stebime natūralios gamtos sukurtą akvariumą. Vakarop, panorę atsipalaiduoti po įspūdžių kupinos dienos, keliausime į Fudzijama Onsen, kur galėsime pasimėgauti karštomis terminėmis versmėmis. Nuo senų senovės japonai tiki, kad maudynės šiose versmėse padeda išvengti ligų, sustiprina sveikatą ir prailgina gyvenimą. Vakare, atsipalaidavę ir pasisėmę energijos, grįšime į Tokiją. Nakvynė viešbutyje.

žmonių, o pilies mūras pastatytas iš maždaug 100 tonų sveriančių akmenų (stambiausias – net 140 tonų). Modernizuotame pilies bokšte, supamame citadelių, vartų, mažesnių bokštelių bei įspūdingų griovių dabar įrengtas informatyvus pilies istorijos muziejus, kuris „atveria duris“ į maždaug prieš pusę tūkstantmečio vykusius įvykius.

Atsipūsti ir papietauti keliausime į pietinį Osakos Nambos (Nanba) rajoną. Tai vienas garsiausių miesto pramogų rajonų – mus pasitiks populiariausi miesto restoranai ir barai, šviečiančios naktinių klubų iškabos, niekad nemiegantys prekybos pasažai bei originalaus japoniško pachinko žaidimų salonai.

Būtent Namboje rasime ir bene garsiausius šiuolaikinės Osakos simbolius: Kani Doraku krabų restoraną, žinomą dėl savo ikoniškosios švieslentės su judančio krabo atvaizdu, bei Gliko (Glico) ženklą – mėlynu bėgimo takeliu skubantį atletą – vietos ir išvaizdos nekeičiantį jau beveik šimtmetį.Apsižvalgę po Nambą, keliausime į kitą, ne mažiau įdomią gatvę, kuri dėl gausybės joje esančių parduotuvių galėtų būti vadinama Osakos „Oksfordu“ – Šinsaibaši (Shinsaibashi). Vienas prestižiškiausių prekybos pasažų ne tik Osakoje, bet ir visoje Japonijoje nustebins kontrastų gausa – šalia žinomiausių dizainerių ir prekybos gigantų pastatų šioje gatvėje šliejasi mažos boutique tipo parduotuvėlės, savo viduje slepiančios netikėčiausius mados kūrinius. Po ekskursijos įsikursime nakvynei viešbutyje.

Pažintį pradėsime aplankydami didingąją Nidžio pilį (Nijōjō) – galios ir šalies valdžios perėjimo iš imperatoriaus į šiogūno rankas simbolį. Į UNESCO kultūrinio paveldo sąrašą įtraukti akmeniniai rūmų pastatai yra vienas geriausių japoniškosios feodalinės architektūros pavyzdžių.

Vaikščiodami po pilies teritoriją, galėsime pasigrožėti nuostabiais tatami kilimų raštais, elegantiškai dekoruotomis lubomis bei išskirtinai dažytomis tradicinėmis japoniškomis stumdomosiomis durimis (fusuma). Turėsime galimybę išbandyti ir vadinamuosius „lakštingalų takus“ – kiekvieną žingsnį lydintis girgždesys leis prisiminti ir įsijausti į seniai prabėgusius istorinius amžius, kai naktimis pilis puldavo priešai. Ir, žinoma, prieš keliaudami į kitą itin įdomią Kioto vietą – Kinkakudži šventyklą (Kinkaku-ji), būtinai stabtelėsime pasigrožėti pačiu svarbiausiu Japoniškosios kultūros akcentu – įspūdingu vyšnių sodu, supančiu visą Nidžio pilies teritoriją.

Kinkakudži, dažniau vadinama Auksiniu paviljonu, buvo pradėta statyti kaip didinga užmiesčio vila, tačiau vėliau paversta šventykla. Trijų aukštų pastate vyrauja įspūdingi kontrastai, subtiliai susijungiantys į vieną akį traukiančią visumą – natūralaus medžio kolonos ir baltos gipsinės pirmojo aukšto sienos puikiai dera prie auksinės viršutinių pastato dalių išorės.

Apžiūrėti Kioto iš aukštai kilsime į Kijomizuderos (Kyomizu-dera) šventyklą – dar vieną UNESCO saugomą objektą. Netoli iš uolų trykštančio tyro Otovos (Otowa) krioklio pastatyta šventovė lankytojus vilioja didžiule medine terasa, pasistiebusia ant 139 kolonų.

Nuo terasos, kuriai pastatyti, sakoma, nereikėjo nė vieno vinies, galėsime pasigrožėti įstabia miesto ir išpuoselėtų jo parkų panorama.Romantikos išsiilgusias širdis pradžiuginsime užklysdami į meilės ir piršlybų dievybėms skirtą Džišu (Jishu) šventovę, priklausančią Kijomizuderos šventyklų kompleksui. Priešais pastatą pastatyti du akmenys, atitolę vienas nuo kito 18 metrų atstumu, trauks visus, dar neradusius savo meilės – legenda byloja, kad kiekvienam sugebėjusiam nuo vieno iki kito akmens nueiti užmerktomis akimis ši neįprasta „kelionė“ atneš sėkmę meilės srityje. Pailsę stabtelėsime atsigaivinti prie stebuklingojo Otovos krioklio. Pasakojama, kad krioklio vanduo, išsiskiriantis į tris srautus, turi magiškų galių – dovanoja ilgaamžiškumą, sėkmę moksluose arba pasisekimą meilėje. Jums tereikės nuspręsti kurio šaltinio vandens paragauti norėsite – gerti iš visų trijų negalima, tai laikoma gobšumu. Vakare, apžiūrėję legendomis apipintą Kioto miestą, grįšime į Osaką.  Nakvynė viešbutyje.

Keliaudami parko takais ir grožėdamiesi įspūdingų žibintų eilėmis, pasieksime Kasuga Taiša šventyklą (Kasuga-taisha). Seniausia miesto šventovė, žavinti ją supančių bronzinių ir akmeninių žibintų gausa, keliautojus ypač traukia Žibintų festivalių metu – tūkstančiai žiburėlių nušviečia teritoriją aplink ryškiai raudoną šventyklą, kurdami ne tik šventiškumo, bet ir dar didesnio šventumo aliuziją.

Aplankysime ir vieną geriausiai žinomų bei istoriškai reikšmingiausių Japonijos šventovių – Todaidži (Tōdai-ji) – Didžiąją Rytų Šventyklą. Keliautojus pasitinkanti milžiniškais Nandaimon vartais, saugomais iš aukštai nuožmiai žvelgiančių statulų, Todaidži garsėja ir kaip didžiausias pasaulyje medinis pastatas. Turėsime galimybę pasigrožėti ir masyvių sienų saugomu šalies kultūros stebuklu – viena didžiausių Japonijoje, net 15 metrų aukščio, bronzine sėdinčio Budos (Daibutsu) statula. Vakare, dieną praleidę nuostabios gamtos apsuptyje, grįšime į Osaką. Nakvynė viešbutyje.

Taigi visos dienos ekskursijos metu aplankysime miesto simboliu jau tapusį parką ir svarbiausius jame esančius objektus – Memorialinį Taikos muziejų bei Hirošimos Taikos memorialą (Hiroshima Heiwa Kinenhi). Pirmajame turėsime galimybę pasidomėti Hirošimos miesto ir branduolinio ginklo „susidūrimo“ istorija – jausmingais katastrofą išgyvenusių žmonių pasakojimais paremta muziejaus ekspozicija sudomins kiekvieną, neabejingą Japonijos pažinimui.Atominės bombos kupolas (A-Bomb Dome) ar kitaip dar vadinamas Genbaku kupolas – Hirošimos taikos memorialas – vienintelis iš kelių pastatų, likusių stovėti po branduolinio ginklo sprogimo ir stovintis iki pat šiandien. Įtrauktas į UNESCO Pasaulinio paveldo sąrašą, kupolas tarsi simbolizuoja apčiuopiamą ryšį su istorine miesto ir viso pasaulio praeitimi ir yra viena įdomiausių vietų visame parke. Po ekskursijos apsistosime nakvynei viešbutyje.

Ramybės ir tikėjimo energijos saloje pasisemsime aplankydami ir pagrindinį bei žymiausią salos objektą – UNESCO kultūros paveldo saugomą Itsukušimos šventyklą (Itsukushima Jinja). Pasakojama, kad Itsukušimos sala laikyta tokia šventa, jog jos žeme vaikščioti buvo galima tik dievams, tad šventykla, kaip ir į salą vedantys vartai, pastatyta „ant vandens“ – pastolių, potvynių metu sudarančių iliuziją, kad šventovė tiesiog plūduriuoja.

Visą Itsukušimos kompleksą, kurį sudaro daugybė skirtingo pobūdžio pastatų, tokių kaip maldų salė ar japoniškojo noh teatro scena, jungia mediniai takeliai, kuriais vaikščiodami galėsime pasimėgauti ramybe bei pasigrožėti aplink plytinčiais įspūdingo grožio peizažais – juk ne veltui ši sala laikoma viena iš trijų gražiausių Japonijos vietų?.. Pasisėmę ramybės, vakare grįšime į Hirošimą. Nakvynė viešbutyje.