Mianmaras (Birma) | Apie Mianmarą (Birmą)

Bendra informacija apie Mianmarą (Birmą), Birmos (Mianmaro) miestai ir kurortai, valiuta, darbo laikai, šventės, Birmos (Mianmaro) klimatas, skiepai, vizos, ekskursijos Mianmare (Birmoje).

Mianmarą daugelis iš įpratimo dar vadina Birma. Iki 1947 m. Birma kartu su kaimynine Indija, Singapūru ir Malaizija buvo britų kolonija. Jangonas, prieš septyniolika metų vadintas Rangunu, yra Mianmaro valstybės sostinė. Sostinei Jangono vardas vietoj angliškojo Ranguno buvo sugrąžintas 1989 metais, atėjus į valdžią kariškiams. Tad ir Birma virto Mianmaru – taip šalis vadinosi ikikolonijiniais laikais.

Mianmare gyvena daugiau nei šimtas tautelių ir genčių. Tarp jų - monai, šanai, činai, karenai, pao. Pao gentis gyvena sunkiai prieinamose vietovėse, pasienyje su Tailandu. Jie tiki, kad jų promotina buvo princesė-kobra, padėjusi kiaušinį, iš kurio Žemėje išsirito pirmasis žmogus. Pao moteris nešioja ant galvos panašų į susuktą rankšluostį gobtuvą, gyvatės simbolį, kaip ženklą, kad ji – gyvybės dovanotoja.

Dauguma birmiečių yra budistai, o budistai tiki, kad atsiribojus nuo žemiškų aistrų, galima pasiekti nušvitimą. Taigi, gyventojai yra labai ramūs, geranoriški, neskubantys, nuolatos kramtantys betelį, turintį tonizuojančių savybių. Tampa aišku, kodėl birmiečiai vilki ryškius drabužius. Kitaip ir negali būti šalyje, kur tokia kaitri, pašėlusi saulė, kur tokia vešli augmenija, kur tokios ryškios gėlės ir tokie margi paukščiai. Visų Birmos ryškių spalvų kolorite išsiskiria akinantis aukso spindesys. Jis spindi šventyklų ir pagodų stoguose, budizmo dievybių statulose, kurios atrodo kaip aukso luitai.

Jangonas vadinamas Budos miestu dėl religinių statinių gausos. Svarbiausia iš jų - Švedagono stupa ir ją supantis šventyklų kompleksas. Neperdėtai ją galima vadinti vienu pasaulio stebuklų. Papuošta brangiaisiais akmenimis, auksinė stupos smailė matyti iš bet kur. Tad pasiklysti daugiamilijoniniame mieste net ir atvykėliui neįmanoma. Pasikėlus prie stupos, patenki į aukso karalystę su nesuskaičiuojamomis paauksuotomis stupomis ir Budos statulomis. Vaikščioti stupų, šventyklų, pagodų teritorijoje galima tik basomis. Patys Birmos gyventojai mano, kad po šią žemę kažkada vaikščiojo pats Buda. Jis vaikščiojo basas, todėl lankytojams čia vaikščioti su batais – reiškia išniekinti šventą žemę.

Kaip budizmo šalies sostinė, Jangonas būtent ir įdomus pagodomis, vienuolynais, Budos statulomis. Plėtodama ekonomiką, karinė vadovybė nepamiršta ir religijos. Statomos naujos pagodos ir vienuolynai, atnaujinami senieji statiniai.

Jangono vardas reiškia „galas nesantaikai, priešiškumui“ ne tik su kitais, bet ir su pačiu savimi. Jangone užsimiršta visos problemos, kitaip suvokiamas gyvenimas. Čia niekas neskuba, nesistumdo, nepyksta. Visi šypsosi.

Paskutinįjį dešimtmetį Jangonas labai keičiasi – statomi viešbučiai ir įstaigų pastatai, šiuolaikiški gyvenamieji namai, platinamos gatvės, atsiranda nauji prekybos centrai ir restoranai. Tačiau patys miesto gyventojai lieka ištikimi tradiciniam gyvenimo būdui. Visi šalies gyventojai – ir vyrai, ir moterys – dėvi plačius, ilgus sijonus „loundži“. Tai daugiau audeklo skepeta, apvyniota apie klubus. Tačiau tanacha – vietine pudra, gaminama iš to paties vardo medžio žievės, dažosi tik moterys.

Atrodo, kad Bagano miestas sudarytas vien tik iš stupų, pagodų ir šventyklų. Senovėje jį vadino Keturių milijonų pagodų miestu. Žinoma, jų tiek nebuvo, bet per 4000 buvo pastatyta. Net ir išlikusios 2217 palieka pritrenkiantį įspūdį – atrodo, kad patekai į pagodų mišką, kur horizonto nėra, vien smailės – auksinės ir plytinės. Vieną kartą pabuvus šiame mieste, jo pamiršti neįmanoma, jis turi kažkokią magišką trauką. Baganas unikalus, neturintis analogų pasaulio istorijoje.

Senąjį Baganą laiko mirusiu miestu. Dabar šioje vietoje tik keli kaimai. Bet Baganas nemirė. Jo atmosfera prisigėrusi galingos dvasinės energijos. Tą energiją spinduliuoja kilometrais nutįstančios šventyklų freskos ir Budos statulų gausa. Be to, Baganas – lakuotų gaminių amato centras. Lakas čia gaminamas iš sitsej medžio sulčių. Pagrindą lakuotiems paveikslams, puodeliams ir dėžutėms pina iš bambuko. Lakas polichrominis, pagrindinės spalvos – juoda, ruda, žalia.

Baganas apžavi. Čia gyvena paslaptis. Klausimas, kodėl čia buvo pastatyta tiek daug šventyklų santykinai nedideliame žemės lopinėlyje, neturi racionalaus atsakymo.

XIX a. viduryje buvo įkurta paskutinioji Birmos karalystės sostinė – Mandalėjus. Ir dabar jis varžosi su Jangonu tradicinės kultūros ir meno požiūriu. Mandalėjus buvo įkurtas karaliaus-reformatoriaus Mindono. Mindonas žavėjosi Rusijos caru Petru I. Galbūt Mindalėjus suplanuotas Peterburgo pavyzdžiu. Geriausia miestą apžiūrėti nuo Mindalėjaus kalvos, kur jis matyti kaip ant delno ir kur stovi gigantiška Budos stovyla. Sako, kad dar gyvas būdamas, Buda aplankė šią kalvą ir numatė jos papėdėje miesto atsiradimą.

Pagrindinė ne tik Mindalėjaus, bet ir viso Mianmaro šventenybė yra Mahamuni pagoda. Ten yra, kaip tiki budistai, bronzinė Budos statula, sukurta jam gyvam esant. Šioje šventykloje viešpatauja religinė ekstazė. Šimtai besimeldžiančių žmonių, soste sėdi auksu nuklota Budos statula, lubos virš Budos irgi auksinės, nusėtos brangakmeniais.

Mandalėjus didžiuojasi senaisiais medžio raižytais rūmais ir vienuolynais. Tiko medžio raižiniai tokie subtilūs, smulkūs ir delikatūs, kad nesitiki, jog tai sukurta žmogaus rankų. Vienas tokių ažūrinių tvarinių – Aukso rūmai. Aukso čia visiškai nėra, o turima mintyje auksinis statytojų meistriškumas. Vienuolynas atrodo tarsi pasakų rūmai. Anksčiau šis statinys priklausė karališkiesiems rūmams. Po šiais raižytais stogais gyvenimą baigė karalius Mindonas.

Kada ir kodėl žmonės apsigyveno Inle ežere iki šiol atsakymo nėra. Manoma, kad tai įvyko XI a. Tam tikra gyventojų dalis buvo priversta persikelti iš sausumos ant vandens, norėdama apsiginti nuo karingos šanų genties. Dabar iš bambuko trobelės statomos ant į dugną įkaltų polių ir apdengiamos cukranendrėmis. Pagrindinis ežero gyventojų verslas – žvejyba, nors ant vandens jie sugeba auginti ir daržoves. Ežero daržai – tai plaustai, supinti iš šaknų ir žolės bei užpilti žemės sluoksniu. Kad toks daržas nenuplauktų, prie dugno pritvirtinamas bambuko kartimis. Rytais ežeras prisipildo garsų nuo plaukiojančio turgaus prekeivių.

Sąlygos pailsėti Mianmare prie jūros – puikios. Nedaug turistų, neliesta gamta. Tad reikėtų suskubti tiems, kas nori pajausti tikrųjų Rytų atmosferą. Tikriausiai, Mianmaras yra vienas paskutinių Žemės kampelių, kur tai galima padaryti.

pasitarkite...
Konsultantas 8 5 2430636 Kaune 8 37 240114 Klaipėdoje 8 46 420902 Darbo laikas:
I-V nuo 9 iki 19 val.
VI nuo 10 iki 16 val.
 

Atsakymą į užklausą pateiksime per 1-2 darbo dienas.
Jei norite atsakymo greičiau, susisiekite su mumis telefonu:
Vilniuje 8 5 2430637, Kaune 8 37 240114, Klaipėdoje 8 46 420902.

Atsakymą į užklausą pateiksime per 1-2 darbo dienas.
Jei norite atsakymo greičiau, susisiekite su mumis telefonu:
Vilniuje 8 5 2430637, Kaune 8 37 240114, Klaipėdoje 8 46 420902.