Vyksime susipažinti su paslaptingąja Žemaitija, kur gyvena beprotiškai protingi, baisiai gražūs ir žiauriai geri žmonės. Kelionę pradedame pažintimi su Žemaitijos Versaliu vadinama Plungės dvaro sodyba* ir Oginskių rūmų parku*. Tai vienas gražiausių XIX a. Lietuvos dvaro ansamblių, kuriame nuo 1994 metų veikia Žemaičių dailės muziejus ir čia eksponuojamos muziejinės vertybės, atspindinčios Žemaitijos regiono kultūrinę, istorinę įvairovę, saugomos ir puoselėjamos Mykolo Oginskio dvaro tradicijos. O štai parko pasididžiavimas – vienas seniausių ir didžiausių Lietuvoje Perkūno ąžuolas, legendomis apipinta Verkiančioji liepa, Penkiakamienis uosis, bambukų slėnis. Susipažinę su Mykolo Oginskio rūmais ir parku, vyksime link
platelių. trys keliai veda į platelius ir visi nardo kalvomis. miestelis įsikūręs prie didžiausio to paties pavadinimo Žemaitijos ežero (12 kv.km), į kurį įteka 17 upelių, o išteka tik vienas babrungas. daug legendų sklando apie šį ežerą. pakeliui užkilsime į siberijos apžvalgos bokštą, pastatytą ant sidabro kalno ir apsuptą siberijos pelkės ir kunigo upės. pakilę į 15 m aukštį matysime kyšančias platelių ežero salas, vienoje kurių, anot legendos, karalienės bonos pilis stovėjusi. nuo senų laikų plateliai garsėjo savo dvaru, kuris priklausė garsioms žemaičių giminėms, o nuo xvii a.pab. iki 1940m. dvaras buvo prancūzų, pabėgusių nuo prancūzijos didžiosios revoliucijos, grafų Šuazelių nuosavybė. dvaro rūmų nebėra – sudegė per paskutinįjį karą, tačiau liko sodybos fragmentai. perstayta dvaro jauja – tai miestelio kultūros rūmai, daržovių rūsyje įrengtas Žemaitijos nacionalinio parko viešbutėlis, o restauruotame svirne – vienintelė lietuvoje, spalvinga užgavėnių kaukių kolekcija. dvarą supa 6 ha parkas, kuriame auga 7 m apimties raganos uosis. pasakojama, gūdžiomis naktimis ir dabar ten renkasi raganos... apžiūrėję platelius dalyvausime čirvinių blynų edukacijoje*. Čirviniai blynai kepami senovinėje, dabar labai retai kur naudojamoje keptuvėje ant senovinio tradicinio pečiaus, tad tiek mažus, tiek didelius suintriguos kepimo procesas, o norintys galės išbandyti ir patys. ne tik ragausite blynus, bet kartu susipažinsite su senolių žemaičių stalo tradicijomis, įvairiais senoviniais maisto gaminimo įrankiais bei įrenginiais. vyksime link seniausios žemaičių sostinės tverų ir užkopę ant lopaičių piliakalnio* klausysimės įkvepiančio pasakojimo apie tverus, lopaičių šventvietę, kur išgirsite ne tik istorijos faktus, bet ir pasakojimų apie Žemaitiją, žemaičių charakterį ir apie tai, ko negalima paliesti rankomis.
diena