Prancūzijos Žydrasis Krantas: pažintis ir poilsis

Poilsinė-pažintinė kelionė lėktuvu. Aplankomos šalys: Prancūzija

  • Kaina nuo:
  • Išvykimo data:
  • Laisvos vietos:
Siųsti užklausą Rezervuoti »

Prancūzija | Apie Prancūziją

Bendra informacija apie Prancūziją, miestai ir kurortai, valiuta, darbo laikai, šventės, klimatas, skiepai, vizos, ekskursijos Prancūzijoje.

Vive le France! Sveiki atvykę į Prancūziją – šalį, kurioje istorinis paveldas harmoningai dera su moderniu pasauliu. Priežasčių čia apsilankyti yra daug: ilgiausia Europoje pakrantė, gražiausi kalnai, 31 į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktas objektas, romantiškoji sostinė Paryžius, garsi savo turtais, menu ir ekstravagancija, nedideli romantiški Viduržemio jūros miesteliai, vynai ir kvepalai.

Prancūzijos Respublika — šalis Europos pietvakariuose, Europos Sąjungos bei NATO narė. Pietuose ribojasi su Ispanija, šiaurėje su Vokietija, Belgija, Liuksemburgu, Šveicarija, Monaku, Andora, o rytuose — su Italija. Prancūzijos krantus skalauja Atlanto vandenynas bei Viduržemio jūra.

 

BENDRIEJI DUOMENYS APIE ŠALĮ

Oficialus pavadinimas – Prancūzijos Respublika (Republique Francaise).

Plotas – 547 030 km².

Gyventojų skaičius – 64 938 716 gyventojai (2017 m.)

Sostinė – Paryžius (10 mln. gyv.).

Kiti svarbūs miestai – Lionas, Marselis, Lilis, Bordo.

Religija – katalikai 51 proc. ateistai 31 proc..

Kalba – prancūzų.

Piniginis vienetas – euras.

Šalies tel. kodas – +33

Aukščiausia viršūnė – Monblanas (4807 m – aukščiausias Vakarų Europoje).

Ilgiausios upės – Luara (1020 km), Rona, Sena.

 

KULTŪRA

Prancūzijos kultūra neabejotinai yra viena iš didžiausių, seniausių ir svarbiausių Europos kultūrų. Prancūzijos kultūrinės pozicijos buvo iškovotos dar viduramžiais. Ypatingai Prancūzijos kultūrinis vaidmuo sustiprėjo XVII a., kuris Europoje laikomas Prancūzijos amžiumi. Prancūzijos karaliaus dvaras visai Europai diktavo madas ir taisykles (beje, mados, taip pat ir meno sostinės reputaciją Paryžiui sėkmingai sekasi išlaikyti iki šių dienų). Būtent tuomet prancūzų kalba tapo visų civilizuotų šalių aristokratų, diplomatų ir paprasčiausiai išsilavinusių žmonių bendravimo kalba.

Ir šiandien šalyje rasime daug architektūros paminklų — nuo romanikos iki modernizmo. Prancūzijos intelektualinis gyvenimas klesti jau nuo XVIII a. enciklopedistų laikų. XIX ir XX a. sandūroje dailėje įvyko didelis kone italų Renesansui tolygus pasaulinės reikšmės proveržis - susikūrė impresionizmo mokykla, kurios pradininku tapo Klodas Monė. Žymiausias jo paveikslas — „Vandens lelijos“. Prancūzų literatūros istorijoje vėlgi gausu pasaulinio garso pavardžių. Užtenka paminėti „Trijų muškietininkų“ ir „Grafo Montekristo“ autorių Aleksandrą Diuma, „Paryžiaus katedros“ autorių Viktorą Hugo ar „20 000 mylių po vandenių“ autorių Žiulį Verną.

 

GYVENTOJAI

Daugelis europiečių kalbėdami apie prancūzus šypsosi. Nes jų įvaizdis nėra labai teigiamas, mat kalbama, kad prancūzas yra mėgėjas laisvai gyventi, mėgsta paplepėti, paslampinėti ir vengia sunkiai dirbti. Matyt, tokiam įvaizdžiui susidaryti padeda prancūzo temperamentas ar daugelyje knygų aprašyti Napoleono, Žorž Sand ir kitų veikėjų bei menininkų meilės romanai.
Prancūzų kredo - menas gyventi, gauti iš gyvenimo kuo daugiau malonumų. Kiekviena diena yra šventė. „Neapkenčiu nuobodulio“, - sako prancūzai. Jie nemėgsta sunkaus, juodo, monotoniško darbo. Tačiau darbas yra menas, vėlgi porina prancūzai. Šiaip jau jie labai bijo tik viena - tapti juokingais, vadinasi, apsijuokti nemokant kalbėtis ir gyventi. Tas pats vertinant sugebėjimą pietauti. Juokaujama, kad pietauti prancūzas eina kaip režisierius prie klasikinio kūrinio. Tai daro suteikdamas malonumą sau ir savo svečiui. Tada mažai kalbama. Tiesiog į klausimą atsakoma „Taip“ arba „Ne“. Prancūzai dievina žodžių žaismą. Nesvarbu, ką pasakyti, svarbu, kaip pasakyti „skaniai“. Todėl savo simpatijas per rinkimus atiduoda dažniausiai tam politikui, kuris sugeba sąmojingai pasakyti tiesą. Labai svarbus rodiklis - mokėjimas savarankiškai mąstyti. Prancūzui kalbėti apie pinigus - blogo tono požymis. Todėl norėdamas būti mandagus, niekad neklausk jo, kiek jis uždirba ar išleidžia savo reikmėms tenkinti. Prancūzai mano, kad pinigai kišenės nešildo, o tai kiekvienas supranta savaip. Jie kuria savo namų jaukumą ir savitą stilių nežiūrėdami į kaimyną, bet kiekvienas savaip. Populiarūs rankų darbo dirbiniai. Tačiau miestiečiai netaupo pinigų patys megzdami, nerdami, remontuodami automobilį ar valydami langus. Jie mano, kad kiekvienas turi dirbti savo darbą. Todėl šeimininkės, užuot valiusios dulkes ar skalbusios, geriau bendrauja su draugėmis ar savo vaikais, kuriems skiriama labai daug dėmesio.
Prancūzai labai mėgsta bendrauti su užsieniečiais. Kai šie nerodo galantiškumo, paprašomi išeiti ir daugiau į svečius niekad nekviečiami. Daugelis mano, kad prancūzai yra godūs. Tereikia prisiminti, kiek dėmesio skiriama valkatoms ir narkomanams, nuomonė apie juos tuojau pat pasikeis.
Dar viena tema, kurios prancūzai nemėgsta, tai kalbėti apie darbą. O šiaip visas nelaimes jie mėgsta apgaubti humoru. Gana keista, ar ne? Bet tarp paryžiečio ir provincijos prancūzo yra didelis skirtumas. Kas būdinga vienam, kitam tai gali būti visai nepriimtina.

 

KLIMATAS

Didžioji Prancūzijos dalis yra vidutinių platumų klimato zonoje. Pietrytinėje šalies dalyje vyrauja subtropinis Viduržemio jūros klimatas. Nors ten lietinga žiema ir sausa vasara, didžiosios Prancūzijos dalies klimatas priklauso nuo vietos ir reljefo, taip pat didelę įtaką daro Šiaurės Atlanto srovė. Apskritai beveik visoje Prancūzijoje klimatas yra švelnus. Vidutinė metinė temperatūra yra tarp 10 °C (šalies šiaurėje, Lotaringijoje, Žuroje, Alpėse ir žemiau) ir 16 °C (Viduržemio jūros pakrantėje, Korsikoje).

 

REGIONAI

  • Žydroji pakrantė - yra viena iš populiariausių atostogų vietų Prancūzijoje. Čia verta vykti norintiems pagulėti paplūdimyje, pasimėgauti saule, jūra ir jos teikiamais malonumais bei pamatyti prabangiausius kurortus Europoje. Čia įsikūrę Kanai, Nica, San Tropezas bei Monako kunigaikštystė, taip pat jaukūs mažesni uostai. Vyraujantis beveik tropinis klimatas lepina šiltu pavasariu ir rudeniu bei 300 saulėtų dienų per metus. Labai geri paplūdimiai bei daug vandens pramogų. Rekomenduojame atvykus išsinuomoti automobilį ir pakeliauti po regioną.
  • Provancas -Pietų Prancūzijos regionas turintis viską, ką prancūzai gali pasiūlyti geriausio: Viduržemio jūra, vynuogynai, levandos, kalnai, romantiški nedideli miesteliai, daug architektūros paminklų ir įspūdingų reginių. Čia galėsite gyventi senoje sodyboje, apsuptoje vynuogynų, paragauti šeimininkų gaminamo vyno, pasiklausyti cikadų grojimo ir... tiesiog nieko neveikti. Arba galite apžiūrėti Marselį, Avinjoną, mažų miestelių turgus, kalnus arba ilsėtis pajūryje. Patogu atvykti iš Nicos, taip pat iš Liono ir Marselio. Atvykus populiaru išsinuomuoti automobilį ir apžiūrėti apylinkes. Beveik visus lankomus objektus galima pasiekti per vieną valandą.
  • Langedokas-Rosiljonas - tai ramus ir mieguistas kraštas, turintis ilgą ir švarią pakrantę, puikiai tinkantis šeimų atostogoms. Pakrantėje galėsite mėgautis Viduržemio jūra, giliau regione išvengsite šurmulio, o regiono pietuose rasite daug Ispanijai būdingos architektūros ir net stebėti koridas. Ši Prancūzijos dalis pagamina pusę visų stalo vynų, ji taip pat garsėja savo įspūdingomis Viduramžių tvirtovėmis, romėnų amfiteatrais ir aukščiausiu pasaulyje Romos laikų akveduku. Tai kanalų, kalnų, vėjo malūnų, nuostabių vynuogynų ir pilių kraštas. Regiono centras – Montpeljeras, iki jo galima atvykti traukiniu iš Barselonos.
  • Nica -  viena iš seniausių gyvenviečių Europoje. Apie 350 m. pr. Kr graikai čia įkūrė laikiną gyvenvietę ir pavadino ją Nikaia pergalės deivės Nikės garbei.Vaizdinga gamta ir šiltas Viduržemio jūros klimatas Nicoje patraukė Anglijos aristokratų dėmesį jau 18 a. 2 p. Pagal pirmuosius poilsiatojus pavadinta pagrindinė pajūrio promenada – Proemende des Anglais (Anglų promenada). Dešimtmečius vaizdinga Nicos aplinka traukė ne tik poilsiautojus bet ir ieškančius įkvėpimo. Giedras dangus ir švelni šviesa patiko keletui iškiliausių Vakarų kultūros tapytojų. Tarp jų – Markas Šagalas, Anri Matisas, Nikė de San Fal ir Arman. Jų darbai eksponuojami miesto muziejuose: Musee Marc Chagall, Musee Matisse ir Musee des Beaux-Arts Jules Cheret. Šiandieną Nica - antra dažniausiai lankoma vieta Prancūzijoje po Paryžiaus sulaukianti 4 mln. turistų kiekvienais metais. Yra daug priežasčių apsilankyti Nicoje – puikus oras, platus paplūdimys, viduramžiškas senamiestis, didingi architektūriniai paminklai, didelis muziejų pasirinkimas, daugybė įvairių barų ir restoranų. 

VIRTUVĖ/ MAISTAS

Prancūzų virtuvė puikiai žinoma visame pasaulyje, ji asocijuojasi su rafinuotumu, moderniais, išskirtiniais skoniais. Tiek pat dėmesio skiriama ne tik pačiai patiekalo gamybai, skoniui, ingredientams, bet ir patiekalo puošybai bei pateikimui. Teigiama, jog šios šalies virtuvės ypatumai pradėjo formuotis dar XVI amžiuje. Nors prancūzų virtuvė išsiskiria gurmaniškais skoniais, visgi dominuojantys ingredientai kiek priklauso ir nuo regiono. Pavyzdžiui, pakrantės regionuose neabejotinai pirmauja jūros gėrybės, kurias prancūzai geba paruošti tiesiog tobulai. Šiaurinėje šalies dalyje dominuoja mėsos patiekalai, o štai Burgundijoje pirmuoju smuiku griežia varlių kojelės, sraigės. Padažai šios šalies virtuvėje taip pat vaidina labai reikšmingą vaidmenį. Padažų įvairovė stebina – jų suskaičiuojama apie tris tūkstančius rūšių! Tiek tradiciniai Prancūzijos patiekalai, tiek visi kiti gaminami laikantis griežtų taisyklių. Tradiciniai patiekalai Prancūzijoje pasižymi aukščiausios kokybės produktais, virtuvės šefo talentu ir modernia įranga maistui gaminti.

 

KĄ PAMATYTI

  • Paryžius – Prancūzijos sostinė, didžiausias miestas ir departamentas. Su 2,20 mln. gyventojų yra penktas pagal dydį Europos Sąjungos ir devintas pagal dydį Europos žemyno miestas. Aire urbaine – apie 11 mln. ir yra didžiausia Eurozonos metropolinė zona. Miestas pastatytas Senos upės vingyje, abiejuose upės krantuose. Miestas visame pasaulyje gerai žinomas dėl gausybės istorinių paminklų bei savo unikalios kultūros. Paryžius yra Il de Franso regiono pagrindinis miestas. Pramonė: mašinų gamyba, elektrotechnika, poligrafija, maisto perdirbimo, chemijos, lengvoji, madų prekės ir galanterija. Paryžiuje reziduoja daug tarptautinių organizacijų. Labai išvystytas turizmo sektorius. Daug aukštųjų mokyklų: universitetų, kolegijų, institutų, akademijų. Nacionalinė biblioteka įkurta dar 1480 metais.
  • Nica – miestas pietų Prancūzijoje, Viduržemio jūros pakrantėje; Pajūrio Alpių departamento administracinis centras. Stambus infrastruktūros centras, uostas. Nica yra vienas didžiausių Žydrosios pakrantės kurortinių centrų, jai būdingas švelnus klimatas. Palei jūros pakrantę yra suformuotas 7 km ilgio bulvaras. Gyventojai dirba daugiausia aptarnavimo sferoje, taip pat yra maisto, tekstilės, siuvimo, parfumerijos, baldų, elektrotechnikos ir kitų pramonės įmonių. Priemiesčiuose išvystyta gėlininkystė ir vaisių auginimas. Nicoje yra prekybos, žvejybos ir keleivių uostas, oro uostas. Su Paryžiumi jungia geležinkelis ir autostrada. Mieste veikia universitetas, kino studija, 8 muziejai. Pakrantės architektūrai būdingas prašmatnus XIX–XX a. pr. eklektinis stilius, mieste – XVII–XVIII a. italų Baroko stiliaus bažnyčios ir rūmai.
  • Marselis – vienas didžiausių Prancūzijos miestų, Provanso-Alpių-Žydrojo Kranto regiono ir departamento centras. Gyventojų – apie 800 000. Tai didžiausias Prancūzijos uostas ir didžiausias uostas prie Viduržemio jūros. Tarptautinis oro uostas, metropolitenas. Išvystyta naftos apdirbimo, aviacijos pramonė, laivų statyba. Yra universitetas, Marselio istorijos muziejus, archeologijos, amatų, senovės prekybos muziejai.
  • Prancūzijos Rivjera arba Žydrasis krantas − tai rytinė Viduržemio jūros pakrantės dalis Prancūzijoje, į vakarus besitęsianti nuo Kanų iki Mentono, o rytuose siekianti Italijos sieną. Prancūzijos Rivjeroje yra ir Monako kunigaikštystė. Žydrasis krantas − vienas populiariausių paplūdimio regionų Europoje. Prancūzijos Rivjerą yra pamėgę pasaulinio garso žvaigždės. Žydrojo kranto sostine vadinama Nica. Kiti garsūs Žydrojo kranto kurortai − Sent Tropezas, Sent Rafaelis ir festivalių sostinė Kanai.
  • Bordo − miestas pietvakarių Prancūzijoje, Naujosios Akvitanijos regione; Žirondos departamento centras. Išsidėstęs prie Garonos upės, netoli Dordonės žiočių. Apylinkėse auginama daug vynuogių ir išgaunamas vienas plačiausiai žinomų pasaulyje Bordo vynas. Didelis jūrų prekybos ir žvejybos uostas, veikia tarptautinis oro uostas. Išvystyta mašinų, chemijos, naftos perdirbimo, elektronikos pramonė, laivų statyba. Plėtojamas turizmas. Yra dailės menų muziejus.

TRANSPORTAS

Prancūzija turi didžiausią geležinkelio tinklą Vakarų Europoje, jo ilgis 31 840 km. Tinklo operatorius valstybinė geležinkelių kompanija SNCF, bei eilė greitaeigių traukinių operatorių TGV, Eurostar, Thalys pasiekiančių 320 km/h greitį komerciniuose pervežimuose. Eurostar traukiniai per Eurotunelį sujungia Prancūziją su Anglija. Geležinkelio jungtys yra su visomis kaimyninėmis šalimis, išskyrus Andorą. Plačiai išvystytas priemiestinių traukinių tinklas.

Kelių tinklo ilgis 893 300 km. Prancūzijoje nėra metinio ar kelių naudojimo mokesčio, tačiau daugelio kelių atkarpos yra mokamos, išskyrus aplink didelius miestus ir dalį šiaurinės Prancūzijos. Privačios kompanijos valdo 12 000 km kelių tinklą. Automagistralinių kelių tinklo ilgis 30 500 km, didžioji jų dalis veda link Paryžiaus ir iš jo.

Prancūzijoje yra apie 478 oro uostai, įskaitant gruntinius nusileidimo takus. Šarlio de Golio vardu pavadintas oro uostas netoli Paryžiaus yra didžiausias šalyje. Nacionalinė oro linijų bendrovė yra Air France, taip pat yra daugelis privačių kompanijų. Egzistuoja dešimt didžiųjų jūros uostų, iš kurių didžiausias Prancūzijoje ir visame Viduržemio jūros regione – Marselis. Vidaus vandenų kelių ilgis 14 632 km.

 

LAUKTUVĖS/ SUVENYRAI

Populiariausios lauktuvės iš Prancūzijos:  pats populiariausias, beabejo – pakabukas raktams su Eifelio bokštu. Prancūzijoje viešėdami galėsite pasinaudoti proga pasigaminti autentiškus vienetinius kvepalus, sukurtus būtent Jums ar Jūsų artimiesiems, taigi, kvepalai iš Prancūzijos – puikus pasirinkimas. Druska ir prieskoniai – būtent tai, kuom prancūzai gali pasigirti. Kadangi maistui šios šalies gyventojai skiria ypatingą dėmesį, tad ir prieskonius parenka labai atidžiai, todėl pagardindami savo mėgiamus patiekalus prancūziškais prieskoniais suteiksite maistui dar nuostabesnį skonį.

 

UP
Išskleisti kelionių paiešką