Pirmoji šios dienos stotelė –
laukinis Nepalankaus Vėjo kyšulys (Cape Foulwind), nuo Vakarinės pakrantės žvelgiantis į
Tasmano jūrą: čia pasigrožėsime dramatiškais kalnų ir uolų išraižytos pakrantės vaizdais. Ant kyšulio įsikūrusi
jūrų lokių kolonija, tačiau ne kiekvieno akis gali atskirti šiuos jūrų žinduolius nuo rusvų uolų, ant kurių šie ištisą dieną ilsisi. Vėliau keliausime į buvusį aukso kasyklų miestelį
Čarlstoną (Charleston) (apie 560 gyventojų). Jį pasieksime važiuodami traukiniu atvirais vagonais pro žaliuojantį pirmykštį mišką, plytintį įspūdingame upės kanjone.
„Nilo upės atogrąžų miško traukinys“ padės nusikelti į laikus, kuomet kadaise čia važinėjo krūmynų tramvajai, naudojami įvairiems miško darbams.
Paparoa nacionaliniame parke, kuris driekiasi nuo pat pakrantės iki Paparoa kalnagūbrio, iš arti susipažinsime su Nilo upės kanjono laukine gamta. Paparoa kalnai – tai vaizdas, kurį išvydo pirmasis Naująją Zelandiją 1642 m. pasiekęs europietis Abelis Tasmanas. Vėliau vyksime į Paparoa nacionalinio parko pakraštyje esantį
Punakaiki miestelį, kuriame įsikūrę vos šimtas gyventojų. Jis garsėja netoliese plytinčiomis vadinamosiomis
„Blynų uolomis“: šias uolas sudaro daugiau nei 30 mln. metų senumo suakmenėjusių augalų ir gyvūnų fosilijų sluoksniai, kuriuos žemė išstūmė virš savo paviršiaus, o vėjas ir vanduo pamažu suformavo. Šios uolos įspūdingai atrodo potvynių metu, kuomet pro kalkakmenyje esančias angas vanduo veržiasi aukštyn ir pakyla ne vieną metrą. Pasigrožėję uolėta pakrante, vyksime į
Kumarą (apie 290 gyventojų), dar vieną aukso karštinės laikus menantį miestą, galintį pasigirti įdomia istorija. Atvykę įsikursime viešbutyje, o tuomet keliausime susitikti su ryškiausiais miestelio gyventojais. Taip pat, visai šalia viešbučio išvysime tik Naujojoje Zelandijoje gyvenančių
uodų lervų nušviestas šachtas, o nusileidus saulei, pasigrožėsime žvaigždėtu dangumi – Kumaroje labai nedidelė šviesos tarša, tad
žvaigždžių stebėjimas čia yra nepakartojama patirtis. Nakvynė viešbutyje Kumaroje.