1
diena
Kiekvienas kraštas turi savo upę ar ežerą, savo dainą, savo istoriją, tarmę ir patarmę, ženklus, kurie jį išskiria iš kitų. Ten, kur tarp pievų teka gražuolė Venta, savo vandenis įplukdanti į Baltijos jūrą kaimyninėje Latvijoje, miškų juostomis išmarginti laukai ir pynėmis raizgosi keliais, plyti Mažeikių kraštas. Susipažinsite su unikaliu dvarų paveldu. Išvyksite ryte.Važiuosite Mažeikių link. Stabtelėsite prie Pavirvytės dvaro. Netoli Svirkančių atodangos, ant dešiniojo Virvytės kranto yra Pavirvytės dvaras. Jo istorija siekia XIX a. pradžią. Deja, dabar Pavirvytės dvaras apleistas. Buvę dvaro sodybos fragmentai 1992 m. įrašyti į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą. Atvyksite į Mažeikius. Pirmas Mažeikių vardo paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose sietinas su 1335 metais. Livonijos ordino kronikininkas aprašė Ordino žygį kurio metu nusiaubta ir kunigaikščio Mažeikos žemė. Nepriklausomybės pradžioje Mažeikiai buvo svarbiu geležinkelio mazgu, kuris jungė Lietuvą su Klaipėdos uostu. Mieste kūrėsi vis naujos urminės prekybos įmonės, Mažeikiai tapo nebe gamintojų ir perdirbėjų, o prekybininkų miestu. Vyksite į Dautarų dvarą. Spėjama, kad pirmieji medinio dvaro šeimininkai buvo Dautarai - iš čia ir Dautarų vietovės pavadinimas. Jo pradžia, manytina, XIII – XIV šimtmetis. Nuo XIII amžiaus Dautarų dvaras, kaip ir kiti tų laikų Žemaitijos pasienio dvarai, buvo ir gynybinis postas. Juos ordino kariai puldinėjo atkeliavę Venta ir jos kairiuoju intaku Varduva , nes kitaip prasibrauti pro neįžengiamas, užpelkėjusias Žemaitijos girias buvo neįmanoma. Pasiklausysite pasakojimo, pasidairysite, pasivaikščiosite. Aplankysite Renavo dvaro rūmus ir parką. Rašytiniuose šaltiniuose apie Renavo dvarą užsimenama jau XVI a. Dvaro pastatas tada buvo medinis su šiaudiniu stogu. Spėjama, kad nedidelis mūrinis pastatas čia jau turėjo stovėti XVIII pabaigoje ar XIX a. pradžioje. Šiai dienai tai vienas iš įdomiausių ir geriausiai išlikusių prižiūrimų dvaro ansamblių Žemaitijoje. Vakare grįšite į namus.