Pusryčiai. ~9 val. *traukiniu vykstate prie Gardos ežero. Gardos ežeras – tarsi gyvas atvirukas, kuriame susitinka žydras ežero vanduo, sidabriniai alyvmedžių šlaitai ir tolumoje spindinčios Alpių viršukalnės. Rytą čia sutinka žuvėdros, slystančios virš ramios vandens miglos, o vakarais kalnų šešėliai ilgėja virš citrinmedžių giraičių. Maži akmeniniai miesteliai glaudžiasi prie pakrantės lyg papuošalai, kiekvienas su savo pasaka – pilimis, promenadomis ir vyno rūsiuose slypinčiomis istorijomis. *Plaukiate laivu, kurio metu pajaučiate, kaip kalnai artėja ir tolsta, miesteliai pakrantėse išnyra tarsi iš atviruko – vienas su bokštu, kitas su uostu, trečias su spalvotais fasadais, atsispindinčiais vandenyje. Tęsiate pažintį ir atvykstate į Sirmionės miestelį. Pasak romėnų poeto Katulo, „ežero perlą, salų ir pusiasalių karalienę“. Šis nepaprasto grožio miestelis, nutįsęs ant siauro Gardos ežero pusiasalio, tarsi išnyra iš vandens su savo akmeniniais skersgatviais, gėlių balkonais ir žvilgančiais ežero atspindžiais. Čia jūsų laukia pažintis su XIII a. Scaligeri pilimi, saugančia įėjimą į miestelį lyg sargybinis iš viduramžių laikų, o taip pat ir romėnų epochos vilos – *Katulo grotų  liekanos, kurios tyliai mena Sirmionės šlovę antikinėje epochoje. Laisvu metu, esant galimybei, galite atsigaivinti ežero vandenyse, nuo senų laikų vertinamuose dėl savo gydomųjų savybių, ar net pasimėgauti terminėmis procedūromis, kurios garsina šį kraštą jau nuo Romos imperijos laikų. O gal užsukite į seniausią miestelio ledainę, kur prie pat ežero kranto ragaujami tikri itališki ledai tampa saldžiu prisiminimu apie šią nepakartojamą vietą. Esant galimybei *citrinų likerio degustacija. ~20 val. traukiniu grįžtate į viešbutį Venecijos apylinkėse.