Pusryčiai. Išvykimas į vieną iš Venecijos uostų. Kelionė *laivu į Murano salą – stiklo lopšį Venecijos lagūnoje (**plaukimo bilietai ir autobuso įvažiavimo mokestis mokami atskirai). Kai žiemos migla švelniu ir paslaptingu šydu apgaubia Venecijos lagūną, Murano sala nusimeta vasaros šurmulį ir atsiskleidžia visu savo autentišku grožiu. Tai laikas, kai sala priklauso nebe miniai, o tiems, kurie ieško tikrosios jos sielos, plakančios ugningu ritmu stiklo dirbtuvių širdyje. Dar ir šiandien stiklo dirbtuvės - salos ekonomikos variklis. Stiklas – tai kažkas nepaprasto, trapaus ir kartu amžino. Murano saloje kasdien gimsta tūkstančiai „murrinų“ – amžinai žydinčių stiklinių gėlyčių. Stiklo gamybos istorija sekama Murano gatvėse – ant dažno namo sienų galima pamatyti ištapytas stiklapūčių darbo akimirkas, mažos parduotuvėlės ir prabangios galerijos siūlo vietinių meistrų kūrinius. Žiemą, kai lankytojų mažiau, galite pajusti ypatingą ryšį su šiuo procesu, užduoti klausimus meistrams ir išgirsti jų istorijas. Išplaukimas į *Veneciją– unikalų savo padėtimi miestą pasaulyje. Venecija – Adrijos karalienė, vienas pasaulinės kultūros stebuklų, išsidėsčiusi ant kadaise pelkėtų lagūnos salų ir salelių. Vietoj gatvių - kanalai, vietoj automobilių - gondolos ir motorinės valtys, net autobusai – irgi valtys. Kažkas yra pasakęs, kad tai ne miestas, o marmuro, vandens ir oro pasaka, fantazija ant vandens. Apžvalginė ekskursija po Veneciją: šurmuliuojanti Šv. Morkaus aikštė, bažnytinės ir politinės valdžios simbolis – puošnioji bizantinė evangelisto *Šv.  Morkaus bazilika su garsiuoju Aukso altoriumi, *varpinė, buvusios valstybės valdovų iškilioji rezidencija – *Dožų rūmai, Rialto tiltas ir nuo jo atsiveriantys nuostabūs Didžiojo kanalo vaizdai, Venecijos gatvelių ir kanalų labirintai, tiltai. Laisvas laikas, kurio metu siūlome paklaidžioti siauromis gatvelėmis, pajusti jaudinančią didingo ir spindinčio viduramžių miesto atmosferą.  Pasiimkime kaukę ir vykime į Šv. Morkaus aikštę Venecijoje, kur vakaras prasideda tyliu šurmuliu. Iš siaurų, paslaptingų gatvelių lyg upeliai į didingąją Šv. Morkaus aikštę ima plūsti žmonės. Oras virpa nuo jaudulio ir skambančių itališkų frazių, susimaišiusių su įvairiausiomis pasaulio kalbomis. Čia nėra automobilių gausmo – tik žingsnių aidas, džiaugsmingas juokas ir tolumoje girdimas vandens teliuškavimas. Artėjant vidurnakčiui, aikštė tampa viena pulsuojančia širdimi. Tradicija kviečia visus, laikrodžiams išmušus dvyliktą, pasidalinti meilės ir sėkmės bučiniu. Tai neįtikėtinai romantiškas ir suvienijantis momentas – tūkstančiai žmonių, nepažįstami ir draugai, pasveikina ateinančius metus nuoširdžiu gestu. Ir tada prasideda stebuklas. Tamsus lagūnos vanduo priešais aikštę tampa veidrodžiu, o dangus virš jo pražysta tūkstančiais ugnies gėlių. Aplinkui girdisi varpų dūžiai, laivelių sirenos ir džiaugsmingi šūksniai, susiliejantys į nepakartojamą Naujųjų Metų simfoniją.  Grįžimas į viešbutį. Nakvynė viešbutyje.