1
diena
Dzūkija, dar vadinama Dainava, yra vienas unikaliausių Lietuvos etninių regionų. Kiekvieną atvykstantį pirmiausiai žavi reto grožio gamta – didingi miškai, šaltiniuotos upių versmės, pelkingos laukymės. Neveltui šiame regione daug saugomų teritorijų. Išvyksite ryte. Kalneliais ir pušynais vinguriuojančiu Dzūkijos keliu pasieksite Merkinę. Tai vienas seniausių Lietuvos miestų, įsikūręs Nemuno ir Merkio santakoje. Tai senoji Dzūkijos sostinė, apjuosta nepakartojamo kraštovaizdžio ir menanti ne tik kovas su kryžiuočiais, bet ir istoriją, susijusią su Lietuvos valdovų gyvenimo įvykiais. Vyksite į Dzūkijos nacionalinį parką. Dzūkijos Nacionalinis parkas garsėja pušynais su pažintiniais takais, gamtos paminklais ir senaisiais dzūkų kaimais. Marcinkonys. Sakoma, kad jie yra parko vartai. Tai vienas didžiausių Lietuvos kaimų, kuriam pradžią kažkada davė miško žvalgų gyvenvietė. Grybai ir uogos buvo pagrindinis žmonių pragyvenimo šaltinis. 1991 m., įsteigus Dzūkijos nacionalinį parką, Marcinkonyse įsikūrė parko direkcija. Apie dzūkų etnokultūrą galima sužinoti aplankius Marcinkonių Etnografinį muziejų. Gražus medinės sakralinės architektūros pavyzdys yra gyvenvietės bažnyčia, pastatyta 19 a. pabaigoje. Jūsų laukia dzūkiško kulinarinio paveldo pietūs. Dzūkijos gamtos pasaulis labai savitas ir turtingas. Šilų masyvus juosia smėlio kopos, sraunios upės ir pelkės. Čepkelių raistas – tai didžiausia Lietuvos aukštapelkė ir natūralios gamtos teritorija, kuri dėl savo unikalios augalijos bei gyvūnijos yra saugoma valstybės. Nacionalinio parko teritorija pasižymi ir turtingu kultūros paveldu – garsiais dzūkų kaimais, kurie išlaikė tradicinės architektūros bruožus, savitą vietos gyventojų gyvenimo būdą. Lankysitės Zervynose. Prieš akis atgis senoji dzūkų žemės istorija, žmonių gyvenimai, papročiai, tradicijos. Įspūdingas kraštovaizdis, senieji „aprengti" kryžiai, jaukios pirkutės - viskas paliks nepakartojamą įspūdį! Pabuvosite prie vadinamos „Ūlos akies“. Tai viena įspūdingiausių Dzūkijos versmių, esanti Ūlos kranto terasoje. Sakoma, kad jos vanduo gali pagelbėti nuo įvairių ligų, bet prie šaltinio tuomet reiks nueiti vos saulei nusileidus... Vakarop, atsigaivinę Dzūkijos miškų ramybe, apgaubti dzūkų svetingumu ir etnokultūrine dvasia, grįšite į namus.