SUSIPAŽINKITE SU KELIONĖS VADOVE!
KRISTINA
Prieš 4 metus su vyru atradome Maroką. Savais ir jau buvusių pažįstamų patartais maršrutais apkeliavome visą šalį. Teko matyti visko - skurdo, akis badančių šiukšlynų, tobulumu stebinančių architektūros šedevrų, puikiai derančių ne visada "tobuloje" aplinkoje. Užbūrė gamtos grožis - laukiniai švaručiai paplūdimiai, į kuriuos užklysta tik vėjas ir vandenyno bangos potvynių metu, kalnai, kedrų giraitės, sniegas kalnuose, kriokliai, Sacharos dykuma, įtraukianti savo platybėmis, kopomis pustomo smėlio magija, jausmu, kuomet naktį gali ranka pasiekti visus žvaigždynus ir pasiimti tau patinkančią žvaigždę... Akimirksniu apžavėjo siauros bet kurio Maroko miesto medinų gatvelės, rodos, nepakeitę savo išvaizdos keletą amžių. O daržovių ir kilimų turgūs akimirkai atima žadą - stebi spalvų, kvapų, garsų harmoniją ir suvoki troškimą, kad dar labiau tave įtrauktų į save ir niekada tai nesibaigtų.
Myliu Maroką visa savastimi. Šmirinėju klaidžiomis gatvelėmis, sėdžiu vietinių pamėgtose arbatinėse, lėtai geriu saldžią mėtų arbatą ir stebiu vietinius gyventojus -skubančias moteris pietums pirkti daržovių, mėsos, vyrus, aptariančius dienos naujienas, vaikus, linksmai šūkaujančius ir žaidžiančius skersgatviuose. Tai kasdienybė ir ji nesuvaidinta, nesumeluota. Pažįstama ir tokia miela, jog ne kartą galvojau, gal praeitame gyvenime gyvenau šioje šalyje - kasdien uosdama prieskonių, gaminamo maisto kvapą vaikščiodavau medinos skersgatviais, klausydamasi mauedzino kvietimo maldai, pavargusi prisėsdavau jazminais kvepiančiuose soduose, magiškai užburiančiuose vandens čiurlenimu ir paukščių giesmėmis.
Tokia esu dabar - keliauju, stebiu, mėgaujuosi spalvomis, garsais, skoniais, vaizdais ir NIEKADA nepamirštu, kad šioje šalyje esu tik viešnia.
Šiek tiek pailsėję viešbutyje, vakare leisimės į pirmąją pažintį su miestu ir užsuksime į žymiąją Marakešo Džema el Fna aikštę (Jemaa el-Fna), kuri tikrai nepalieka abejingų. Tai miesto širdis – čia tiesiog ant grindinio įsikūrę gyvačių kerėtojai, istorijų pasakotojai, kvepalų, vaistinių žolelių ir prieskonių pardavėjai, šou rengia ugnies rijikai.
Čia kepama mėsa, žuvis, susitinka ir vakarieniauja vietiniai gyventojai, o naktį aikštė pabunda ir čia galima sutikti akrobatų, būrėjų, muzikantų bei pasakotojų. Marokiečiai Džema El Fna aikštę vadina didžiausiu pasaulyje barbekiu po atviru dangumi. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje.
Apžiūrėję raudonų plytų milžiną, būtinai pasivaikščiosime Marakešo medinoje (Medina of Marrakech). Tai unikali seniausia miesto dalis, kurią išraizgę daugybė mažų gatvelių. Jose triūsia amatininkai – odininkai, kilimų audėjai, juvelyrai... Nors visas Marakešas alsuoja imperatoriška istorija, būtent UNESCO saugomoje Medinoje galima pajusti tikrąją prabėgusių amžių dvasią.
Seni pastatai, nesibaigiantis šurmulys, besimainančios ryškios spalvos ir gausybė unikaliausio marokietiško paveldo – visa tai palieka neišdildomą įspūdį. Aplankysime vieną gražiausių Marakešo objektų – Majorelle botanikos sodą (Jardin Majorelle).
Apžiūrėsime Bahijos rūmus (Bahia Palace), įsikūrusius jazminais ir apelsinų žiedais kvepiančiuose soduose. Tai išskirtinis marokietiškos architektūros ir dekoravimo meno pavyzdys. Gerai iki šių dienų išsilaikę rūmų kambariai stebina savo elegantišku dekoru, kuriam sukurti buvo naudojamas auksas, oniksas ir marmuras. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje Marakeše.
Aplankysime įspūdingą Hasano II-ojo mečetę (Hassan II Mosque)*. Šios mečetės viduje ir kieme gali sutilpti daugiau nei 100 tūkst. maldininkų, o 210 m aukščio minaretas laikomas aukščiausiu pasaulyje. Nuostabių stiklinių grindų pastatas atsuktas į Atlanto vandenyną – ošiančios bangos pritaria skambančioms piligrimų maldoms.
Toliau keliausime į administracinę Maroko sostinę Rabatą (Rabat). Vyksime į turą po istoriniais, kultūros bei meno paskirties pastatais garsėjantį miestą ir pirmiausia apžiūrėsime karališkuosius Mechouaro rūmus (Dar el-Makhzen). Nors patys rūmai uždari lankytojams, nes juose ir šiandien gyvena karališkoji šeima, įėjimo vartai, puošti melsvais ornamentais, palieka ypatingą įspūdį – žavi jų didingumas ir prabanga. Praeisime ir senąjį tradicinį Oudajos rajoną (Kasbah of the Udayas). Siauros gatvelės ir namai, nudažyti taip, kad kurtų optines iliuzijas – vienas įdomiausių ir unikaliausių reginių Afrikoje.
Apžiūrėsime ir istorinį pastatą, kuriame palaidotas Maroko karalius ir du jo sūnūs – Mohamedo V mauzoliejų (Mausoleum of Mohammed V). Šis baltas žaliastogis (žalia – islamo spalva) statinys laikomas Aleutų dinastijos architektūros šedevru.
Tiesiai prieš mauzoliejų išvysime ir nebaigtą statyti Hasano bokštą (Hassan Tower). 1195 m. sultono Jakubo Mansuro (Yakub al-Mansour) paliepimu pradėtas statyti minaretas tuo metu turėjo būti aukščiausias pasaulyje, tačiau sultonui mirus sustojo ir statybos. Visa, kas jau buvo sukurta, taip ir liko – nebaigtas minaretas, kelios mečetės sienos ir 200 kolonų. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje.
Pažintį su miestu pradėsime pasivaikščiodami po viduramžius menančią Mediną. Didžiulė senoji miesto dalis, kurią sudaro tūkstančiai siauručių gatvelių, užburia savo autentiškumu, judrumu, kvapais ir, žinoma, spalvingumu. Pirmiausia apžiūrėsime Medinos viduryje esančias Altarinos (Al-Attarine Madrasa) ir Bou Inanijos (Bou Inania Madrasa) madrasas – unikalias arabiškas mokslo įstaigas. Pirmoji, 1325 m. įkurta madrasa buvo statyta kaip papildoma patalpa netoli buvusia didesniam pastatui. Ji išsiskiria nuostabiu architektūros ir puošybos stiliumi: raižytas tinkas ir puikus kedro kietmedis dera tarpusavyje ir kuria idiliško jaukumo aliuziją. Antroji, Bou Inanija, išsiskiria ypatinga marinidine architektūra ir tuo, kad turi minaretą – ji buvo statyta ne tik kaip mokslo įsta iga, bet ir kaip mečetė. Ilgainiui ši madrasa tapo vienu svarbiausių Maroko religinių taškų ir „užsidirbo“ Didžiosios Mečetės vardą.
Būtinai stabtelėsime apžiūrėti Nedžarino fontano (Nejjarine fountain), esančio to paties pavadinimo aikštėje. Sienoje įtaisytas nedidelis fontanas akį traukia gausiomis dekoracijomis – nuostabiomis vitražinėmis mozaikomis. Taip pat užsuksime į Molai Idriso II mauzoliejų (Zaouia Moulay Idriss II). Tai šventykla skirta karaliui, valdžiusiam Maroką daugiau nei dvidešimtmetį. Legenda pasakoja, kad 1308 m., praėjus daugiau nei 5 šimtmečiam po Idriso mirties, šioje vietoje buvo rastas kūnas. Žmonės tikėjo, kad tai – buvęs jų valdovas, todėl čia įkūrė mauzoliejų-mokyklą-šventyklą. Sakoma, kad šis išskirtinis pastatas yra švenčiausia Feso vieta, tad čia lankosi ne tik atvykėliai, bet ir vietiniai: vaikinai prieš apipjaustymą, o moterys – norėdamos palengvinti gimdymo skausmus. Vakare apžiūrėsime naująją Feso dalį, vadinamą Fez Jdid. Įsitikinsime, kad ši miesto dalis – visiškai kitokia, nei jo senamiestis. Nors čia taip pat gausu tradiciškai besirengiančių žmonių, unikalių pastatų bei siaurų gatvelių, viskas atrodo kiek moderniau, plačiau, „vakarietiškiau“. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje.
Po pusryčių vyksime į Uarzazatą (Ouarzazate). Keliausime itin vaizdingu maršrutu Atlaso kalnais. Kelias tęsiasi nuo Kazbos iki Dadeso upės kanjono (Dades River Kanyon), toliau iki žymaus Tinghiro miesto (Tinghir), kurį supa nepakartojamai gražios apylinkės. Aplankysime Todros kanjoną (Todgha Gorge), vieną įspūdingiausių Maroko vietų. Kelių šimtų metrų ilgio Todros tarpeklio sienos eina siauryn, tuo pačiu į viršų stiebiasi net iki 300 m aukščio. Nuostabaus grožio raudonos kalnų olos – itin mėgstama turistų vieta puikioms nuotraukoms. Pakeliui taip pat galėsime pasigrožėti rožių slėniu (Valley of Roses), kuris garsus jame auginamomis itin aromatingomis rožėmis „Rosa damascena“ ir iš rožių žiedlapių gaminamu tualetiniu vandeniu. Atvykus į Uarzazatą lauks vakarienė. Nakvynė viešbutyje.
Šis miestas sukurtas kaip viena didelė tvirtovė, tačiau po kiekvienos liūties po truputį griūna, tad dauguma jo gyventojų vis dažniau keliasi į kitoje upės pusėje esantį modernesnį miestelį.
Vis dėlto, vaikštant šios tvirtovės gatvėmis dar galėsime sutikti vietinių ir pasigrožėti unikaliu jų gyvenimu – teigiama, kad dar mažiausiai dešimt šeimų gyvena pačiame forte. Dėl ypatingai išraiškingo kraštovaizdžio ne vienas režisierius nusprendė čia įgyvendinti savo idėj
Šiame slėnyje nufilmuota „Gladiatoriaus“, „Mumijos“, "Persijos princo" ir kt. filmų scenų – šis faktas į įspūdingąjį Ait Benhado miestą traukia ir populiariosios kultūros mėgėjus. Vakare tęsime kelionę ir vyksime į Essaouirą, kur atkeliavę užsiregistruosime viešbutyje. Ten mūsų lauks ir vakarienė. Nakvynė viešbutyje.
Pastraipa apie kelionę. Pastraipa apie kelionę. Pastraipa apie kelionę.
Pastraipa apie kelionę. Pastraipa apie kelionę. Pastraipa apie kelionę.
Pastraipa apie kelionę. Pastraipa apie kelionę. Pastraipa apie kelionę.
Pastraipa apie kelionę. Pastraipa apie kelionę. Pastraipa apie kelionę.