1
diena
Lietuvos kultūros, pažangos raidai, klestėjimui daug įtakos turėjo įvairios didikų šeimos. Viena iš tokių yra garsi ir įtakinga grafų Kosakovskių giminė. XVIII-XIX amžiais ji užėmė reikšmingą vietą Lietuvos politiniame, administraciniame ir kultūriniame gyvenime ir davė mūsų valstybei, bažnyčiai, kultūrai ir karybos istorijai ne vieną iškilią asmenybę. Lankysime Jonavos ir Ukmergės rajonus, kuriuose Kosakovskiai paliko ryškiausius pėdsakus. Išvyksime ryte. Vykstame į Skarulius. Žemės abipus Neries su klestėjusiu Skarulių dvaru nuo XV a. priklausė Skarulskiams, o apie XVIII a. vidurį Kosakovskiai įsigijo Skarulių dvarą. Lankysime šv. Onos Skarulių bažnyčią. Pasak legendos, po kelionės į Šventąją žemę, grįžęs į Lietuvą Andriejus Skarulskis pastatė Skarulių bažnyčią vienos Jeruzalės bažnyčios pavyzdžiu. Vykstame į Jonavą, kurioje vis dar gyva istorinė Kosakovskių atmintis. Dominykas Kosakovskis ir Marijona Zabielaitė-Kosakovskienė – Jonavos įkūrėjai. Stabtelėsime prie klasicistinio stiliaus senosios Jonavos pašto stoties. Dabar čia įsikūręs Jonavos krašto muziejus ir turizmo informacijos centras. Lankysime šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčią - Kosakovskių giminės mauzoliejų, kuriame ilsisi miesto įkūrėjos Marijonos Zabielaitės-Kosakovskienės, vyskupo, bažnyčios fundatoriaus Juozapo Kazimiero Kosakovskio, paskutiniojo Abiejų Tautų Respublikos etmono Simono Kosakovskio, Napoleono Bonaparto pirmojo adjutanto, Prancūzų armijos generolo Juozapo Antano Kosakovskio palaikai. Susipažinę su Jonavos miesto istorija, vykstame į Žeimių miestelį — vieną seniausių gyvenviečių visoje vidurio Lietuvoje. 1780 m. Žeimių dvarą įsigijo Livonijos vyskupas Juozapas Kazimieras Kosakovskis, Jonavos įkūrėjų sūnus, ir pastatė klasicistinio stiliaus rūmus. Žeimių dvaras Kosakovskių giminei priklausė iki II-ojo pasaulinio karo. Lankysime Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią, kurios neogotikiniai bokštai matyti iš labai toli. Bažnyčios šventoriuje yra Kosakovskių šeimyninis mauzoliejus. Iš Žeimių vyksime į Ukmergės rajoną, kuriame toliau lankysime vietoves susijusias su Kosakovskių gimine. Vyksime į Veprius. Tai viena įdomiausių, gausiai gamtos grožiu apdovanota vietovė, esanti Šventosios ir Širvintos upių santakoje. Veprių miestelis įsikūręs ant meteorito išmuštų duobių. Jo centre tyvuliuoja padavimais apipintas Veprių ežeras. Vepriuose ir apylinkėse galime atrasti ne vieną stebuklų pėdsaką: Veprių ežero plaukiančias salas, stebuklingų savybių turinčių šaltinių, legendomis ir padavimais apipintų riedulių ir mitologinių akmenų, piliakalnių. Įdomi Veprių rūmų, kurie turėjo daug šeimininkų, istorija, menanti Pelagijos Kosakovskytės ir škoto Aleksandro Boverio Sen Klero meilę, caro Aleksandro apsilankymą. 1831 m. sukilimo metu dvare su 300 sukilėlių buvo apsistojusi Emilija Pliaterytė. Keliausime į Ukmergę - vieną seniausių Lietuvos miestų, kuris pradėjo formuotis kartu su besikuriančia Lietuvos valstybe. Miestą, kuriame gyveno ir dirbo Ukmergės krašto labui Kosakovskių giminės vienos iš atšakų atstovai – Vaitkuškio Kosakovskiai. Miesto centre išlikęs piliakalnis – nedažnas reiškinys Lietuvos miestuose, tad galimybė, stovint ant gilia senove ir įdomia istorija alsuojančios piliakalnio viršūnės, pasidairyti į jo papėdėje įsikūrusią šių dienų Ukmergę – pakankamai unikali, o dabar tai vienintelis Lietuvoje apšviestas piliakalnis. Ukmergės piliakalnio papėdėje, šalia Šventosios upės stovi medinė sentikių cerkvė – unikalus medinės architektūros paminklas. Ukmergės senamiestis – vienas iš septynių vertingiausių Lietuvoje. Tai gerai išlikęs XIX a. pabaigos – XX a. pradžios urbanistikos paminklas. Pasižvalgę po Ukmergę, vyksime į Vaitkuškį. Lankysime penkių kartų Kosakovskių giminės rezidenciją. 1764 m. nusipirkęs Vaitkuškį, Mykolas Kosakovskis įkūrė jame šeimos rezidenciją ir nuo to laiko Kosakovskių vienos iš giminės atšakų istoriją susiejo su Ukmergės kraštu. Lankysime Mykolo Kosakovskio funduotą Pašilės šv. Barboros bažnyčią ir Pašilės kapines, kuriose palaidoti Kosakovskių giminės atstovai. Vakare, kupini įspūdžių, grįšime į namus.