Balstogė – Supraslė

Daugelis iš mūsų Lenkiją pažįsta kaip itin religingą katalikišką kraštą, iš kurio pagoniška Lietuva viduramžiais priėmė krikštą. Tačiau kaimyninėje šalyje, kaip ir Lietuvoje, šimtmečiais gyveno ne tik katalikai, bet ir baltarusiai stačiatikiai, žydai, musulmonai totoriai, puikiai sutarę su vietiniais ir mėgavęsi panašiomis teisėmis. Šiandien daugelis šių bendruomenių yra itin mažos, tačiau apie jų egzistavimą vis dar primena krašte išlikęs įspūdingas religinis paveldas, liudijantis apie regiono toleranciją, daugiasluoksniškumą ir turtingumą. Anksti ryte išvyksime iš Lietuvos. Pasieksime Balstogę, kuri išsidėsčiusi prie Bialos upės. Tai Palenkės vaivadijos centras, įsikūręs jotvingių žemėse, kurios iki XVI a. priklausė Trakų vaivadijai. Mieste gimęs esperanto kalbos kūrėjas Liudvikas Lazaras Zamenhofas dėl įvairių kultūrų koegzistencijos šį miestą vadino „Babelio bokštu“. Ne veltui, juk čia nuo seno taikiai sugyveno Romos katalikai, stačiatikiai ir žydai, todėl Balstogėje gausu įvairių konfesijų sakralinio paveldo. Pasivaikščiosime pėsčiomis po senamiestį: aplankysime Branickių rūmus, kurie garsūs savo prancūziško stiliaus parku, sodais ir skulptūromis, todėl nuo seno vadinami Lenkijos Versaliu. Regėsime katedrą, kuri žavi harmoninga skirtingų architektūros stilių – gotikos, renesanso ir neogotikos – vienove bei įspūdingu pagrindinės miesto šventovės interjeru. Balstogės centre išvysime XVIII a. sukonstruotą rotušę, kurioje šiandien įsikūręs turizmo centras, kur informacija pateikiama ne tik populiariausiomis, bet ir esperanto kalba! Su stačiatikiškuoju paveldu pažintį pradėsime lankydami bizantiško stiliaus Šv. Nikolajaus stebukladario cerkvę, kurios statybai XIX a. leidimą išdavė Lietuvos dvasinė konsistorija, o katalikiškuoju – užsukę į įspūdingą Šv. Roko bažnyčią. Tai aukščiausias religinis statinys mieste, išsiskiriantis ne tik masyvumu, bet ir dailiu modernistiniu stiliumi. Ji buvo sukonstruota kaip monumentas, skirtas Lenkijos nepriklausomybės atgavimo progai įamžinti. Pageidaujantieji galės aplankyti Balstogės istorijos muziejų, kuriame besidomintys miesto praeitimi sužinos daug įdomių faktų,arba menininkų Sledzinskių galeriją, kur eksponuojamas keturių kartų menininkų iš Vilniaus kultūrinis palikimas. Susipažinę su žaliuoju Balstogės senamiesčiu turėsime laisvo laiko – galėsite savarankiškai pasivaikščioti, nusipirkti lauktuvių vienoje iš daugybės mieste esančių parduotuvių, o vėliau važiuosime į Supraslę – senąjį stačiatikių kultūros centrą, kuris garsėja Supraslio stačiatikių vienuolynu. Susipažinsime su komplekse esančia įspūdingo dydžio stačiatikių bažnyčia, užsuksime į vieną iš vienuolyno dalių – Ikonų muziejų, saugantį daugiau nei 1200 ikonų, iš kurių seniausia sukurta XVIII a. Išgirsime bažnytinio paveldo objektų istorijas, apžiūrėsime ekspoziciją. Susipažinę su daugiasluoksne Supraslės istorija keliausime į Tikociną – miestą, 1560 metais tapusį LDK Didžiojo Kunigaikščio Žygimanto Augusto nuosavybe, kurį jis laikė saugiausia rezidencija Barborai Radvilaitei. Čia apžiūrėsime puošnią Švč. Trejybės bažnyčią, garsėjančią įspūdingais vargonais ir Tykocino sinagogą – antrus seniausius žydų maldos namus Lenkijoje. Pasivaikščiosime po didžiąją turgaus aikštę, pavadintą Stefano Čarneckio, nusipelniusio miestui ir valstybei kovoje su švedais, vardu. Tai antrasis seniausias civilinis paminklas Lenkijoje. Apžiūrėję jį ir čia sutelktus istorinius statinius eisime Tykocino pilies link. Gynybinis įtvirtinimas mena dviejų įtakingiausių LDK giminių – Goštautų ir Radvilų tarpusavio kovas. Šiandien matoma pilis yra XVI a. pastatytos Žygimanto Augusto pilies rekonstrukcija, atkurta remiantis gausiomis iliustracijomis. Susipažinę su daugiakultūre ir daugiareligine trijų miestų istorija ir architektūros paminklais, vakare vyksime atgal į Lietuvą.