Lankysimės Džogjė (Jogyeasa) šventykloje (14 a.), kuriai suteiktas korėjietiškojo budizmo vyriausiosios šventyklos vaidmuo. Japonijos kolonijiniu laikotarpiu ši šventykla atliko svarbų vaidmenį siekiant pasipriešinti japonų pastangoms nuslopinti korėjietiškąjį budizmą. Pagrindinį šventyklos kiemą puošia du penkių šimtų metų senumo medžiai – baltoji pušis ir japoninė sofora. Be to, ši šventykla išsiskiria tradicinėms šventykloms būdingos ir rūmų architektūros deriniu. Pasigrožėję Džogjė šventykla, vyksime į Kjongbokgungo (Gyeongbokgung) rūmus (14 a.), kuriuose išvysime karališkosios gvardijos pasikeitimo ceremoniją. Šie rūmai buvo pagrindiniai ir patys didžiausi Čosono dinastijai priklausę rūmai, kuriuose gyveno karališkoji šeima ir veikė vyriausybės būstinė. Nuniokoti gaisro, ši tvirtovė net du šimtmečius praleido užmarštyje, kol galiausiai 19 a. buvo atkurti visi 7700 jos kambariai. Taip pat lankysimės Kjongbokgungo rūmuose veikiančiame Nacionaliniame liaudies muziejuje, kuriame pristatomas korėjiečių kasdienis gyvenimas nuo pat priešistorinių laikų bei konfucianizmo įtaka Korėjos kultūrai. Be to, šiame muziejuje yra ir eksponatų po atviru dangumi: dvasių stulpų kopijos, ryžių laikymo pastogės, specialios duobės skirtos kimči puodams. Vėliau važiuosime į tradicinį korėjiečių kaimą (1,5 val. kelio nuo Seulo), kuriame susipažinsime su vėlyvosios Čosono dinastijos kultūra. Tai išties didelė gyvenvietė, kurioje yra daugiau nei 260 skirtingų tipų namų, būdingų atskiroms šalies provincijoms. Sugrįžus į Seulą, poilsis ir nakvynė viešbutyje Seule.
Po to leisimės į kelią Čondžu (Jeonju) miesto, plytinčio vakarinėje Pietų Korėjos dalyje, link (80 km, 1 val. kelio). Šis miestas gali pasigirti įspūdinga daugiau nei 1300 metų istorija, daugybe iš čia kilusių mokslininkų ir klestinčia leidybos pramone. Be to, tai vienas svarbiausių šalyje gastronomijos centrų, išsiskiriantis šimtmečius puoselėjama tradicine korėjietiška namų virtuve. Atvykę lankysimės tradiciniame hanokų kaimelyje, kuriame išvysime apie septynis šimtus tradicinių korėjietiškų namų. Hanokai buvo pirmą kartą suprojektuoti ir pastatyti dar 14 a., laikantis baesanimsu principo: pagal jį, idealaus namo priekyje turėtų tekėti upė, o namo galas turėtų būti atsuktas į kalną. Šaltuosiuose regionuose hanokai statomi kvadrato formos ir su kiemu viduryje, o šiltesnėse vietovėse atviresni, savo forma primenantys raidę „L“. Jų statyboje naudojamas dirvožemis, uolienos ir mediena, o lenkti stogai dengiami čerpėmis. Nakvynė viešbutyje Čondžu.
Vėliau važiuosime į Sunčoną (Suncheon), plytintį Pietų Korėjos pietryčiuose, Josu pusiasalyje (100 km, 1 val. kelio). Lankysimės Sunčono įlankos ekologiniame parke, kurį puošia šimtai tūkstančių medžių ir gėlių, tarp kurių vyrauja rožės, saulėgrąžos ir kosmėjos. Galiausiai išvyksime Josu (Yeosu), romantiško pakrantės miesto, link (38 km, 40 min. kelio). Į šio miesto teritoriją įeina Josu pusiasalis ir 365 salos, dalis jų taip pat gyvenamos. Lankysimės I Sunšino aikštėje, skirtoje įamžinti generolo I Sunšino, nuskandinusio šimtus Japonijos armijos laivų, pasiekimams. Aikštės viduryje stovi natūralaus dydžio karinis laivas, kurį puošia medinė drakono galva. Nakvynė viešbutyje Josu.
Pastaba: Soraksano nacionalinis parkas riboja turistinių autobusų įvažiavimą spalio mėnesį, sezono piko metu. Autobusas turi stovėti C rajono aikštelėje, nuo kurios iki įėjimo į nacionalinį parką reikia nueiti 3,6 km pėsčiomis. Taigi, sezono piko metu (vasarą, rudenį) dėl didelio lankytojų srauto gali nepavykti apsilankyti Soraksano nacionaliniame parke.